P.Milleris: apie karjeros sezoną, permainas Utenoje, suviliojusį kinų pasiūlymą ir tikslą keltis į NBA (7) interviu

Patrickas Milleris yra vienas tų žaidėjų, kuriam šis sezonas Lietuvos krepšinio lygoje („Betsafe-LKL“) leido atsiskleisti ir užsidirbti solidų kontraktą ateičiai.

Utenos „Uniclub Casino – Juventus“ lyderis neslepia, kad komandiniai rezultatai jį kiek nuvylė, o tam galima rasti įvairių priežasčių. Tuo tarpu savo asmeniniu žaidimu P.Milleris taip pat liko ne iki galo patenkintas, nors per 31 minutę pelnė 17,9 taško, atkovojo 3,1 kamuolio, atliko 4,4 perdavimo bei rinko 18,3 naudingumo balo.

„Buvo momentų, kai galėjau atrodyti geriau“, – šypsosi jis.

Amerikietis jau grįžo namo, kur laiką leidžia su žmona bei trimis vaikais. 30-metis tuo pasidžiaugs neilgai – jau liepą jis vyks į Kiniją, kadangi sukirto rankomis su Čingdao „Eagles“ ekipa. Per metus jis uždirbs apie milijoną dolerių.

„Šiuo metu tiesiog mėgaujuosi gausiu laiku su savo šeima, žmona, vaikais. Žinau, kad mano žmona, būdama čia be manęs su trimis vaikais, buvo nuvargusi, tuo tarpu aš dabar džiaugiuosi šiuo etapu, laukiu to lengvo nuovargio, nes veiksmo su trimis vaikais yra daug“, – pasakoja jis.

– Kokių pirmų dalykų, vos grįžus, paprašė jūsų vyresnieji vaikai?

– Pirmas sūnaus klausimas buvo, ar ilgai čia pabūsiu. Jis labai norėjo, kad apsilankyčiau jo amerikietiško futbolo rungtynėse, tad tai buvo pirmas jo paprašytas dalykas.

– Kaip ruošiatės praleisti vasarą?

– Neturėsiu daug laiko. Kiek įmanoma, tiek pabūsiu su šeima, keliausime į Čikagą, kur susitiksime su likusiais šeimos nariais, o į Kiniją išvyksiu jau liepą.

– Kaip vertinate praėjusį sezoną, ypač iš komandinės perspektyvos? Ar likote nusivylęs, kad ketvirtfinalyje rimčiau nepakovojote?

– Kažkiek taip. Turėjome gerą komandą ir galėjome pasiekti daugiau pergalių, bet bangavome, buvo nuopolių, keitėsi žaidėjai, treneriai. Bet visa tai yra patirtis, iš kurios galima pasiimti pamokų. Kažkiek nepateisinome lūkesčių, bet stengiausi kontroliuoti tuos dalykus, kuriuos kontroliuoti galiu.

– Po sezono komandos nariai dažnai minėjo ego ir asmenines ambicijas, kurios trukdė „Uniclub Casino – Juventus“ ekipai. Sutinkate su tuo?

– Galbūt kažkiek. Mes sezoną pradėjome neblogai, gal toliau laimint viskas būtų atrodę gerai, tai nebūtų trukdę, tačiau prasidėjo pralaimėjimai ir tada ima atrodyti, jog negerai ir viena, ir kita. Turėjome talento, galėjome atrodyti geriau, tiesiog reikėjo susivienyti labiau kaip komandai ir tai išnaudoti. Visos komandos išgyvena duobeles kažkuriuo sezono etapu, mes tiesiog nesugebėjome kartu iš jos išlipti.

– Kaip manote, ar jums neišvykus į JAV pas šeimą arba grįžus į Uteną anksčiau, situacija galėjo būti geresnė? 

– Galbūt, tuo metu sekė keli pralaimėjimai, jei būčiau padėjęs komandai, galbūt reguliaraus sezono rikiuotė būtų atrodžiusi kitaip. Bet tuo metu turėjau nuvykti pas šeimą, mano žmona gimdė, jei dabar turėčiau rinktis, ką daryti, kartočiau tą patį, nes šeima man svarbiausia.

– Kaip minėjote, sezonas prasidėjo neblogai, tačiau kada pajutote, jog stringate jau per daug ir iš to gali kilti problemų?

– Aš pats jaučiau, kad momentais traumelės man trukdė, tačiau didelę laiko dalį stengiausi daryti dėl komandos viską, viskas klostėsi neblogai. Nemanau, kad įmanoma visus metus atžaisti pačiu aukščiausiu lygiu, be jokių nuosmukių. Jei dar būtume pasiekę daugiau pergalių, nebūčiau nusivylęs savimi nė kiek, o dabartiniu atveju momentų buvo įvairių.

