Monologą rėžęs Ž.Urbonas: bjauru buvo matyti tokią savo komandą (1) VIDEO interviu, FOTOGALERIJA

„Šiauliai-Casino Admiral“ trisdešimtmečio šventę baigė niūriai – Kauno „Žalgiriui“ buvo nusileista 63:91.

Iki ilgosios pertraukos atsilaikę šiauliečiai (34:40) po ilgosios pertraukos paleido vadeles, o tuo itin nepatenkintas liko komandos strategas Žydrūnas Urbonas.

Mačo pabaigoje neatlaikęs ir techninę pražangą užsidirbęs specialistas neslėpė, kad negatyvių įspūdžių buvo itin daug, o medžiagos mokytis – itin daug.

„Ką čia dabar verksi, gavome nuo „Žalgirio“. Vis tiek turi rasti tam tikro pozityvo ir tokiose rungtynėse. Reikia pripažinti, kad „Žalgiris“ buvo agresyvus visas 40 minučių. Iš tikrųjų – nieko naujo. Pirmieji juos pačiupinėjome ir jie dar labiau pagilino savo sudėtį. Dvylika žaidėjų, pas juos nebėra jaunimo, kai būdavo dvyliktas ar vienuoliktas žaidėjas. Dabar yra dvylika rimtų grajokų ir du dar laukia, neprasimuša į tą dvyliktuką, tai įsivaizduokite. Visi, kurie išeina, įrodinėja, nori tų minučių, laužo, spaudžia ir visa kita.

Labiau apie savo komandą, kas nepatiko ir netikėjau, kad taip sureaguosime. Kol viskas gerai – energija, du kėlinius viskas buvo neblogai. Trečią kėlinį labai be ryšio pradėjome, gal ir mano klaida, su penketu nepataikiau, nors pagrindinis mūsų įžaidėjas Shaqas padarė porą klaidelių, gavome du tritaškius ir labai greitai nulaužė. Pametėme galvas. Įsivaizdavome, kad taip paprastai, apeinu savo žmogų, lipsiu, eisiu ir nueisiu, bet taip nebuvo. Mus greitai nulaužė ir visi tarsi „viskas, paleidome“. Gal čia per daug protinga chebra, per daug patyrę ir taip sureagavo.

Man tai bjauriausia. Ieškojau, keitinėjau žaidėjus, sistemas, bet visi buvo be tikėjimo. Bjauru buvo pamatyti tokią savo komandą, nes pasirengime sezonui to nemačiau, kad taip būtų. Gal buvo rungtynės, kai buvo didesnis nuovargis, buvome išsitaškę. Dėl to nesmagu. Pasakiau tą patį ir jiems, manau ir dar kartą pakartosime, kad tokių dalykų negali būti. Pabandėme, neišėjo, na ir nebežaidžiame. Taupomės, kai kitos rungtynės tik po savaitės. Nežaidžiame jokioje Europoje, kad reiktų tos energijos pagrindiniams žaidėjams. Be ryšio. Toks jausmas, man jis naujas. Aišku, nauja komanda, nauja situacija, bet nelabai gera dėl to buvo“, – monologą išrėžė Ž.Urbonas.

– Į medį lipusius legionierius reikia tramdyti, ar geriau leisti žaisti savo žaidimą?

– Mes juos tramdome. Tu šneki, bet jau rungtynės vyksta ir išlenda tam tikri dalykai. Jau rungtynėse yra sunku save perlaužti. Sėsim, video, individualiai kalbėsim ir rodysim, kad kvailai atrodai ir komanda kvailai atrodo prie tokių sprendimų. Kol viskas gerai, viskas neblogai atrodė, ir tie amerikiečiai, ir tas ritmas žaidimo, gynyba. Po to pradėjome po vieną tarsi gelbėti, tais herojais būti, atėjo žiūrovų ir visa kita. Čia „Žalgiris“, kokį kitą gynėją gali pramušti, bet stovi kūnas, Mitchellas, tu jo nenužudysi. Įžaidėją visada dengia jų „treti numeriai“, Butkevičius arba Giedraitis, vieni geriausių Eurolygos gynėjų ir jie įsivaizdavo... Kvailystės darėme. Nors žinojome, sakėme, kad jų neatakuojame, bandome ramiau, bet pametėme galvas ir norėjome pabūti herojais. Buvo blogų situacijų, taisysime.

– „Žalgiriui“ bandėte pateikti staigmeną startuodami su zonine gynyba?

– Aš manau, kad pirmoje pusėje mums viskas gerai vyko, rizikavome ties tais žaidėjais, iš kurių to ir tikėjomės. Jie nepataikė, taip, gal Lukas skaudų tritaškį įmetė, bet mes kaitaliojome gynybą ir viskas neblogai gavosi. Antroje pusėje rankos jau buvo nuleistos ir tu statyk „zoną“, dar tris gynybas bandžiau, bet jau nebuvo tikėjimo.

NUOTRAUKOS: LKL: „Šiauliai“ – „Žalgiris“ (36 nuotraukos)

DAUGIAU >

– Žaidėjai pavargo ar pritrūko kovingumo?

– Tiesiog psichologinis buvo, matėsi toks nusivylimas, kad mes čia jau nesikabiname į pergalę.

– Prieš rungtynes lygos prezidentas Remigijus Milašius pasveikino klubą su trisdešimtmečiu, gal ir jūs turite kokį palinkėjimą?

– Jei klubas turi trisdešimt metų, tai jau yra solidu. Jau šis tas, ne kūdikystė, jau tokia paauglystė. Tikiuosi, kad mes užaugsime kaip komanda taip, kaip per tuos trisdešimt metų užaugo Šiaulių klubas. Aš manau, net įdomus žurnalistams klausimas būtų, gal net trečia tituluočiausia komanda Lietuvoje, po „Žalgirio“ ir „Ryto“. Nežinau, kas yra trečia komanda, turi draugiausiai bronzos medalių, sidabrų, ketvertų ar kaip čia paskaičiuoti. Klubas su istorija ir tai reikia gerbti. Turės gerbti ir kiekvienas žaidėjas, nesvarbu, su kuo žaistume. Antra pusė šiandien buvo tikėjimo. Labai gaila dėl to.

– Kokį tikslą keliate komandai?

– Kokie ten šešetukai, penketukai, ketvertukai... Dabar reikia susikaupus važiuoti į Telšius ir ten kautis dėl kiekvieno centimetro, jie dar ir nusipirko A.J.Englishą.

– Su Virginijumi Šeškumi esate geri draugai, gal susitarsite?

– Su Šeškumi kaip visada susitarsi nebent dėl lašinukų ar dėl gėrimo kokio, geriausiu atveju. Turime eiti iš rungtynių į rungtynes ir gerinti dar daug dalykų. Gerai, kad gavome tą šaltą dušą nuo „Žalgirio“, antroje pusė parodė, kokį fiziškumą turime įveikti, ko turime siekti, kaip nepamesti galvų, nes pirmoje ir antroje pusėje buvo du skirtingi „Šiauliai“. Mane tai erzina kaip trenerį.

„Ilgoji pertrauka“: grįžimas 10 metų atgal – brangiausi žaidėjai, treneriai, Natiažkos istorijos, Cherry naktinis gyvenimas, pastarieji rinktinės medaliai ir Eurolygos žvaigždės