Operacijos slėpimu kaltintas S.Kulvietis: ieškojome kompromisų, bet po 4 dienų gavau laišką, kad kontraktas neįsigalioja (20) interviu

Antrą sezoną iš eilės Saulius Kulvietis pradeda šiokiomis tokiomis priverstinėmis atostogomis. Jei pernai užtruko klubo paieškos, tai dabar jis buvo sukirtęs rankomis su Vilniaus „Rytu“, tačiau jame neužsibuvo.

Prie komandos jis prisijungė po artroskopinės čiurnos operacijos, galbūt kiek paskubėjo grįžti į rikiuotę, tačiau tada treniruotės metu išsisuko kitą – neoperuotą čiurną. Tai jį išvedė iš rikiuotės, o po to, kai su klubo vadovais buvo sėsta ieškoti kompromiso, S.Kulvietis gavo laišką – kontraktas neįsigalioja, medicininė patikra – nepraeita. Taip aukštaūgis pasakoja savo trumpą istoriją „Ryto“ klube.

29-erių krepšininkas pripažįsta, kad dalinai supranta klubo motyvus, tačiau tinkamų kompromisų šioje situacijoje pasigedo.

„Gal ta problema komandoje ir yra, kad viskas išeina į viešumą, nors viską galima susitvarkyti pokalbiais, sprendimais, kurių ieškojau, tikrai nesakiau, kad jūs man mokėsite, o aš nežaisiu. Pokalbis lyg buvo, aš su viskuo sutikau, supratau klubo situaciją, bet tada iš niekur gavau žinią, kad aš ne komandoje ir viskas nurašyta ant manęs“, – apmaudo dalies neslėpė jis.

Kol laukia naujų pasiūlymų S.Kulvietis skiria laiko ne tik sportui, bet sporto edukologijos mokslams, kitai veiklai – kad tik neatsirastų progų apmąstymams, kodėl yra be darbo.

„Kai užsiimi daugiau dalykų, išvengi liūdesio, kad rutina ne tokia įprasta“, – pasakoja jis.

– Papasakokite, kaip dabar atrodo paties rutina, kuomet tenka laukti „iškvietimo“ į naują klubą?

– Kiek anksčiau padėjau 3x3 turnyrui ruoštis „Gulbelės“ komandai, galvosi, kad net planavau vykti jiems padėti turnyre, nes Užupis gavo traumą. Tačiau išvykti nepavyko – vis tik su savo koja nesijaučiau toks užtikrintas, ypač 3x3 žaidime, kur fiziškumo yra daugiau. Lengvai kryptelėjau koją – kitą koją – ir sakiau, kad gal tiek to, praleisiu šį malonumą, nors tikrai norėjau vykti į turnyrą.

Taip pat sportuoju individualiai su treneriu labiau ties fiziniu pasirengimu, netrukus individualiai pereisiu prie paties krepšinio ir jei darbo pasiūlymų dar nebus, žiūrėsiu, gal reikės jungtis prie komandos, kad vėl pajausčiau ritmą.

– Pats „Vytis“ nebuvo užsiminęs, kad jei reikės sportinio ritmo – ateik, kol pasiūlymai pasirodys?

– Kažkokių juokavimų buvo, kad ateik, padarysime iš tavęs žvaigždę, tada išvažiuosi. Bet nemąsčiau apie tai (Juokiasi).

– Kokį įspūdį pačiam paliko 3x3 krepšinio pasibandymas?

– Tikrai gerą, patiko. Dar prieš LKL organizuotą turnyrą man tai didelio įspūdžio nedarė, nors buvo klausiančių ir iš LKL klubų, gal norėčiau prisijungti prie jų komandos, kokią nuomonę turiu. Bet tuo metu žiūrėjau skeptiškai, galvojau, tas krepšinis toks ir anoks (Šypsosi). Dabar su juo susidūriau ir žaisti man tikrai patiko. Nežinau, kiek yra naudos, kad galėtumei tai panaudoti 5x5 krepšiniui, bet norint pajausti žaidimą, išsilakstyti, pramušti kvėpavimą – taip man yra dabartinėje situacijoje, tai 3x3 labai tinka. Tu visada bėgi, esi judesyje, negali pastovėti, kol yra pertraukėlė, kažkas baudas meta. Nesakau, kad dabar persimesčiau prie 3x3 krepšinio, bet tai įdomus dalykas.

