(Ne)teisingas A.Milaknio sprendimas (76) apklausa

Artūras Milaknis pirmadienį sukėlė diskusijų audrą, kai priėmė sprendimą savanoriškai palikti Lietuvos rinktinės stovyklą.

Nors sekmadienį visi kaip susitarę tiek krepšininkai, tiek vyr. treneris Jonas Kazlauskas kalbėjo, kad 13-as ir 14-as žaidėjas negali atsipalaiduoti ir turi šansą žaisti olimpiadoje, taip tikrai negalvojo snaiperis.

Rytinėje treniruotėje „Žalgirio“ arenoje A.Milaknio tritaškiai skrodė tinklelį, komandos draugai sveikino gynėją su sėkmingais epizodais, tačiau Kazanės „Unics“ atstovas savo galvoje jau turėjo pasitraukimo planą.

„Reagavau nelabai kaip, nes pas mane yra tokia rutina, jog paprastą dieną per pietus nemiegu. Rungtynių dieną lengvai užmiegu valandėlei, bet vos padėjau galvą, jis paskambino ir pakeitė mano rutiną. Ilgai kalbėjome, kad jis dar turi šansą būti dvyliktuke, bet priėmė tokį sprendimą. Motyvus paaiškintų pats krepšininkas“, – sakė J.Kazlauskas.

Įdomiausia stratego pasisakymo vieta yra pati pradžia. Trenerio buvo paklausta, ar A.Milaknio sprendimas turės įtakos jo ateičiai rinktinėje, J.Kazlauskas atsakė: „Kitą vasarą tikrai neturės.“ Ir nusišypsojo.

Olimpiniam ciklui dirbti įsipareigojęs specialistas netiesiogiai pasakė, kad kitąmet jo nebus ir rinktinė turės naują vairininką, kuris galbūt pro pirštus žiūrės į Milo sprendimą šiemet išvykti anksčiau laiko.

Rūsčiausiai pasisakė LKF prezidentas Arvydas Sabonis, kuris A.Milaknio sprendimą pavadino „blogiausiu jo gyvenime.“

A.Sabonis ne J.Kazlauskas – jis šiemet federacijai įsipareigojo vadovauti dar vieną kadenciją. Nors Lietuvoje tokių atvejų nėra buvę, bet užsienyje panašių situacijų pasitaikė. Tuomet net ir pasikeitus treneriams, federacijos išlaikydavo griežtą poziciją ir kartą neteisingai pasielgusiam žaidėjui visam laikui uždarydavo duris į rinktinę. Na arba tiek, kiek valdžioje būdavo tie patys asmenys, kuriems „prisidirbo“ krepšininkas.

Gaila, kad Sabas nėra tas žmogus, kuris galėtų išsamiai ir sklandžiai išdėstyti tai, ką mano. Iš federacijos vadovo pasisakymo galima pasidaryti labai radikalias išvadas A.Milaknio atžvilgiu.

Pabandykime į šią situaciją pažvelgti iš A.Milaknio pusės. Ši vasara ir apskritai pastarasis pusmetis snaiperiui nėra pats sėkmingiausias: „Unics“ komandoje daug laiko praleido ant suolo, o rinktinėje niekaip nepagavo gero žaidimo bangos, nors dažniausiai krepšininkams būdavo atvirkščiai, kad po prasto sezono nacionalinė komanda tapdavo tarsi reabilitacijos vieta.

Tiek jūs, tiek turbūt pats A.Milaknis menkai tiki galimybe 13-am ar 14-am žaidėjui patekti į dvyliktuką. Taip, traumų tikimybė yra, bet praktika rodo, jog nenumatyti atvejai nutinka labai retai, o Manto Kalniečio peties trauma prieš Pasaulio taurės turnyrą yra greičiau išimtis nei taisyklė.

Jeigu A.Milaknis būtų keliavęs su rinktine, tuomet jau šiandien, antradienį, perpiet būtų išskridęs į Ispaniją, o iš ten – į Pietų Amerikos žemyną, kur rinktinės lauktų dar penkerios draugiškos rungtynės. Per jas šansų pasireikšti snaiperis jeigu ir gautų, tai būtų tik epizodiniai blykstelėjimai, nes J.Kazlauskas aiškiai pasakė, jog dabar visas dėmesys bus skiriamas pagrindiniams krepšininkams ir eksperimentų kuo toliau, tuo labiau mažės.

Beveik dvi savaites A.Milaknis praleistų liedamas prakaitą su geriausiais šalies žaidėjais, bet neturėdamas tikslo ir motyvacijos. Sunku būtų būti 100 proc. susikaupus ir susikoncentravus, kai žinai, jog kai tavo bičiuliai keliaus į Rio, tu sėdėsi lėktuve, skrendančiame atgal į Europą.

A.Milaknio laukia labai svarbus sezonas, kadangi „Unics‘ žais Eurolygoje ir jam reikia išsikovoti minutes ant parketo. Tai puikiai supranta ir pats žaidėjas, nes kitą vasarą jis taps laisvuoju agentu ir jeigu artėjantis sezonas bus toks pats blankus, dvejų metų ir 800 tūkstančių eurų kontrakto negalės nė sapnuoti.

Komandos pasiruošimą naujajam sezonui pradės rugpjūčio viduryje arba priešpaskutinę mėnesio savaitę. A.Milaknis dabar galės kelias savaites tiesiog pailsėti ir pravedinti galvą, nes laiko po sezono pabaigos jam nepakako.

Kaip argumentą galima pateikti Vaido Kariniausko pavyzdį, bet šiam vyrukui ne 30 metų, o dar tik 22-eji. Alytiškis praėjusį sezoną sužaidė labai mažai mačų ir rungtyniavo ne pačioje pajėgiausioje Graikijos antroje lygoje. Jam treniruotės su rinktine ir J.Kazlausko patarimai yra aukso vertės. Įžaidėjas dar tobulės ir kas žino, galbūt kitąmet ar dar vėliau užsivilks rinktinės marškinėlius.

A.Milaknio sprendimas yra diskutuotinas ir dviprasmiškas, bet šiuo atveju žaidėjas pasirinko sau naudingiausią variantą, nes ne iš rinktinės jam reikia gyventi, o iki „Unics“ kaunietis žaisdavo už tikrai kuklius pinigus. Kas žino, gal tai bus geriausias snaiperio sprendimas gyvenime.

„Ilgoji pertrauka“: Eurolygos pirmo rato apdovanojimai, kurios komandos kris žemyn, kurios – kils aukštyn, kur įsitaisys „Žalgiris“ ir Lekavičiui nemaloni kategorija