Neišnaudotos galimybės sezonas „Rytui“ Čempionų lygoje (37)

Vilniaus „Ryto“ komanda antradienį baigė savo pasirodymą FIBA Čempionų lygoje ir dabar sostinės klubui lieka tik kovos Lietuvos krepšinio lygoje („Betsafe-LKL“).

J grupėje pasiektos dvi pergalės ir patirti keturi pralaimėjimai leido aplenkti tik subyrėjusią Manisos BBSK ekipą, kurią treniruoja Kazys Maksvytis, nors prieš „Top 16“ startą vilniečiai svajojo apie finalinį ketvertą „Twinsbet“ arenoje.

Lyginant su praėjusiu sezonu, kai „Rytas“ turėjo žaisti įkrintamąsias kovas ir ten krito prieš kuklią Atėnų „Paristeri“, kurią treniravo Vassilis Spanoulis, žingsnis į priekį padarytas, bet kartėlis ir neišnaudoto šanso jausmas turėjo likti, ypatingai po to, kaip viskas klostėsi prieš antrąjį etapą.

Pirmajame „Rytas“ savo darbą padarė – užėmė pirmąją vietą grupėje, laimėjęs 5 iš 6 susitikimų ir tvirtai žengęs toliau be papildomų trukdžių. „Top 16“ grupėje buvo akivaizdu, kad čempionei Malagos „Unicaja“ komandai jau rezervuota vieta aštuonete ir belieka kova dėl antros pozicijos grupėje.

Tai, kad „Ryto“ ambicijos buvo ne tik antras etapas, rodo ir veiksmai – vasarį pasikviestas Parkeris Jacksonas-Cartwrightas, kuris spindėjo Australijos lygoje, o savo kišenėje turi ir Vokietijos lygos MVP prizą. Vėliau klubą pasiekė bloga žinia – traumą patyrė Ąžuolas Tubelis ir jis praleido visą „Top 16“ etapą. Dar kartą ambicijas patriukšmauti „Rytas“ patvirtino, kai pasikvietė Artūrą Gudaitį ir taip užkamšė esamą spragą priekinėje linijoje bei užsitikrino centrą dar ir kitam sezonui.

Prieš antrąsias „Top 16“ namų rungtynes surengtoje spaudos konferencijoje Darius Gudelis kalbėjo ne tik apie klubo aktualijas, tačiau ir apie galimą finalo ketvertą sostinėje. Tik tam buvo viena sąlyga – jame turi būti „Rytas“.

„Tai nėra spaudimas, tai – privilegija mūsų žaidėjams ir treneriams atnešti finalo ketvertą į Vilnių“, – tada sakė D.Gudelis. Dar ir prieš tai vykęs susitikimas su Stambulo „Galatasaray“, kur varžovai buvo sutriuškinti 86:66, tik labiau sustiprino ambicijas patriukšmauti Europoje.

Galima sakyti, kad „Rytas“ pagal turimą biudžetą, kuris, pasak Giedriaus Žibėno, yra 12–14 turnyre, atsidūrė toje vietoje, kokius išteklius turėjo, bet akivaizdžiai galima matyti, kad apetitas kilo bevalgant. Tik ne visada skambūs vardai gali duoti naudos tiek, kad komanda pakiltų į kitą lygį atėjus lemiamų kovų metui.

Dabar brangiausiu „Ryto“ žaidėju tapęs P.Jacksonas-Cartwrightas aiškiai nepateisino į jį dėtų lūkesčių – per 4 susitikimus fiksavo vos 6 taškų ir 6 naudingumo balų vidurkius per 17 žaidimo minučių. Tas pats A.Gudaitis sužaidė vos du mačus ir per 8 minutes liko su 2 taškų ir 1 naudingumo balo vidurkiu.

Akivaizdu, kad nauji žaidėjai išderino „Ryto“ mechanizmą. Pats G.Žibėnas sakė, kad nenori apkrauti naujokų su pernelyg daug informacijos, todėl ekipa dar nenaudojo kai kurių gynybos sistemų.

„Mes minimizuojame derinių skaičių ir juos paprasčiausiai reikia žinoti“, – apie A.Gudaičio žaidimą pasisakė treneris.

Jacksonas-Cartwrightas

Gana juokingai atrodė, kaip A.Gudaičio paslaptis buvo saugoma iki pat oficialaus pranešimo apie sutarties pasirašymą. Dar prieš mačą su „Galatasaray“ buvo aišku, kad A.Gudaitis jau susitarė su „Rytu“, o tai leido suprasti spaudos konferencijoje ir G.Žibėnas, ir D.Gudelis. Vos pasibaigus mačui buvo pranešta apie centro sugrįžimą į sostinę. Krepsinis.net žiniomis, A.Gudaičio ir P.Jacksono-Cartwrighto atvykimą toli gražu ne visi žaidėjai sutiko pozityviai, nes kai kam reikės stumtis į kitą poziciją, o kai kam mažės žaidimo laikas. Iš P.Jacksono-Cartwrighto buvo tikėtasi, kad jis svarbiais momentais imsis iniciatyvos ir patrauks komandą paskui save, kadangi tokio žaidėjo šiame sezone stigo, bet to įžaidėjas nepadarė nė viename susitikime.