– O jei pavyktų žaisti kaip „Juventus“ komanda: įprastu laiku – LKL čempionatas, o tarpuose – 3x3 turnyrų išvykos. Toks formatas domintų?

– Priklausytų nuo komandos. Jei komandoje yra 3–4 žmonės, kurie gali išvykti, yra priskiriami atitinkami tvarkaraščiai – gal tai ir idėja. Pats Urbonas ten irgi vyksta į turnyrus kaip treneris, kas rodo, kad tai yra ekipos vizija. Šiaip neįsivaizduoju, kas būtų, jei žaistumei užsienyje, o kita komanda pasiūlytų vykti į 3x3 turnyrą. Nesakytumei: aš dabar savaitei išvykstu į Saudo Arabiją pasižaisti.

Kulvietis

– Kalbant apie paties sveikatą ir savijautą – kokia dabar ji yra?

– Dabar jaučiuosi sveikas, tik neforsuoju. 3x3 pasiruošime gal vėl kiek užskubėjau, nes aš toks žmogus – jei pradėjau, varau pilnai, po kelias treniruotes, gal kartais truputį per daug. Dabar stengiuosi daryti viską ramiau, palaipsniui. Ėmiau dirbti su fizinio rengimo treneriu, stiprinu kojas, raumenyną, viskas kaip ir tvarkoje. Kol kas neduodu papildomo kontaktinio krūvio, bet kitą savaitę pradėsiu žaisti individualiai.

Kojose nejaučiu skausmų ir padarinių, tai labai tikiuosi, kad pradėjus antrą rimtesnį etapą viskas bus gerai.

– Vienoje kojoje buvo čiurnos bėdos, o kitoje?

– Taip pat čiurnos. Pas mane visą gyvenimą taip gaunasi: vieną gal truputį pasaugai, gaunasi kompensacija, užsidega kita, gaunasi skausmelis. Bet dabar viskas gerai, skausmų nėra, viską galiu daryti, komandiniam krepšiniui aš jau būčiau pasiruošęs, tik pati forma gal nėra aukščiausio lygio. Reikėtų poros savaičių, kadangi kurį laiką neturėjau įprastų komandinių treniruočių, būčiau atsilikęs su taktikomis – manau, normalu.

– Ne pirmas sezonas jums išpuola toks, kai tenka pradžioje būti be darbo. Ar šįkart tą faktą priimti buvo lengviau nei praėjusiais metais?

– Praeitais metais buvo labai sudėtinga – nebuvau buvęs tokioje situacijoje. Bet dabar lengviau, nes pati situacija neaiški ne tik pas mane, bet ir pasaulyje, krepšinyje globaliai. Kažkur kažkas serga, kažkas žaidžia – kažkas ne, viskas vyksta labai padrikai. Gal pačiam yra ramiau, saugiau, kai matai, jog kažkas kažkur suserga, o tau nėra rungtynių, nėra skrydžių, nėra daug kontaktų. Vis tiek sveikata yra aukščiau visko. Bet žaisti tikrai norisi, sportbačių dar nepakabinau, noriu kuo greičiau prisijungti prie komandos (Šypsosi). Vienareikšmiškai, geriau yra žaisti nei nežaisti, bet kadangi toks kartas jau antras, su mintimis susitvarkai lengviau.

– Pačiam ieškant naujo klubo, jaučiasi pakitimai rinkoje? Galbūt permainų vyksta ne tiek daug ir klubai nesidairo tiek daug naujokų?

– Manau, kad jaučiasi, nors po Naujųjų metų ėjimai yra atsigavo: kažkas išeina, kažkam nemoka, kažką atleido. Dabar kažkoks judesys vyksta, bet įprastiniame sezone toks judesys vyko nuolat.

– Kokių nors rimtesnių pasiūlymų variantų jau buvo pasitaikę?

