„Neptūno“ nuopuolis: kaip klubas iš pirmojo ketverto nukrito į antrą lentelės pusę? (66)

Klaipėdos „Neptūno“ klubo sirgaliai su didele nostalgija prisimena laikus, kai jų klubas Lietuvos krepšinio lygoje („Betsafe-LKL“) kovodavo dėl medalių ir juos laimėdavo.

Skaičiuojant nuo 2012–2013 m. sezono, uostamiesčio komanda net 5 kartus per 7 sezonus laimėjo LKL medalius – tris sykius bronzos, dukart – sidabro. Nors 2014–2015 m. klubas LKL liko 4-as, tačiau varžėsi Eurolygoje, kur buvo arti „Top 16“ etapo su 4 pergalėmis ir 6 pralaimėjimais. „Švyturio“ arenoje ant parketo bėgiojo Vassilis Spanoulis, Kostas Sloukas, Georgios Printezis, Bobanas Marjanovičius, Tornike Shengelia, Nemanja Nedovičius, Vladimiras Lučičius ir kiti.

Nuo 2018–2019 m. sezono, kai Kazys Maksvytis džiaugėsi trečiąja vieta LKL kovose, klaipėdiečiai net nepateko į pusfinalį. Maža to, nepakilo aukščiau 6-os vietos reguliariajame sezone.

Vieną sezoną reikėtų išbraukti iš šio sąrašo, kadangi „Neptūnui“ esant 4-oje pozicijoje dėl COVID-19 pandemijos sezonas buvo nutrauktas sužaidus 24 mačus ir čempionu paskelbtas Kauno „Žalgiris“, antras liko „Rytas“, o bronza atiteko Panevėžio „7bet-Lietkabeliui“, kuris tada „Neptūną“ lenkė 2 pergalėmis.

„Neptūnas“ buvo „Didžiojo ketverto“ komanda, bet prasidėjęs nuopuolis tęsiasi ir šiame sezone, kur dabar klaipėdiečiai rikiuojasi vos 8-oje vietoje. Iki 6-os pozicijos atsilikimas yra vos 1 laimėjimas likus sužaisti dar 12 susitikimų, tačiau aukščiau pakilti reguliariajame sezone būtų naivu tikėtis, kadangi turima 4 pergalėmis mažiau už panevėžiečius sužaidus 2 mačais daugiau arba -5 laimėjimai prieš tiek pat susitikimų sužaidusius Utenos „UniClub Casino Juventus“ vyrus.

Kovinga ir užsispyrusi „Neptūno“ komanda niekada nebuvo gausi ryškių pavardžių ar pirmo ryškumo žvaigždžių, tačiau buvo treniruojama tokių trenerių kaip K.Maksvytis ar Dainius Adomaitis. Abu jie treniravo arba tebetreniruoja Lietuvos vyrų rinktinę, o K.Maksvytis su „Žalgiriu“ pernai Eurolygoje pasiekė atkrintamąsias.

Pasitraukus jiems, buvo bandoma ieškoti naujų vedlių, pasikviečiant mažiau patirties ir mažiau autoriteto turinčius specialistus kaip Tomas Rinkevičius, Tomas Gaidamavičius ar Mindaugas Brazys. D.Adomaitis dar grįžo 2021–2022 m. sezone ir komanda iš 4/7 santykio finišavo 14/16, užėmė 7-ąją vietą bei ketvirtfinalyje metė rimtą kovą žalgiriečiams.

Geras dalykas suteikti galimybę jauniems treneriams, asistentais dirbusiems specialistams, bet visi šie eksperimentai niekur toli nenuvedė. T.Gaidamavičius su „Neptūno“ dubleriais laimėjo Nacionalinę krepšinio lygą (NKL), tačiau LKL jam nesisekė ir dabar dirba Marijampolės „Sūduvoje-Mantingoje“. M.Brazys debiutiniame sezone irgi turėjo problemų, tačiau klubo vadovai parodė kantrybę ir leido jam baigti sezoną. Šiame, deja, tos kantrybės nebeliko ir turint 6 pergales be 11 nesėkmių M.Brazys darbo neteko. Dabar ieškomas naujas treneris. Dar su šypsena galima prisiminti situaciją, kai Jurica Žuža tapo vyr. treneriu prieš Karaliaus Mindaugo taurės (KMT) kovas, tačiau kroatas po savaitės pasitraukė ir vairą perėmė T.Gaidamavičius.