– Kaip reagavote, kuomet „Uniclub Casino – Juventus“ vairą perėmė Nedas Pacevičius – jaunas ir kol kas patirties daug neturintis strategas?

– Man buvo įdomu, džiaugiausi už jį, žinojau, kaip sunkiai šis vyrutis dirba, būdamas asistentu. Mes su juo turėjome normalius santykius, jei klubas taip nusprendė, aš tiesiog tai priėmiau. Mano darbas buvo žaisti, nepriklausomai nuo trenerio, visi mes turėjome vieną tikslą kaip komanda – laimėti.

– Ar sutinkate, kad Žydrūnas Urbonas iki tol per mažai komunikavo su žaidėjais individualiai ir kartais negalėjo pasiekti jų minčių ir širdies?

– Galbūt kažkiek, net nežinau. Nesinori ieškoti kaltų, kadangi viskas pradėjo judėti prastesne linkme po pralaimėjimų, tai tiesiog persidavė vienas kitam.

– Po sezono N.Pacevičius atskleidė, kad nejautė iš žaidėjų pusės didelės meilės ir pasitikėjimo, kaip manote, kodėl?

– Nežinau... Galbūt tai lėmė pati situacija, aplinkybės, pralaimėjimai. Jis yra jaunas strategas ir ši nauja rolė jam buvo didelė atsakomybė. Manau, kad jis turėjo komandos pasitikėjimą ir iš savo pusės padarė tai, ką galėjo.

– Kaip manote, ar galėjote LKL ketvirtfinalyje geriau pakovoti prieš Panevėžio „Lietkabelį“, kuris dabar kaunasi dėl LKL aukso?

– Tikrai galėjome, ypač jei būtume pasiekę pergalę pirmajame ketvirtfinalio mače. Trečiajame susitikime taip pat kovojome neblogai. Su šia komanda iš viso kovėmės 6 kartus šį sezoną ir iš jų 4 tikrai buvome kovoje. Jei būtume laimėję tą pirmąją ketvirtfinalio kovą, serija galėjo pasisukti kita linkme.

– Jūsų asmeninis sezonas buvo solidus, kur jaučiatės patobulėjęs labiausiai?

– Dažniau atakuodavau iš trijų taškų zonos, dabar jaučiuosi kažkiek užtikrintesnis. Manau, kad ėmiau žaisti solidžiau, kaip lyderis, kaip veteranas, panaudodamas savo patirtį ir atletiškumą. Man asmeniškai tai ko gero buvo geriausias karjeros sezonas.

– Pasirašėte kontraktą su Kinijos klubu dar sezono eigoje. Ar jaučiatės įgyvendinęs asmeninį tikslą palypėti karjeros laiptais aukštyn?

– Niekada nesijaučiu iki galo patenkintas ir pasiekęs visų tikslų. Manau, galiu būti geresnis, man tik 30 metų. Toks kontraktas yra didelis pasiekimas man, bet noriu būti geresnis, kilti dar aukščiau. Žaisti Eurolygoje ar NBA.

– Ar neturėjote minties palukėti, kokių pasiūlymų sulauktumėte iš Europos rinkos?

– Didelę karjeros dalį buvau nuvertinamas, tad gavęs tokią progą supratau, kad nėra ko laukti. Manau, kad būčiau sulaukęs pasiūlymų Europoje, tačiau gavau pelningą sutartį ir negalėjau ilgai svarstyti.

– Jei po Kinijos norėsite grįžti į Europą, ar nemanote, jog tai padaryti gali būti sunkiau?

– Nemanau: jei gerai atliksiu savo darbą ten, mane klubai matys. Galbūt aš net nevyksiu į Europą ir Eurolygą, gal keliausiu į NBA, kas žino? Tai mano tikslas. O gal nutiks dar kažkas? Pamatysime, kaip viskas susiklostys.

– Esate matęs nemažai klubų, kaip prisiminsite šiuos metus Utenoje, kuo kitokie jie buvo jums?

– Tai buvo mano pirmieji metai Lietuvoje, turėjau puikius komandos draugus, puikią patirtį, nors ir rezultatai nebuvo geriausi. Susipažinau su Lietuvos krepšiniu, buvau jo dalimi, išmokau žaisti fiziškesniame krepšinyje, geriau perpratau, kaip galiu būti naudingas puolime prieš įvairią gynybą. Šie metai labai padėjo man kaip žaidėjui paaugti prieš kitus etapus karjeroje.

„Ilgoji pertrauka“: Eurolygos verti Europos taurės ir Čempionų lygos žaidėjai – pasiūlymai „Žalgiriui“, nedidukai gynėjai, snaiperiai, antro šanso nusipelnę aukštaūgiai ir potencialo turintys lietuviai