„Nevėžio“ klubas – ant bankroto ribos (21)

Kėdainių rajono savivaldybės biudžeto lėšomis remiamas krepšinio klubas „Nevėžis“ balansuoja ties pavojinga riba. Kauno apygardos teisme nagrinėjamas prašymas iškelti klubui bankroto bylą, tačiau jo vadovai šį akivaizdų faktą kategoriškai neigia ir kaltina žiniasklaidą. Skolų slegiamas klubas rado būdą, kaip pasislėpti nuo kreditorių – atlyginimus žaidėjams moka ne klubą valdanti viešoji įstaiga „Veržlusis Nevėžis“, bet labdaros fondas „Krepšinio angelai“.

Pasitraukė ir direktorius, ir trenerio asistentas

Tai, jog vienintelis profesionalus Kėdainiuose krepšinio klubas „Nevėžis“ susiduria su rimtais finansiniais sunkumais, „Rinkos aikštė“ rašė jau ne kartą.

Mokesčių mokėtojų pinigais, savivaldybės lėšomis remiamas privatus klubas, regis, susidūrė su rimtesniais, nei anksčiau buvo sunkumais. Vienas kreditorių, fizinis asmuo, su kuriuo nebuvo atsiskaityta, reikalauja klubui iškelti bankroto bylą. Šį prašymą priėmė nagrinėti Kauno apygardos teismas.

Negana to, klubą valdančios viešosios įstaigos „Vežlusis Nevėžis“ direktoriaus postą paliko jame nuo sausio dirbęs krepšinio komunikacijos specialistas, buvęs ilgametis Klaipėdos „Neptūno“ darbuotojas Algimantas Ercius.

Jį šiame poste pakeitė ir prie krepšinio klubo vairo stojo kėdainietis Vaidotas Avyžius, anksčiau dirbęs šarvojimo paslaugas teikusioje bendrovėje „Saulėlydžio namai“ bei rajono savivaldybės kontroliuojamoje komunalinių paslaugų įmonėje „Kėdainių butai“. Portalo rekvizitai.lt duomenimis, V. Avyžius taip pat vadovauja ir teniso sporto klubui „Rasa“.

Be to, Kėdainių „Nevėžio“ klubą palieka vyriausiojo trenerio asistentas Paulius Juodis. Krepšinio specialistas keliasi dirbti į Kiniją, kur treniruos jaunimą bei ruoš pamainą Jono Kazlausko vadovaujamai ekipai.

Atskleidė, kaip mokami atlyginimai

Ne vienerius metus klubą slegia finansiniai sunkumai, skolos žaidėjams, jų agentams bei valstybei. Štai tokia Kėdainių „Nevėžio“ realybė. Nenuostabu, jog esant tokiai situacijai klubui sunku rasti rėmėjų, jį gelbsti dosniai skiriama parama iš mokesčių mokėtojų lėšų – rajono savivaldybės biudžeto.

Įdomiausia tai, jog paramos lėšos nukeliauja ne į krepšinio klubą valdančios, privačių asmenų įkurtos viešosios įstaigos „Veržlusis Nevėžis“ sąskaitas. Balandžio 11 dienos duomenimis, ši įstaiga „Sodrai“ skolinga 21 tūkst. 653 eurus. O tai reiškia, jog esant tokiam įsiskolinimui, pritaikytas apribojimas disponuoti lėšomis, sąskaitoms skirti inkasiniai pavedimai. Jeigu į sąskaitą pervedamas bent vienas euras, jis iš karto nukreipimas įsiskolinimui „Sodrai“ padengti.

Penktadienį surengtos spaudos konferencijos metu klubo vadovai tikino – visi komandos žaidėjai gauna atlyginimus, jiems nėra įsiskolinta.

Ne paslaptis, jog klubas naudojasi finansine schema – norint apsaugoti gaunamas pajamas nuo kreditorių, pinigai pervedami į labdaros fondo „Krepšinio angelai“ sąskaitas. Kaip tuomet sutartis su klubu pasirašę žaidėjai gauna atlyginimus, jeigu banko sąskaitoms taikomi apribojimai?

