„Nematomos pusės“ laidoje šįkart Tomas Langvinis kalbino Liną Kleizą, kuris papasakojo apie savo karjerą Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA) ir etapą Eurolygos klubuose.
„Buvo žaidėjai, garsėjantys savo pasiekimais ne tik aikštelėje, bet ir už jos ribų. Iversonas yra toks žmogus, kokio aš nesu matęs. Jis mėgdavo tą naktinį gyvenimą. Iversonas nedaug miegodavo, bet niekada neatrodė pavargęs. Tas pats Carmelo, J.R.Smithas, Kenyonas Martinas ar Nene. Daug asmenybių vienoje komandoje. Galbūt dabar visi kitaip elgtųsi, nes buvo šansas laimėti žiedus, bet tuo metu kitaip atrodė. Treneriui viską suvaldyti – misija neįmanoma“, – šypsojosi L.Kleiza.
Lietuvis prisiminė ir 2009 metų NBA Vakarų konferencijos finalą, kur „Nuggets“ nusileido varžovams 2:4: „Turėjome komandą, kuri mėgo eiti į naktinius klubus ir atkrintamųjų metu to nekeitė, nes jeigu viskas gerai veikia, kam kažką keisti. Jeigu koncentracija būtų kitokia, galbūt ir serija būtų pasibaigusi kitaip, nes varžovai turėjo žaidėją, kuris norėjo tave sunaikinti ir buvo geriausias pasaulyje – Kobe Bryantas.“
„Iversonas pats savo automobilių nevairuodavo. Pamenu, kad iš oro uosto reikėjo važiuoti ir labai prisnigo, tai jis savo „Bentley“ tiesiog numetė kažkur oro uoste ir tiek. Jis taip pat labai mėgo lošti kazino. Prieš rungtynes ateidavo į rūbinę, suvalgo didkepsnį ir eina žaisti bei įmeta 40 taškų“, – juokėsi L.Kleiza.
Studijoje L.Kleiza pamatė epizodus iš dvikovos tarp Toronto „Raptors“ ir Fynikso „Suns“. Mūsiškis prisiminė, kad Grantas Hillas užkrito ant jo kelio ir ta trauma tapo lemtinga jo karjeroje.
„Po tokių traumų mano pozicijos žaidėjai nebežaidžia – visi baigia karjerą. Turėjau didelių problemų su kremzle, buvo daug operacijų. Prasidėjo procesai, po kurių tu negali atsistatyti, nes kaulas į kaulą dyla. Nieko negali padaryti. Operacijos prailgino mano karjerą 1–2 metais, bet tada viskas pablogėjo ir ta koja ėmė „vilktis iš paskos“. Tada prasidėjo problemos su pėda, Achilu“, – sakė L.Kleiza.
„Po 2013 m. Europos čempionato man tik blogiau pasidarė. Turėjau nežaisti ir pasisaugoti, bet gyniau rinktinės garbę. Tada „Fenerbahče“ komandoje viskas pradėjo stipriai važiuoti žemyn, tada prasitęsė Milane ir supratau, kad atėjo laikas trauktis“, – prisiminė puolėjas.
L.Kleiza paaiškino, kodėl niekada oficialiai taip ir nepaskelbė apie karjeros pabaigą: „Man dėmesys visiškai nepatinka, todėl nenorėjau, kad būtų apie mane kalbama. Pats nebuvau ilgai susitaikęs su tuo. Kaip ir žinojau, kad baigiau karjerą, bet kaip ir klausimas buvo atviras. Man pačiam reikėjo susitaikyti su realybe. Nemanau, kad kažkam labai rūpėjo, nes vis tiek visi žinojo. Tiesiog man pačiam užtruko ilgai pereiti per visus savo jausmus. Tai užtrunka, kadangi yra didelė tavo gyvenimo dalis.“
Norėdami komentuoti prisijunkite.