Labai panašiai komanda išsiderino pernai, kai prieš įkrintamąsias atvyko Marcusas Fosteris. Amerikietis pažinojo žaidimo sistemą ir daugumą komandos draugų, bet sėkmės prieš „Peristeri“ tai neatnešė. Vėliau visi apsiprato su savo situacija, ypatingai tai reikia kalbėti R.J.Cole‘o atveju, ir „Rytas“ laimėjo LKL titulą būtent vedamas M.Fosterio. Tiek P.Jacksonas-Cartwrightas, tiek A.Gudaitis yra geresni žaidėjai nei parodė tie pasirodymai Čempionų lygoje ir galima drąsiai prognozuoti, kad atėjus lemiamoms kovoms vietinėje lygoje jie duos gerokai daugiau naudos, nes turės laiko pasitreniruoti ir pažaisti kartu dar kelis mėnesius.

Dabar galima konstatuoti, kad Ą.Tubelio praradimas buvo didesnis nei atvykusių žaidėjų įneštas indėlis. Ą.Tubelis rinko 9,4 taško, 6,4 atkovoto kamuolio ir 12,2 naudingumo balo. Jaunuolis yra labai svarbus „Ryto“ žaidėjas priekinėje linijoje ir jo praradimas buvo tikrai matomas.

„Rytas“ ne kartą kartojo, kad laukė to kovo mėnesio, kai pagaliau žais po dvejas rungtynes per savaitę, bet to iššūkio tiesiog neatlaikė – 5 pralaimėjimai per 8 rungtynes. Jau prieš Kėdainių „Nevėžį-Optibet“ galėjo būti patirtas pralaimėjimas, jeigu bent jau vienas iš trijų laisvų tolimų metimų paskutinėmis sekundėmis būtų pasiekęs tikslą. Sutriuškinta Manisos ekipa ir Mažeikių „M Basket“. Sunkus tvarkaraštis, mažai treniruočių ir dar naujokų įsiliejimas – tokie faktoriai buvo kovo mėnesį.

Ar „Rytas“ padarė klaidą pildydamas sudėtį prieš „Top 16“ etapą? Tikrai ne. Viskas buvo padaryta logiškai. Jayvonas Gravesas nerodo tokio žaidimo, kokio iš jo tikėtasi, o atsiradęs P.Jacksono-Cartwrighto variantas buvo toks, kokio „Rytas“ negalėjo atsisakyti, nes prieš sezoną amerikiečio sostinės komanda tikrai neįpirktų. Tas pats A.Gudaitis yra investicija į kitą sezoną ir jeigu rinkoje yra šis žaidėjas, jį verta įsigyti. Juolab, kad „Rytui“ lietuvių reikia, kadangi vasarą gali būti, jog keli iš dabartinių svarbių vietinių krepšininkų pakels sparnus. Krepsinis.net žiniomis, Gytis Radzevičius ir Ąžuolas Tubelis jau dabar turi daug susidomėjimo iš turtingesnių klubų, o Margirio Normanto situaciją atidžiai seka kelios Turkijos ekipos. „Rytas“ padarė viską už aikštės ribų, bet aikštelėje pritrūko to, ko stinga jau eilę sezonų – pergalių išvykose – mažai šansų būti aštuonete „Top 16“ etape nelaimėjus nė sykio varžovų teritorijoje. Čempionų lygoje sostinės komanda yra laimėjusi vos 8 kartus svetur iš 26 galimų. Ir išvykose skambiausia nugalėta komanda buvo Strasbūro SIG. Toliau seka tokios vietovės kaip Vroclavas, Sombathėjus ar Opava.

30 proc. pergalių procentas svečiuose nėra toks tragiškas, tik reikia pabrėžti, kad tokio formato turnyre kiekvienas taškas turi daugiau svarbos nei, pavyzdžiui, Eurolygoje, kur per visą sezoną komandos sužaidžia 17 išvykos rungtynių, kai „Rytas“ 26 sužaidė per 5 sezonus.

