Medaus mėnesį į rinktinę iškeitęs L.Beliauskas: po šios patirties noras žaisti nacionalinėje komandoje tik išaugo (4) interviu

Vokietijos lygoje kitą sezoną neišvysime nė vieno lietuvio, o šią lygą paliko ir Laurynas Beliauskas, atstovavęs Frankfurto „Skyliners“ klubui.

26 metų 192 cm ūgio lietuvis pripažįsta, kad vokiškas krepšinis jam nebuvo mieliausias širdžiai, tad jis norėjo dairytis naujų karjeros galimybių.

Jos atsivėrė Graikijoje – Salonikų PAOK klube, žaisiančiame Čempionų lygoje. Naują sezoną komanda pasitinka su ambicijomis užimti trečią vietą Graikijoje ir pasiekti antrą etapą Čempionų lygoje.

„Pati šalis nustebino, nesitikėjau, kad čia taip gerai. Prieš važiuodamas rašinėjausi su Kulboka, jis man sakė, jog Salonikai – geriausias miestas Graikijoje iš tų, kuriuos jis aplankė. Tikrai neapgavo. Jūra šalia, restoranai ant kiekvieno kampo, maistas skanus, neturiu kuo skųstis tikrai.

Man svarbu ir gyvenamoji aplinka. Vokietijoje visą sezoną buvo gana niūru, oras nekoks, dažnai rūkas, lyja – panašu, kaip Klaipėdoje. Čia – visiškai atvirkščiai, dažnai šviečia saulė, išeini ryte į balkoniuką, atsigeri kavos, smagu“, – šypsosi L.Beliauskas.

Jam pastaroji vasara tikrai įsimins. Klaipėdietis atšoko vestuves ir vietoje medaus mėnesio išvyko į rezervinės rinktinės stovyklą. Patirtis čia L.Beliauskui tapo neįkainojama ir jis tik dar labiau užsiaugino norą siekti vietos pagrindinėje komandoje.

„Noras yra didelis, žiūrėsime, kokia situacija bus kitąmet“, – sakė jis.

Kuzminskas, Beliauskas

– Jei atvirai, prieš pasirašant kontraktą negąsdino įprastos graikų nemokumo problemos?

– Daug kas man tą sakė (Šypsosi). Bet pasidomėjau klubo valdyba, šnekėjomės su agentu, kad pastaruoju metu jie tuos reikalus atlieka tvarkingai. Aišku, yra vėlavimų, bet per pastaruosius 4 metus nebuvo žaidėjo, kuris negautų viso atlyginimo. Palaukti galiu, svarbu gauti. O svarbiausia krepšinis – galimybė gera pasitaikė.

– Kokie argumentai nusvėrė jus link PAOK pasiūlymo?

– Visų pirma, Čempionų lyga. Visada norėjau pabandyti turėti svarbesnį vaidmenį nei „Neptūne“, kai kažkada žaidėme ČL. Kitas dalykas, pastaruosius metus žaisdavau apatinėse lygų komandose, o ši komanda surinkta kovoti dėl medalių. Jaučiu kitą atsakomybę, daug susitikimų, vaizdo peržiūrų, man tas patinka. Taip yra didesnė motyvacija, pasiilgau to po praeito sezono.

– Kokia jūsų pirma pažintis su PAOK sirgaliais?

– Kol kas nedidelė, nes pirmos draugiškos rungtynės buvo uždaros, o vėliau sirgalių rinkosi nedaug. Dar nespėjau susipažinti, tačiau iš kalbų girdėjau, kad jie triukšmingi ir atsidavę komandai. Būnant mieste gali dažnai sutikti PAOK sirgalių, kurie sveikinasi ir sako: šiemet turite būti pirmi, sėkmės.

– Šį sezoną Vokietijos lygoje neliko nė vieno lietuvio. Ar pats turėjote šansą likti ten?

– Jaučiau susidomėjimą ir turėjau pasiūlymą, bet nenorėjau grįžti ten dar vienam sezonui. Nežinau, kiek žaidžiau Vokietijoje, man tas krepšinis nelabai prie širdies. Ten daug greitų atakų, bėgimo, bėgimo be jokios minties, kad tik mestų į krepšį.

– O kaip Ispanijos lygos, kur žaidėte anksčiau, klubai?

– Irgi buvo susidomėjimo, bet reikėjo laukti, o PAOK pasiūlymas jau buvo ant stalo. Man tiko sąlygos, galimybės, laukti nebenorėjau. PAOK buvo vienintelė komanda su tarptautiniu turnyru, kita komanda turėjo atranką į Čempionų lygą.