Treneriai – yra tik ledkalnio viršūnė, kodėl „Neptūnas“ nebėra „Top 4“ komanda LKL. Čia ir vadovų darbas, ir skolos, ir komplektacijos problemos.

Malmanis

Būtent per pastaruosius nesėkmingus sezonus „Neptūnas“ nesugebėdavo įsigyti legionierių, kurie atneštų naudos komandai: Darrinas Dorsey, Andre Williamsonas, Isaacas Bontonas, Tomas Leimanis, Maliekas White‘as, Rinaldas Malmanis – visas būrys žaidėjų, kurie dažnu atveju būdavo labiau žalingi nei naudingi komandai. Su nostalgija „Neptūno“ sirgaliai prisimena tokius žaidėjus kaip Jerai‘us Grantas, Danielis Ewingas ar Lorenzo Williamsas, padovanoję aibę pergalingų vakarų Klaipėdoje.

Du sezonus apskritai „Neptūnas“ buvo nutaręs apsiriboti vienu užsieniečiu gynėju, kurie buvo I.Bontonas bei D.Dorsey. Gerai, kad buvo suteikti šansai vietiniams, bet LKL laimėti medalius vien su vietiniais žaidėjais yra nepasiekiamas tikslas, nebent turi tiek pinigų, kad susipirktum geriausius Lietuvos krepšininkus, kas šiuo atveju visiškai neatitinka realybės.

Gerai, kad pernai nevykusių legionierių prakeiksmą nutraukė Austinas Wiley, kuris žibėjo LKL kovose, o dabar tai daro Bursos „Tofaš“ ekipoje ir vis labiau skautų matomas kaip būsimas Eurolygos žaidėjas. Šiame sezone buvo pataikyta su Sterlingu Gibbsu, naudos duoda ir Tommy Rutherfordas bei Timas Lambrechtas, kurie yra tarp keturių naudingiausių ekipos žaidėjų. Galbūt po eilės nesėkmingų sezono su užsieniečių pasirinkimu „Neptūnas“ pagaliau išplėtė savo akiratį ir surado agentus, kuriais galima pasitikėti renkantis žaidėjus. Šis aspektas dažnai neįvertinamas, nes kiekvienas agentas savo žaidėją pristato kaip „geriausią variantą klubui“, tačiau toli gražu taip nėra ir čia reikia gero klubo vadovų bei trenerių bendro darbo atsirenkant užsieniečius, apie kuriuos visada turima mažiau informacijos nei apie lietuvius.

Dar labiau stebina, kad „Neptūnas“ deklaruoja turintis apie 2,3 mln. eurų biudžetą, kas lenkia Europos taurės dalyvį „7bet-Lietkabelį“ bei dvigubai pranoksta „UniClub Casino – Juventus“ turimą piniginę, tačiau rezultatai ne iš tolo neprilygsta turimam pinigų kraičiui.

„Neptūnas“ negali viso biudžeto naudoti tik einamiems sezono reikalams, kadangi klubą slegia skolos. Dar prieš ketverius metus buvo kalbama 1,5 mln. eurų skolą, 2021 m. vasarą tuometinis direktorius Dainius Vaitelis atskleidė, kad pradelsti įsipareigojimai siekia 860 tūkst. 

2022 metų lapkritį „Neptūnas“ iš miesto valdžios paprašė papildomų 250 tūkst. eurų, nes spaudė kreditoriai ir skola pakilo vėl iki beveik 1 mln. eurų. Klubo vadovai teisinosi, kad buvo norima skolas greičiau sumažinti, tačiau tam sutrukdė pandemija ir nekilnojamo turto mokesčio augimas.