Sudėtinga paaiškinti, kodėl „Rytas“ namuose yra daug geresnė komanda nei svečiuose. Nėra jokio bendro vardiklio, nes priešiškų atmosferų kaip Belgrade ar Pirėjuje Čempionų lygoje nėra, taip pat keitėsi ir žaidėjai, liko tik tas pats treneris, bet kaltinti vien jį dėl viruso svetur būtų neteisinga. Sunku paaiškinti, kaip įmanoma svečiuose 23 taškais pralaimėti prieš Manisos ekipą, kurią prieš savaitę buvai nugalėjęs 24 taškais. Galima pralaimėti, bet tik ne tokiu stiliumi. Kalbėti apie nenusiteikimą būtų kvaila, kai komanda žaidžia „Top 16“ etape. Dabar tas pralaimėjimas „Rytui“ vos nekainavo sezono. Taip, prieš „Unicaja“ pralaimėta, bet Igno Sargiūno pražanga prieš Tysoną Perezą yra labai diskutuotina ir atrodo labiau, kad jos nebuvo nei ji buvo. Kaip bebūtų, faktas užfiksuotas ir „Ryto“ sezonas Europoje yra baigtas.

G.Žibėno propaguojamas žaidimo stilius yra šiuolaikiškas ir pats treneris per šiuos metus nemažai patobulėjo. Tik „Ryto“ komandai, siekiant aukštesnių tikslų, reikia būti solidesnei gynyboje svečiuose. Jeigu namuose gynybos reitingas yra 7-as turnyre, tai svečiuose – 13-as. Būtent varžovų arenose ekipos dažnai laimi kontroliuodamos rungtynes gynybos dėka. Šiame sezone to pristigo, kai „Top 16“ etape Malagoje, Manisoje ir Stambule atitinkamai buvo praleisti 92, 98 ir 89 taškai. Akis bado varžovams leisti pataikyti 43,2 proc. tritaškių išvykose, kas yra blogiausias rodiklis lygoje.

„Ryto“ tikslas buvo „pagerinti pozicijas Čempionų lygoje ir galvojimas apie aštuonetą“, ką prieš sezoną deklaravo direktorius Artūras Jomantas. Pozicija pagerinta, jeigu lygintume su pernai, bet aštuonetas nepasiektas. Karaliaus Mindaugo taurėje (KMT) finalo ketvertas irgi nepasiektas, kai buvo pralaimėta serija Klaipėdos „Neptūnui“, nors po išvykos mačo buvo susikrauta dviženklė persvara. Lieka vienintelis tikslas – LKL finalas.

Jau įpratome, kad „Ryto“ sezoną vertiname per LKL prizmę, nes pastaruoju metu blogus pasirodymus tarptautinėje arenoje glaistė du titulai per trejus metus ir vienas dramatiškai pralaimėtas finalas lemiamo mačo paskutinėmis minutėmis.

Vėl žvilgsniai krypsta į G.Žibėną, kuris neturi kontrakto kitam sezonui. Jeigu ne pernai iškovotas titulas, veikiausiai, kad šio trenerio „Ryte“ nebūtų jau dabar. Greičiausiai, kad ir dabar trenerio ateitį nuspręs pasirodymas vietiniame fronte. Keisti trenerį vien tam, kad keisti būtų labai naivu ir kvaila. Eilę metų matėme, kaip „Rytas“ nesėkmingai išbandė visą eilę trenerių ir filosofijas keitė nuo argentinietiškos ar vokiškos iki „shoot trajakas“, bet titulų tai komandai neatnešė. Jeigu „Rytas“ imsis sprendimų keisti trenerį, tai turėtų būti ėjimas į logišką ir gerą variantą, o ne niekam nežinomą ir neaiškų specialistą vien tam, kad reikia kažką išbandyti.

Akivaizdu, kad „Rytas“ tarptautiniame fronte norėjo ir galėjo pasiekti daugiau, bet to vėl nepadarė. Prastas sezonas buvo M.Normantui (7,1 tšk., 4,4 naud. bal.), iš J.Graveso (9,4 tšk., 8,5 naud. bal.) ir Steveno Enocoho (9,9 tšk., 14,3 naud. bal.) buvo tikėtasi daugiau. Pastarieji du legionieriai buvo tie, kurie turėjo tapti komandos vedliais, tačiau savo vertės nepateisino. Pasidžiaugti galima dėl G.Radzevičiaus (13,3 tšk., 17 naud. bal.) ir R.J.Cole‘o (15,1 tšk., 16,3 naud. bal.), kurie Čempionų lygoje tikrai parodė labai gerą žaidimą. „Top 16“ etape blykstelėjo ir I.Sargiūnas.

Apibendrinus šį „Ryto“ sezoną jį galima vadinti neišnaudotos galimybės, o pažymio pavidalu tai galėtų būti 6 balai.

„Ilgoji pertrauka“: „Žalgirį“ dominantis Eurolygos centras, būtinybė atleisti Pačėsą, Eurolygos atkrintamųjų spėjimai ir reg. sezono alternatyvūs apdovanojimai