Gal pinigai paimami iš labdaros fondo, išgryninami ir išmokami Kėdainių „Nevėžio“ krepšininkams?

Labdaros fondo vadovė Ingrida Marijošienė šią prielaidą kategoriškai paneigė. Pasak jos, atlyginimai grynaisiais pinigais klube nebuvo ir nebus mokami. Tiesa, ji patvirtino, jog atlyginimus šis fondas moka tiesiogiai ant bankroto ribos balansuojančio klubo žaidėjams. Tai daroma pervedant lėšas į jų sąskaitas.

Į klausimą, ar tokiu būdu nėra apgaudinėjama valstybė, I. Marijošienė atsakė, jog ši sistema veikia jau ne vienerius metus, ją tikrino tiek Mokesčių inspekcijos, tiek ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir nieko nusikalstamo neaptiko.

Vadovauti klubui nematė prasmės

Neseniai Kėdainių „Nevėžį“ paliko nuo metų pradžios klubui vadovavęs klaipėdietis A. Ercius. Komentuodama pasitraukimo priežastis I. Marijošienė minėjo, jog buvęs vadovas neįvertino uostamiestį, kur gyvena jo šeima, ir Kėdainius skiriančio atstumo. Be to, jos teigimu, nebūnant vietiniu, jam buvo sunku Kėdainiuose užmegzti kontaktus.

Pasitraukimą lėmė tai, kad nemačiau perspektyvų, nenorėjau gaišti laiko. Jeigu pradžioje tikėjausi, jog visiems susivienijus, susitelkus pavyks kažką pakeisti, pamačiau Kėdainių verslo apatiją.

„Rinkos aikštei“ susisiekus su pačiu A. Erciumi paaiškėjo kiek kitokios jo pasitraukimo priežastys. Negana to, buvusio direktoriaus teigimu, su juo iki šiol neatsiskaityta už darbą, nekompensuotos ir jo investuotos asmeninės lėšos…

„Pasitraukimą lėmė tai, kad nemačiau perspektyvų, nenorėjau gaišti laiko. Jeigu pradžioje tikėjausi, jog visiems susivienijus, susitelkus pavyks kažką pakeisti, pamačiau Kėdainių verslo apatiją. Visų pirma, klubo įvaizdis yra prastas ir jį keisti būtina. To nepadarysi per mėnesį ar du, tam reikia dviejų, trejų metų“, – kalbėjo A. Ercius.

Pasiteiravus, ar verslo apatijai, nenorui padėti klubui neturi įtakos didžiuliai įsiskolinimai, A. Ercius minėjo, kad tai ir jį asmeniškai liečianti problema.

„Aš irgi dar laukiu atsiskaitymo, įkišau čia savo pinigus“, – kalbėjo A. Ercius.

Melavo apie gresiantį bankrotą

Praėjusios savaitės pabaigoje surengtos spaudos konferencijos metu Kėdainių „Nevėžio“ klubo atstovai nemažai dėmesio skyrė žiniasklaidai, kure esą rašo netiesą ir taip kenkia klubui. Labiausiai piktintasi paviešinta informacija, jog dėl įsiskolinimų klubui gresia bankrotas. Vienareikšmiškai pareikšta, jog tai netiesa, neva bankroto procedūra nėra nei pradėta, nei inicijuojama.

„Rinkos aikštei“ pasidomėjus, kaip yra iš tikrųjų, paaiškėjo, jog kaltindami žiniasklaidą ir neigdami tai, kad klubas yra ant bankroto slenksčio, klubo atstovai melavo.

Kauno apygardos teisme gautas buvusios klubo darbuotojos prašymas iškelti bankroto bylą. Šis prašymas teisme priimtas nagrinėti, o posėdis nukeltas iki gegužės 3 dienos. Teismo atstovai pranešė, kad tai padaryta advokatų prašymu, suteikiant šansą klubui padengti įsiskolinimus buvusiai darbuotojai.