Skolų „Neptūnas“ turi gerokai anksčiau nei dirbti pradėjo Martynas Mažeika ar klubo savininkas Sigitas Ambrazevičius, kuris savo lėšomis ne vienerius metus gelbėjo komandą. Problemos prasidėjo dar dirbant Osvaldui Kurauskui, kuriam tenka varstyti teismų duris. Klaipėdos apygardos teismas praėjusių metų spalį pripažino jį ir du bendrininkus kaltais dėl didelės vertės turto iššvaistymo, apgaulingos buhalterinės apskaitos ir neteisingų duomenų apie klubo turtą deklaravimo.

Teismo sprendime buvo nurodyta, kad „Neptūnas“ privalės 166 tūkst. sumokėti Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dar beveik 66 tūkst. – Sodrai. Tiesa, pats klubas iš O.Kurausko ir jo bendrų turėtų gauti kiek daugiau nei 471 tūkst. eurų turtinės žalos atlyginimo. Tiesa, kol kas teisminio proceso pabaigos nėra, nes sprendimas buvo apskųstas apeliaciniam teismui, tad visas šis bylinėjimasis užtruks dar ilgą laiką.

Kalbant apie „Neptūno“ direktorius, turbūt daug kas pasimetė tarp tų žmonių, kurie užėmė šias pareigas: 2018 metais buvo paskirtas Vilius Sukonas, kuris darbavosi trejus metus, jį pakeitė D.Vaitelis, tada 2023 metų kovą grįžo V.Sukonas, bet birželį pasitraukė ir tada šias pareigas perėmė M.Mažeika, dirbęs sporto direktoriumi. 

Svarbus praradimas „Neptūnui“ buvo Donato Zavacko išvykimas į „Rytą“ 2021 metų sausį. Būtent D.Zavackui dirbant sporto direktoriumi „Neptūnas“ 2017–2020 m. dusyk laimėjo LKL bronzos medalius. Iki šiol neabejojama, kad būtent D.Zavackas buvo itin svarbus pergalių architektas, nors pats klubas atsisakė jo paslaugų.

Pernai gruodį klubo direktorius M.Mažeika atsisakė tiksliai įvardyti sumą, bet teigė, jog „skolos yra mažinamos, bet dar nėra aišku, kada bus galutinai likviduotos.“ Galima tik spėlioti, kiek realių skolų turi klubas, bet akivaizdu, kad jos nemažėja taip greitai, kaip kad buvo norima. Patirtis rodo, kad jeigu viešai nėra giriamasi, kad našta mažėja, vadinasi balanso skaičiai nedžiugina valdžios. Priešingu atveju, M.Mažeika „Neptūno“ sirgaliams buvo pasakęs, kad skola sparčiai tirpsta ir beliko „X arba Y suma.“

Gera pastaba buvo M.Mažeikos, kuris jis teigė nenorintis, kad skolų grąžinimas turėtų įtakos dabartinių žaidėjų atlyginimų vėlavimui ir netrukdytų prisivilioti aukšto lygio žaidėjus.

Girdžiūnas

Būtent biudžeto efektingas išnaudojimas turbūt ir kelia nemažai klausimų, kurie ir veda prie dabartinių rezultatų. Deividas Gailius ir Mindaugas Girdžiūnas yra brangiausi komandos žaidėjai. 36-erių ir 35-erių metų veteranai turėjo būti ašis, aplink kuriuos suksis žaidimas, bet tai yra nepasiteisinusi investicija. M.Girdžiūnas renka 7,6 taško ir 8,5 balo, o D.Gailius fiksuoja 8,2 taško ir 7,8 naudingumo balo vidurkius. Maža to, vyriausias LKL žaidėjas buvo kamuojamas įvairių problemų ir jau praleido 6 LKL mačus.