– Kaip ir turėjau kelis variantus, tik nebuvo prieita iki to lygio, kad būtų šnekama oficialiai. Labiau buvo pasiklausinėta, kaip jaučiuosi, ar galiu žaisti, bet pasiūlymų ar pokalbių su treneriais nebuvo.

– Tarp tų klubų lietuviškų pasitaikė?

– Būtent su Lietuvos komandomis kontakto ir buvo daugiau.

Kulvietis

– Jei atsuktume porą mėnesių atgal, kai dar buvote Vilniaus „Ryto“ narys ir pasirodė informacija, kad nuslėpėte operaciją, kuri trukdė ruoštis sezonui. Kaip reagavote į visą tą situaciją?

– Ypatingos dramos nedariau, tik truputį nervino tai, kad labai lengva viską nurašyti ant vieno žmogaus. Aš nieko neslėpiau, tik tikėjausi, kad atsigausiu. Prieš prisijungiant prie komandos aš ruošiausi, ėjau į salę, dariau viską, kaip įprastai, tik gal vėl padariau viską per greitai, teko pristabdyti. Tada klubą įspėjau, kad man reikia truputį nurimti, o kai grįžau sportuoti vėl, gavosi, kad išsisukau koją. Tikrai nebuvo, kad atvykau, negalėjau sportuoti, sėdėjau iškėlęs koją ant reklaminio stendo. Keista situacija. Visiškai suprantu, kad gal jiems ir atrodo, kad apgavau, bet tikrai nesistengiau to daryti. Tik galvosi, kad ir mane apgavo kūnas, nes buvo tikėtasi, kad atsigausiu iki pasiruošimo. Bet gavosi, kaip galvosi. Ir man pikta, ir jiems. Ne tai, kad pakišau, bet gal ir nuvyliau juos, negalėjau įvykdyti įsipareigojimų, žaisti visą sezoną ir duoti naudą.

O reaguoti tai nereagavau: būčiau jaunesnis, gal imčiau į galvą, dabar viską pasvėriau – kam tie bereikalingi nervai. Gal ta problema komandoje ir yra, kad viskas išeina į viešumą, viską galima susitvarkyti pokalbiais, sprendimais, kurių ieškojau, tikrai nesakiau, kad jūs man mokėsite, o aš nežaisiu. Tikrai to nebuvo. Pokalbis lyg buvo, aš su viskuo sutikau, aš supratau klubo situaciją, bet tada iš niekur gauni žinią, kad aš ne komandoje ir viskas nurašyta ant manęs.

– Bet atsimenu minėtą detalę, esą paties kontraktas įsigaliojo neperėjus medicininio patikrinimo – automatiškai. Tiesa?

– Patikra ir testai buvo – aš viską dariau, visur ėjau, negalėjau padaryti tik vieno pratimo, sakiau, kad jis man gali užaštrinti skausmą. Man sakė: viskas gerai, daryk, ką gali. Jokios informacijos po to negavau. Dariau viską taip, kaip galiu, o ne taip, kad apgaučiau kažką. Buvau įspėjęs: dariausi operaciją ir 100 šuolių nuo vienos kojos gal nedarysiu. Man pasakė: viskas tvarkoje.

Su medicinos patikra yra keistas dalykas: Lietuvoje nėra to, kad atvykai mėnuo iki stovyklos, pažiūrėjo, gali ar negali, o po to sako, pasirašo sutartį ar ne. Čia pirmą dieną atvykęs pasidarai apžiūrą, testus, pradedi sportuoti ir jei niekas po testų neįspėja, kad kažkas blogai, tu sportuoji ir ruošiesi. Kai praėjus po patikros ilgesniam laikui pasako, kad tu jos nepraėjai, yra keista. Juolab, kad treniruotės metu išsisukau kitą koją. Tada man pasakė – patikros nepraėjai. Man tai keista. Suprantu iš dalies klubą, bet manau, kad viską galima išsispręsti logiškiau.

– Tai suprantu taip: operuota buvo viena koja, vėliau skausmai pasirodė kitoje, kuri ir trukdė žaisti, tačiau tik po to atsirado pretenzijos dėl netinkamos sveikatos būklės?

