Nesusipratimą su turku aiškinęs S.Babrauskas siuntė žinutę agentams: sėkmės, laimės ir meilės (1) interviu

Jonavos „CBet“ komanda šiuo metu dalijasi 7–8 vietas Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) turnyro lentelėje, tačiau savo žaidimu, veikiausiai, stebina ne vieną. Manto Šerniaus auklėtiniai pirmojoje sezono dalyje metė iššūkį kone visiems oponentams, tačiau trenerio asistentas Steponas Babrauskas nėra vien optimistiškas.

„Jonava laikosi nei gerai, nei blogai, dirbame, stengiamės ir tiek“, – šypsosi M.Šerniaus asistentas.

Klubas yra pasiekęs 3 pergales ir patyrė 4 pralaimėjimus „Betsafe-LKL“ ir laimėjo 4 mačus iš 6 Citadele KMT.

„Mes juk prieš sezoną visų akyse buvome paskutiniai, tai dabar tegul kiti mąsto“, – šypsosi S.Babrauskas, pastebėjęs, kad varžovų požiūris į „CBet“ ekipą tik rimtėja.

Dabar jonaviečių kelyje – Utenos „Uniclub Bet-Juventus“ komanda, turinti tiek pat pergalių ir esanti šalia turnyro lentelėje.

Rungtynių sekmadienį pradžia – 19 valandą, jas stebėkite BTV bei Go3 kanaluose.

LKL.lt pokalbis su S.Babrausku – apie solidų „CBet“ startą, džiuginančius legionierius, nesusipratimą su turku ir darbą su M.Šerniumi.

– Kodėl tiek nedaug optimizmo? Sezono pradžia „CBet“ ekipai yra solidi.

– Galvoju, galėjo būti geriau, bet jei nėra, gal neverti (Juokiasi). Kalbu realiai: turėjome šansą Klaipėdoje, bet pralaimėjome.

– Vienu metu, įskaičiavus Citadele KMT mačus, turėjote 4 pergalių atkarpą. Kaip ji įkvėpė komandą pasitikėjimui?

– Mes juk prieš sezoną visų akyse buvome paskutiniai, tai dabar tegul kiti mąsto. Aišku, kai laimėjome, smagu, nuotaika geresnė, o pasitikėjimo turėjome nuo sezono pradžios. Dabar reikia tik darbo. Nors šiaip įtampos nėra, nepaisant to, jog prieš tai jonaviečių sezonai buvo neblogi. Turėjome traumelių, buvome praradę, sakykime, tris starto penketo žaidėjus, bet kažkaip išsivartėme iš situacijos. Galėjo būti blogiau, tačiau viskas išėjo neblogai ir žiūrime į priekį.

– Minite, kad prieš sezoną „CBet“ daug kas vertino kritiškai. Bet ar tie vertinimai, jūsų akimis, buvo objektyvūs, o gal manote, kad jus nuvertino per daug?

– Kažkiek gal ir nuvertino, bet dabar žaidžiant matosi, kad to iš komandų pusės nebėra. O ar buvo objektyvu? Gal. Bet kai dėliojomės tą komandą, ji žiūrėjosi visai nieko. Tik dar nieko nelaimėjome ir nepralaimėjome, daug visko laukia, pirmas ratas tik į pabaigą.

– Daug vargo teko jums kaip trenerių štabui, kad sulipdytumėte visiškai naują komandą?

– Niekada nėra lengva, nes nuo praeitų metų liko vienas Kreišmontas. Reikia pataikyti žaidėjus, reikia, kad jie suliptų tarpusavyje. Baimės nebuvo, bet minčių, kaip atrodysime, buvo. Vis tiek Blyzniukas nežaidęs apie metus, Majauskas – irgi, prisidėjo ir smulkios, nestandartinės traumelės. Bet visi gerai dirbo pasirengime, dirba ir dabar, todėl viskas pavyko neblogai. Aišku, dar didelio laukėme...

– Čia jau istorija buvo netradicinė. Tiek lauktas Ragipas Ataras galiausiai atvyko traumuotas.

– Realiai aš jo net nemačiau (Juokiasi). Čia labiau agentūros problemos, kad jie taip sužaidė. Mes daug vilčių į jį jau nedėjome, nors kontraktą turėjome. Aš net nesupratau, kam jis važiavo, jei žaisti negali, bet čia jau jo problemos. Mes jo kaip ir nebelaukėme, kai viskas buvo taip neaišku... Tai jis pildė vizą, tai atsirado trauma, keistai viskas skamba. Bet paliekame tai jo agentūrai: sėkmės, laimės ir meilės.

– Apie turko traumą sužinojote jam tik atvykus į Lietuvą?

– Dar prieš atvykstant buvo kalbų, kad jis kažkaip susitraumavo. Nenoriu sakyti, kokia tai trauma, bet nežinau, kada ir kur jis žais. Sėkmės jam. Pagaliau bent žinome realią situaciją.

– Grįžtant kažkiek į vasaros laikotarpį, kaip jus patį M.Šernius pasikvietė į „CBet“ štabą?

– Tikrai nebuvau pirmas pasirinkimas, žinau, kad kažkas prisijungė ir likau aš. Nenustebau kvietimu, nes žinojau Mantą, buvau pas jį žaidęs.

– Kaip su metais pasikeitęs yra M.Šernius?