Ieškovės advokatė Jurgita Spaičienė patvirtino, kad kreipimasis į teismą prašant iškelti bankroto bylą – vienintelė galimybė norint atgauti klientės uždirbtus bei priteistus pinigus. Teisininkė minėjo, kad tą patį padaryti gali ir kiti kreditoriai. Jos manymu, norėdamas išlikti klubas privalės padengti įsiskolinimus. Beje, pasak advokatės J. Spaičienės, bankroto atveju buvę krepšininkai savo uždirbtų pinigų nebeatgautų. Skirtingai nuo darbuotojų, su kuriais buvo sudarytos darbo sutartys, kurie turi šansų gauti išmokas iš Garantinio fondo, su krepšininkais sudarytos sportinės veiklos sutartys.

J. Spaičienės vertinimu, gali būti, jog žinodamas šią aplinkybę klubas neskuba atsiskaityti su buvusiais žaidėjais, o sportininkai esą tapo šios situacijos įkaitais.

Senos skolos skandina klubą

Kėdainių „Nevėžiui“ atstovaujantis advokatas Mindaugas Šeškauskis atskleidė, jog bylą dėl prašymo iškelti bankroto bylą stengiamasi baigti taikiu susitarimu. Dėl to byloje padaryta pertrauka iki gegužės pradžios.

„Deramasi su pareiškėjais, matyt, kažkoks sprendimas bus“, – sakė advokatas M. Šeškauskis.

Teisininkas pripažino, kad besivelkančios skolos buvusiems žaidėjams ir darbuotojams, taip pat ir įsiskolinimai „Sodrai“, klubą tarsi įstūmė į užburtą ratą.

Tai didžiulė našta dalininkams, kiekvienais metais skirti lėšas, žinant kad jokios, net ekonominės naudos visiškai nebus. Juk remiama pinigais, organizacijos tikrai gali rasti, kur panaudoti šiuos pinigus naudingiau.

„Visi turėtų suprasti, jog tai ne gamykla, gaminanti kokią nors produkciją. Tai remiama organizacija, kuri gyvena dėl vienintelės priežasties, kad yra rėmėjai. Ši organizacija negali išgyventi, jeigu nėra tiesioginės veiklos. O ji vyksta tol, kol gali vykti. Koks rėmėjas norės paremti tai, kad būtų sumokamos skolos? Visi nori remti „einamą“ veiklą. Dėl to ir stringa finansiniai srautai, nes jie (klubas – red.) yra visiškai priklausomi nuo rėmėjų“, – sakė advokatas M. Šeškauskis.

Ar pavyks Kėdainių „Nevėžio“ krepšinio klubui išsikapstyti iš finansinių problemų duobės? Advokato nuomone, tai priklausys nuo klubo dalininkų sprendimų.

„Tai didžiulė našta dalininkams, kiekvienais metais skirti lėšas, žinant kad jokios, net ekonominės naudos visiškai nebus. Juk remiama pinigais, organizacijos tikrai gali rasti, kur panaudoti šiuos pinigus naudingiau“, – kalbėjo Kėdainių krepšinio klubui inicijuojamoje bankroto byloje atstovaujantis advokatas.

Politikai nori veiklos skaidrumo

„Rinkos aikštei“ paviešinus abejotiną schemą, kaip mokesčių mokėtojų pinigais, apeinant kreditorius, maitinamas į skolų liūną vis giliau grimztantis krepšinio klubas, sujudo ir rajono politikai. Rajono savivaldybė yra įsipareigojusi klubui kasmet skirti po 183 tūkst. eurų.

„Mums reikia oficialiai pripažinti, kad apgaudinėjame patys save, apgaudinėjame mokesčių mokėtojus. Finansavimas turėtų eiti ne „Krepšinio angelams“, o „Nevėžio“ sporto klubui“, – posėdžiaujant Ekonomikos ir biudžeto komitetui yra sakęs savivaldybės Tarybos narys, buvęs ilgametis rajono vadovas Viktoras Muntianas.