– Taip, man užšoko ant kojos treniruotės metu – taip ji ištino, negalėjau žaisti. Bet buvo pateikta, kad nepraėjau patikros. Suprantu, jie negalėjo laukti, žaidėjas negalėjo net treniruotis, bet situacija tokia. Dabar jie irgi turi traumų, juk nesakysi, kad Gustys atvyko su peties problemomis, ar Kitsingas su kelio.

Gal jie pamatė, kad aš vis nepradedu sportuoti pilna jėga, išsisukau kitą koją, pagalvojo, kad čia kažkas susiję ir blogai su manimi. Gal jie supanikavo, manė, kad paprastai nusitrauksiu kontraktą nepraėjęs medicininės, išeisiu, paspausiu rankas ir viskas.

– O nuo kada „Ryto“ vadovai žinojo, kad ta čiurnos operacija buvo atlikta?

– Nuo pirmos mano atvykimo dienos jie tą tikrai žinojo, o ir kelios dienos prieš tai buvau įspėjęs, kadangi pirmą savaitę negalėjau sportuoti su kontaktu. Tada 2 savaites nesportavau, tada išsisukau kitą koją – tokia va įspūdinga istorija (Juokiasi).

– Su jumis pačiu asmeniškai klubo vadovai išsiaiškino situaciją už uždarų durų ar daugiau visko skaitėte jau spaudoje?

– Buvo kalbėta, kad galime tartis, ieškoti opcijų, tačiau gavau laišką, kad mano kontraktas neįsigaliojo, nes nepraėjau patikros. Bet jie sakė, kad čia tik raštas, aš galiu toliau eiti į treniruotes, į rungtynes. Aš nesu pastumdėlis, jei jie taip padarė, supratau, kad nesu komandos dalis. Nėjau, nesimaišiau. Bet dar kelios dienos iki to rašto buvome susėdę, kalbėjome su Jaručiu, kad ieškome išeičių, kad galime rasti sprendimą, mažintis ženkliai atlyginimą – pats tą siūliau. Kaip ir sutarėme, viskas buvo gerai, bet po 4 dienų atėjo tas raštas, po kurio jie sakė: viskas gerai, persirašysime kitą kontraktą. Žodžiu, nesusikalbėjome ir komunikacija buvo didžiausia skylė.

Aš suprantu, kad turi būti žmogus, kuris turi priimti sprendimus – jei jis juos priimtų, ten būtų viskas gerai. Bet jei pašneki su vienu žmogumi, kad ieškai sprendimų, o tada jis perduoda informaciją kitiems, jiems tai netinka, jie padaro kitaip, aš nebesuprantu, kas vyksta. Nėra konkretumo, neina suprasti, kokie yra sprendimai.

– Kaip suprantu, Jarutis buvo tas, su kuriuo buvo galima pasitarti, o Gudelis tas, kuris sprendimą priėmė?

– Net nepasakysiu, kas tuos sprendimus priėmė. Neslepiu, tiesiog nežinau. Gal savivaldybė, gal dalininkai, tikrai nežinau. Su Jaručiu palaikydavau kontaktą, šnekėdavome, nebuvo jokių pykčių.

Kulvietis

– Ar apmaudžiausia buvo dalis, kad klubas komunikavo informaciją taip, kad Kulvietis tyčia slėpė traumą ir taip esą visus apgavo?

– Gal tai ir negražiai atrodo, bet pernelyg nesigilinu, ką galvoja tie, kurie manęs nepažįsta. Kas mane pažįsta, žino, kad sakau viską atvirai, nesu slapukas, užkulisinių žaidimų darytojas. Susidaryti įspūdį galima iš bet ko: jei nori galvoti, kad žmogus apgavikas, taip ir galvosi, jei nori galvoti, kad situacija kitokia – taip ir galvosi. Aišku, pikta, kad taip buvo pateikta.

Iš dalies sutinku, jiems atrodo, kad gal ir slėpiau, tiesiog aš to tyčia nedariau, taip gavosi. Man buvo pasakyta – du mėnesiai ir atsistatysi, o po dviejų su puse atvykus į stovyklą aš dar nebuvau atsistatęs. Niekad negali žinoti.