„Neptūną“ dar iš dalies gelbėja „iš dangaus“ nukritęs Ąžuolas Tubelis, kurį paskolino „Rytas“. Aukštaūgis LKL įsiliejo puikiai ir pelno 15,1 taško bei 18,9 naudingumo balo. Brangiai klaipėdiečiams kainuojantis žaidėjas tikrai duoda ženklią naudą ir bent jau ši investicija atsipirko. Belieka tik spėlioti, kaip atrodytų „Neptūnas“, jeigu Ą.Tubelio nebūtų, kadangi buvo pradėtas sezonas su trimis priekinės linijos žaidėjais ir svarstyta, kad Zsomboras Maronka padės tiek lengvojo, tiek sunkiojo krašto puolėjo pozicijose.

Netrukus 35-ąjį gimtadienį minėsiantis Žygimantas Janavičius pateisina savo statusą (8,7 tšk., 12,4 naud. bal.), bet veteranas vėlgi turėjo žaisti mažiau, tačiau situacija ne pirmą sezoną susiklosto taip, kad lieka vieninteliu patikimu įžaidėju. Šįkart S.Gibbsas netikėtai baigė karjerą ir „Neptūnas“ per 1,5 mėnesio jam pamainos dar taip ir nesurado.

„Neptūnas“ padarė labai gerą sprendimą lietuvių gretose įnešdamas jauno kraujo vasarą su Igno Sargiūno atvykimu, tačiau neišdrįso išardyti veterano trijulės bei pasiliko visus anksčiau minėtus žaidėjus. Galbūt būtų pakakę išsaugoti Ž.Janavičių kaip kapitoną ir rūbinės vedlį, o vietoje minėtų veteranų pasikviesti jaunesnius ir alkanesnius vietinius kaip, pavyzdžiui, Laurynas Beliauskas.

Apskritai komplektacijoje pridaryta klaidų, kai buvo pasirinkta per daug tik į puolimą orientuotų žaidėjų, kadangi šiame sezone gynyba yra itin opi komandos problema. 86,3 praleidžiamo taško – 3–4 blogiausias rezultatas LKL. Tiek pat varžovams leidžia įmesti „Šiauliai“, o daugiau oponentai primeta tik į Kėdainių „Nevėžio-Optibet“ (93,6 tšk.) bei Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ (93,9 tšk.) krepšį.

„Neptūnas“ turi siekį grįžti į europinius turnyrus, kur pastarąjį kartą bandė prasibrauti 2020–2021 m. sezone, bei neperžengė FIBA Čempionų lygos atrankos antrojo etapo ir nusileido Minsko „Cmoki“ klubui. Grupių etape pastarąjį sykį „Neptūnas“ buvo 2019–2020 m. ir 8 komandų grupėje liko 6-as – 6 pergalės bei 8 pralaimėjimai.

Akivaizdu, kad trečias pagal dydį Lietuvos miestas su puikia arena ir gražia istorija nusipelnė žaisti tarptautiniame turnyre, bet prieš ten žengiant „Neptūnas“ turėtų pirmiausia išsišluoti savo kiemą – pradedant skolų grąžinimu, baigiant žaidėjų pasirinkimu ir ilgalaike vizija. Vienu metu buvo norima daugiau remtis savo sistemos žaidėjais, vėliau tai tapo veteranų komanda. Susitvarkius turimas problemas, „Neptūnas“ turi potencialą grįžti į tarptautines kovas ir savaitės viduryje žaisti ne su „Gargždais“ KMT pirmojo etapo kovose, o priimti Italijos, Vokietijos ar Ispanijos klubus.

Galbūt artėjanti vasara taps tuo atspirties tašku, kai „Neptūnas“ suburs naują lietuvišką branduolį, pasikvies bent jau kelis pajėgesnius legionierius ir LKL pretenduos pasistumdyti pirmajame penketuke, o ne kovoti dėl 6-os vietos, neturint realių galimybių pakilti aukštyn vos sužaidus pusę reguliaraus sezono. 

„Ilgoji pertrauka“: Eurolygos pirmo rato apdovanojimai, kurios komandos kris žemyn, kurios – kils aukštyn, kur įsitaisys „Žalgiris“ ir Lekavičiui nemaloni kategorija