Politikas patikslino, jog šiuo metu finansavimas rajono biudžeto lėšomis buvo skiriamas ne klubą valdančiai viešajai įstaigai, o „kažkokiam“ fondui. Komiteto nariai galiausiai išsiaiškino, jog „Krepšinio angelai“ aptarnauja „Veržlųjį Nevėžį“, o šis – sporto klubą.

„Fondas atsirado tada, kai kreditoriai ėmė reikšti finansines pretenzijas klubui. Va tada ir atsirado fondas tam, kad pabėgtų nuo teisėtų reikalavimų. Tad skirdami finansavimą „Krepšinio angelams“ mes tampame bendrininkais“, – konstatavo V. Muntianas.

„Mes esame tarybos nariai, yra ir administracija, kuri neša atsakomybę už šių pinigų panaudojimą. Supraskite teisingai, reikia jiems pasakyti, kad sutvarkytų visą šią juridinę bazę, nes vieną gražią dieną mums bus negerai. Tų įsiskolinimų „Nevėžis“ niekada gyvenime nepadengs, tad darykite ką nors kita su tuo „Nevėžiu“. Yra įvairių būdų – skolų atskyrimas ir taip toliau, tik reikia padirbėti. Aš visa tai žinau dar nuo senų laikų, kai siūlėme likviduoti tas skolas. Pradžioje sutinka, o paskui – nesutinka“, – piktinosi rajono savivaldybės tarybos narys Juozas Gaidamavičius.

Jis minėjo, kad galiausiai pribrendo situacija, kai tiesiog būtina priimti kardinalius sprendimus. Pasak J. Gaidamavičiaus, šiame procese turėtų dalyvauti ne tik „Nevėžio“ klubo vadovybė ir kreditoriai, bet ir rajono meras, savivaldybės administracijos direktorius.

Klubas remiamas ir biudžeto lėšomis

Kėdainių rajono savivaldybės taryba yra nusprendusi finansiškai remti vienintelį profesionalų rajono vyrų krepšinio klubą – trejus metus: 2017, 2018 ir 2019 skirti po 183 tūkst. eurų. Šios lėšos pervedamos labdaros fondui „Krepšinio angelai“.

Klubo dalininkai – privatūs asmenys

Krepšinio klubą valdanti viešoji įstaiga „Veržlusis Nevėžis“ turi 350 tūkst. eurų įvertintą, tačiau gana virtualų turtą – Lietuvos krepšinio lygos (LKL) licenciją.

„Veržlusis Nevėžis“ priklauso eilei fizinių asmenų. Registrų centro duomenimis, tarp jos dalininkų yra Vygandas Valiukevičius, Dainius Jačunskas, dabartinis klubo prezidentas Romanas Seliava, dalininku buvo ir neseniai amžinybėn iškeliavęs Petras Staliorius.

Krepšinio klubą valdančiai viešajai įstaigai iki 2015 metų rugpjūčio 5 dienos pradžios vadovavo Antanas Sakavickas. Vėliau jis iš pareigų buvo atleistas, o direktore tapo I. Marijošienė. Ją šiame poste neseniai pakeitė buvęs ilgametis Klaipėdos „Neptūno“ krepšinio klubo komunikacijos vadovas, vėliau šiam klubui vadovavęs Algimantas Ercius. Pastarajam palikus Kėdainių „Nevėžio“ klubą, jį valdančios viešosios įstaigos vadovu buvo paskirtas V. Avyžius.

Nerijus Povilaitis, „Rinkos aikštė“

„„Ilgoji pertrauka“: įtakingiausių Lietuvos krepšinio asmenų „Top 15“: krepšininkai, esami ir buvę treneriai, funkcionieriai, klubų vadovai, agentai ir net podkasteriai.