Nebuvo, kad pavasarį, dar neturėdamas klubo išsioperavau, ir turiu dabar apskambinti visus klubus, pasakyti: na, šaikele, aš išsioperavau, žinokite. Juolab, kad operacija nelygi operacijai. Čia buvo artroskopinė operacija, nėra sudėtinga, kur sakytumei, kad ilgas atsistatymas.

– Kaip suprantu, trečią kartą į „Ryto“ balą bristi nebesinorėtų?

– Nežinau, sako trečias kartas nemeluoja, gal reiktų pabandyti (Juokiasi). Aš principingas, šiuo metu turbūt nesinorėtų, bet ateičiai tiltų nesudeginu. Viskas priklauso nuo jų. Man svarbiausia žaisti. Darysiu tai ten, kur gausiu gerą pasiūlymą.

– Pabuvus komandos viduje pats minite komunikacijos stygių, ar kažkokie vidiniai nesusikalbėjimai gali būti priežastis to, kad jau kelis mėnesius „Ryte“ tvyro kibirkštys, vis minimos žiniasklaidoje?

– Kol ten buvau aš, komandos viduje viskas buvo gerai. Lietuviai – super žmonės, o legionieriai tuo metu dar nebuvo suvažiavę, su Goudelocku pabuvau tik keletą dienų, nespėjau susipažinti. Bet kol buvome lietuviai, man viskas tikrai patiko, komanda buvo labai smagi, bendraujanti, be kažkokių savų ego.

O klubo viduje su žaidėjai komunikacijos norėtųsi kitokios, gal kad būtų atsižvelgiama į pastebėjimus, bet kažko daugiau sakyti negaliu, nes nebuvau spėjęs ten daug apšilti kojų. Nelabai galėjau dalinti daug patarimų, bet kai žaidi komandoje, nori, kad jai būtų geriau, jei turi pastebėjimų – kaip vietinis gali juos išsakyti, vis tiek Lietuvoje esame pažaidę ne vienerius metus, nėra taip, kad nieko nesuprantame.

– Jei „Rytas“ liks be Čempionų lygos antrojo etapo, tai jus nustebins?

– Dabar situacija nėra gera, nors kai sužinojome varžovus, buvo pakeistas formatas, atrodė, kad tai padaryti sunku nebus. Žiūrint, kaip „Rytas“ sezoną pradėjo, neabejojau, kad pirmas etapas sunkus nebus, bet kažkas serga, iškrenta, traumos... Gal ir tas susidėjo. Aišku, kaip bebūtų, gal su tokia komanda kaip VEF kovoti reiktų padoriau.

Taip ir išvadas apie sezoną daryti sunku. Galima pažiūrėti Eurolygoje į „Chimki“ pavyzdį, kai jie žaidė su maža sudėtimi, turėjo susirgimų, nenukėlė rungtynių, tada viskas kirto gal ir per psichologiją – dabar situacija jų yra sudėtinga.

– Karaliaus Mindaugo taurėje (Citadele KMT) kaunasi buvę jūsų klubai – „Rytas“ ir „Juventus“. Ties kuria komanda jūsų širdis linksta šioje dvikovoje?

– „Juventus“ komandoje žaidęs daugiau (Juokiasi). Žiūriu, mėgaujuosi krepšiniu ir dažniausiai mėgstu palaikyti silpnesnius. Nors mačiau, kad kai kurie „Juventus“ vadina favorite, manau, kad ji vis tiek silpnesnė šioje poroje. Gal maloniau pažiūrėti, kai laimi silpnesni, bet tikrai negalvoju, kad tegul „Rytas“ pralošia, nes manęs ten nėra (Šypsosi). Įdomiau, kai yra intriga. Jei pirmą kovą vilniečiai būtų laimėję 20 taškų, įdomu nebūtų.

„Ilgoji pertrauka“: Eurolygos pirmo rato apdovanojimai, kurios komandos kris žemyn, kurios – kils aukštyn, kur įsitaisys „Žalgiris“ ir Lekavičiui nemaloni kategorija