– Daug metų praėjo nuo to laiko, aišku, jis pasikeitęs, praėjęs visokių situacijų, buvęs geriausiu metų treneriu, o dabar dirbęs šalia gero specialisto Ginzburgo. Esu prieš jį žaidęs. Mantas tikrai pasiėmęs kažko naujo.

– Prieš tai dirbote Aurimo Jasilionio štabe Pasvalyje. Daug skirtumų darbo specifikoje ir braiže įžvelgiate?

– Nemažai skirtumų, bet vis tiek kita komanda – kita istorija. Pažiūrėsime, pradžia ir Pasvalyje gera buvo (Šypsosi).

– Kad jau užsiminėte, „Pieno žvaigždžių“ nebeliko „Betsafe-LKL“ žemėlapyje. Kaip reagavote, kuomet apie tai sužinojote?

– Aišku, kažkiek nustebino, gal kažkas nemėgo Pasvalio, nenorėjo ten važiuoti, bet dabar žaidėjams jį pasiūlytų, turbūt, kai kurie tikrai mielai važiuotų. Taip, geografinė padėtis gal nėra geriausia, nėra šalia Kauno ar Vilniaus, bet klubas buvo mokus, niekada algos nevėluodavo. Komandai nebuvo kaip pridėti finansų, taip ir išėjo. Aišku, jei rezultatai būtų buvę kitokie, gal ir finansams augti būtų galimybė.

– Pernai pas jus Pasvalyje žaidė Martynas Arlauskas, kurį dabar šalia turite ir Jonavoje. Kokio augimo tikitės iš jo artimiausiu metu?

– Tikiuosi, bet jis gi nežaidžia blogai. Aišku, turi didesnę konkurenciją, reikia pakovoti dėl minučių. Jis turi viską, kad kiltų į viršų. Tikiu juo bei tikėsiu, jis tai žino. Šiaip aš tikiuosi iš visų: jei tik visi turėtų tiek noro, kiek aš tikėjimo jais, bus labai gerai.

– Sudėtyje turite žibančių legionierių, kaip Dominicas Brewtonas, Bogdanas Blyzniukas ar Koby McEwenas. Kiek patenkintas esate užsieniečių pasirinkimais?

– Kol kas tikrai esu patenkintas, kai kurie gal ir stebina, kaip Dominicas. Vis tiek jam pirmi metai Europoje, bus dar visko, bet viskas gerai. Visais esame patenkinti, net sunku išskirti kažką. Kai rinkome komandą, vis tiek pasižvalgėme ir į charakterius, o dabar matome, jog komanda sulipo ir nebesinori kažko lipdyti šalia bet ko.

Pasisekė, kad Mažeikiai atsisakė Kirveso, pasiėmėme jį – darbinis, geras žmogus, kokio ir reikėjo. Visi jį buvo nurašę, vilkosi šleifas, jog jis ne krepšininkas, vos ne negali žaisti, tai girdėjo ir jis. Gal jiems netiko – mums tinka. Gaila, turi traumelę. Vis tiek jis keliskart buvo išrinktas metų geriausiai besiginančiu žmogumi – reikia, kažką jis turi. Tik kaip kas tai išnaudoja.

– Ne taip seniai sudėtį papildėte Simu Jarumbausku. Kiek patenkinti likote jo žaidimu?

– Taip, mums labai pasisekė, turėjome tris didelius traumuotus ir jis labai pagelbėjo. Tik nežinia, ar jį pasiliksime. Norisi, kad jis gautų žaisti. Galbūt jis susiras darbą kažkur kitur, nes kontraktas su „CBet“ yra trumpalaikis.

– Vienas jūsų savotiškų veteranų yra Aurimas Majauskas. Kiek šio patyrusio krepšininko lyderystė praverčia jaunos komandos rūbinėje?

– Tikrai praverčia, nes mūsų komanda labai jauna, tų 30-mečių nelabai ir yra. Jaučiasi, jis pataria jaunimui, matęs kažko, žaidęs. Bet yra ir Blyzniukas, ir McEwenas su patirtimi, padeda mūsų jauniems.

– „CBet“ komandoje yra ir „Betsafe-LKL“ čempionas Modestas Babraitis. Kiek alkanas jis atvyko imti savo šansą Jonavoje?

– Alkanas, jis nori įrodyti. „Ryte“ jo vaidmuo buvo mažesnis, pas mus – didesnis. Jis jaunas, dirba gerai, norime ir tikimės, kad jis turės gerą sezoną.

– Savaitgalį laukia rungtynės su banguojančia Utenos komanda. Kas bus svarbiausia jose?

– Tikimės kovos, karo, nelabai žiūrime į kitus – žiūrime į save. Tai pavojinga komanda, gal turinti kažkokių problemų, bet, kaip sakau, į jas nežiūrime. Žaidėme su jais Citadele KMT mačą, tik patys ten pasirodėme prastai, prametėme daug baudų. Su Utena kovoti galime, tik reikia stengtis.

„Ilgoji pertrauka“: centrai „Žalgiriui“, Buzelio situacija, E.Šeškaus nauja veikla, Eurolygos teisėjai ir dingęs himnas, kauniečių skauto ir klubo darbuotojų algų filosofija bei kaip „Žalgiryje“ atsirado kartvelas