Beliauskas

– Iš to, kaip atrodė draugiški mačai ir Graikijos Supertaurės kovos, kaip jaučiate, ar čia būsite patenkintas savo vaidmeniu?

– Dar sunku pasakyti, nes komanda visiškai nauja, liko tik pora graikų, o kiti nauji žaidėjai. Trūksta susižaidimo, matysime, koks tikslus vaidmuo bus, kol kas vieną savaitę žaidžiu vienoje pozicijoje, kitą – kitoje. Daug eksperimentų. Kai prasidės sezonas, bus aiškiau. Kol kas esu patenkintas. Kai esi vienas iš šešių legionierių, vis tiek turi svarbesnį vaidmenį.

– Prie PAOK prisijungė ir iš Vilniaus atvykstantis Elvaras Fridrikssonas. Atsirado papildomų pokalbių temų?

– Jis Lietuvoje žaidė ne vienerius metus, tiek Šiauliuose, tiek Vilniuje, tad iš jo girdėjau geriausius atsiliepimus apie Lietuvą, viskas tikrai patiko. Daug kartų kalbėjome, kad Vilniuje yra nemažas spaudimas iš sirgalių, kadangi neužtenka laimėti, reikia tai padaryti tinkamu skirtumu ar tinkamu būdu. Turėjome apie ką pasikalbėti ar pasijuokti, smagu turėti tokį komandos draugą.

– Graikijos Supertaurės pusfinalyje nusileidote Atėnų „Panathinaikos“ klubui. Kokį įspūdį paliko ši komanda?

– Sunku lyginti su pernai metais, nes nežaidžiau prieš juos, bet kol kas PAO atrodo esanti ieškojimų kelyje. Jie ieško savojo žaidimo, matėte, kaip finale jiems sunkiai sekėsi prieš „Olympiacos“. Komanda turi labai daug potencialo, o ar jį išnaudos, matysime sezono metu.

Beliauskas

– Turėjote įdomią vasaros patirtį, iškart iš vestuvių keliavote į rezervinę rinktinę. Ką jums davė šios kelios savaitės?

– Labai gera patirtis, pirmąsyk apsivilkau vyrų rinktinės marškinėlius. Smagu, kad į rungtynes susirinko daug sirgalių, buvo puiku žaisti šalia jų. Sunku išskirti vieną dalyką, pats jausmas buvo labai geras, gavau daug dėmesio iš draugų, aplinkos, aišku, tie mačai nieko nelėmė. Pastaruosius metus žaidžiau užsienyje, tad būti tarp lietuvių buvo kitas jausmas. Buvo labai smagu padirbti su Songaila, jo asistentais, žaidėme neblogą krepšinį. Liks tik geri atsiminimai.

– Kiek D.Songailoje buvo galima išvysti darbo NBA atspindžio?

– Turėjome gana laisvą krepšinį, jis leido kiekvienam išnaudoti savo stiprybes. Tik buvo mažoka laiko pašlifuoti detales, nors jis kaip treneris dirbo tikrai gerai ir matėsi, kad yra patyręs.

– Galima sakyti, kad rezervinė rinktinė – nauja tarpinė stotelė link pagrindinės komandos keliaujantiems žaidėjams. Ar jums ši rinktinė atrodo reikalinga?

– Mano nuomone, tai tikrai geras dalykas, suteikiantis progą pajusti rinktinės atmosferą, parodyti save, ypač tiems, kurie žaidžia užsienyje. Galima pasirodyti ir Lietuvos žmonėms, ir klubams. Į rezervinę rinktinę atvažiuoja tie, kurie yra motyvuoti čia žaisti ir nori to. Tokių žaidėjų visada atsiras Lietuvoje.

– Jus pats solidžiai atrodėte visose rungtynėse. Tikėjotės, kad keliausite į pagrindinės rinktinės stovyklą?

– Kad galiu, tikėjausi, bet ne tame buvo esmė. Treneris Kazys rinkosi, ko jam reikia, neturėtų būti asmeniškumų ar blogų jausmų. Jei į mano poziciją žaidėjo nereikėjo, viskas gerai. Jis turėjo savo viziją ir, kaip matėme, rinktinė labai gerai žaidė Pasaulio taurėje.

– Po buvimo visiškai šalia rinktinės stovyklos noras čia patekti tik išaugo?

– Tai aišku, noras yra didelis, žiūrėsime, kokia situacija bus kitąmet.

„Ilgoji pertrauka“: kaip išsirikiuos komandos po Eurolygos reguliaraus, vos teigiamas pažymys „Žalgiriui“ ir likusios intrigos