P.Jankūnas apie V.Romanovą: vakare sutardavome vienaip, ryte – jau kitaip (3)

„Su Vladimiru Romanovu nutikdavo daug keistų dalykų. Atrodo, kad vakare vienaip sutariame, o ryte – jau viskas kitaip. Su juo būdavo daug susitikimų tiek biure, tiek pas jį namuose prie arbatos puodelio. Jam rūpėjo įvairūs dalykai ir reikėjo atsakyti į jo klausimus“, – prisimena Paulius Jankūnas.

Daugelis Kauno „Žalgirio“ kapitono prisiminimų apie to laikotarpio įvykius aprašyti praėjusią savaitę Lietuvos knygynuose pasirodžiusioje žurnalisto Jono Miklovo knygoje „Aš – stebuklas, Jūs nepastebėjote?“, kurią išleido „Eugrimas“.

Neeilinis 2008–2013 m. „Žalgirio“ laikotarpis sudomino mėgstančius įdomią ir nuotaikingą sporto literatūrą, todėl knyga jau pirmąją savaitę knygynų tinkluose „Pegasas“ ir Knygos.lt pasiekė perkamiausiųjų viršūnę.

Nesutiko tikrintis keistu aparatu

P.Jankūno teigimu, keisčiausias nutikimas, kurį prisimena iš V.Romanovo laikų, pirštų tikrinimo aparatas.

Tuometinis „Žalgirio“ savininkas tikėjo, kad kiekvienas pirštas „atstovaudavo“ skirtingam žmogaus kūno organui ir minėtas aparatas parodydavo fizinę, emocinę ir psichologinę krepšininko būseną. Įvairiausiais vardais tarp krepšininkų vadintas daiktas turėjo oficialų pavadinimą – „Čereskožnij gaza analizator“ („Odos dujų analizatorius“).

„Nežinau, ar jis žinojo, kad aš nesitikrinu. Vietoj manęs tikrindavo kažką kitą, gal todėl ir rodė prastus to aparato rezultatus“, – su šypsena prisimena P.Jankūnas.

J.Miklovas knygoje rašo, kad P.Jankūnas buvo tas, kuris iš karto netikėjo, kad toks prietaisas gali būti naudingas, ir atsisakė juo tikrintis. Nors tokių žaidėjų vėliau buvo ir daugiau, 2009-ųjų vasarą „Žalgirio“ kapitonas buvo bene vienintelis, nepaklusęs nurodymui ir taip stipriai supykdęs klubo savininką.

„Sakydavo, kad Jankūną reikia paleisti. Jis baltas. Sudegęs. Nereikalingas „Žalgiriui“, – knygoje pasakoja trenerio asistento pareigas ėjęs Darius Maskoliūnas. – Aš stojausi piestu. Sakiau, bet ką galite paleisti, bet Jankūno negalima. Ne, sakydavo, su juo viskas, jis sudegęs. Pažiūrėk, koks baltas. Nežinau, ką turėjo omenyje sakydamas, kad jis baltas.“

Kalbino dalyvauti politikoje

P.Jankūnas atskleidžia, kad V.Romanovas labai norėjo, kad jis dalyvautų politikoje ir būtų aukštai iškeltas vienmandatėje. „Tikrai su tuo nesutikau, nes buvau ir esu krepšininkas ir apie politiką negalvoju“, – tvirtina „Žalgirio“ kapitonas.

Jam teko patirti ir V.Romanovo lapelių su numatomais keitimais odisėją. „Tie keitimai atrodė kaip užprogramuoti. Tik vėliau sužinojome, kad yra tokie lapeliai ir bandoma daugiau mažiau jų laikytis“, – keisti savininko sprendimai ganėtinai nustebino net ir patyrusį krepšininką.

„Žalgirio“ kapitonas buvo vienas iš kelių dešimtmečių krepšininkų, trenerių, klubo administracijos žmonių, žurnalistų ir V.Romanovo verslo partnerių, su kuriais kalbėjosi knygos autorius J.Miklovas.

Apie neįtikėtiną, nuotykių pilną ir patį keisčiausią „Žalgirio“ laikotarpį knygoje „Aš – stebuklas, Jūs nepastebėjote?“ pasakoja Arvydas Sabonis, Mantas Kalnietis, Jonas Mačiulis, Gintaras Krapikas, Artūras Milaknis ir kiti to laikotarpio įvykių liudininkai. Iki šiol tik siaurame krepšininkų rate pasakotos istorijos privers nusišypsoti ir visai kitomis akimis pažvelgti į tuometinį „Žalgirį“ ir jam tekusius iššūkius.

„Ilgoji pertrauka“: „Žalgirį“ dominantis Eurolygos centras, būtinybė atleisti Pačėsą, Eurolygos atkrintamųjų spėjimai ir reg. sezono alternatyvūs apdovanojimai