Mačą dievų ir demonų kova vadinęs Ž.Urbonas: matėsi, kad šventė jau buvo paruošta, bet mes ją sugadinome (9) interviu

Žydrūnas Urbonas rungtynes su Panevėžio „Lietkabeliu“ baigė stebėti būdamas rūbinėje, o tuo tarpu Vidas Ginevičius perėmė vyr. trenerio rolę ir taip atvedė uteniškius į lemiamą bronzinį mūšį.

Ž.Urbonas po įspūdingos kovos duoklę atidavė visiems – štabui, žaidėjams, sirgaliams, miestui, ir pripažino, kad jo auklėtiniai įvykdė tai, kas atrodė neįmanoma.

„Didi diena Utenai. Šiandien žaidė dievai su demonais. Mūsų žaidėjai – dievai, štabas... Vidas Ginevičius... lenkiu galvą, jis visas šlapias, sakau: dabar jauti, ką reiškia būti vyr. treneriu. Iš štabo pusės didelis darbas buvo padarytas viso sezono metu“, – sakė jis.

– Kokiomis emocijomis žiūrėjote rungtynes rūbinėje?

– Kelnes nusimoviau, mečiau į sieną. Galų gale žiūriu, nebeturiu ką mesti, paskutinius triusikus į kitą sieną. Velniop, jeigu jau išsitaškiau šiandien, tai iki galo (Juokiasi). Sugadinome šventę, ji jau buvo paruošta, matėsi. Dėl to ir išėjau, galvojau, turi būti emocija. Ką padarė žiūrovai – atrodė, kad buvo pilna arena, atrodė, kad žaidžiame su „Žalgiriu“, kai yra toks triukšmas. Fantastika, tokia vienybė, kažkas neįtikėtino. Jaučiuosi nevertas tokių žmonių, tarp kurių esu: uteniškių, štabo, žaidėjų.

NUOTRAUKOS: LKL: „Juventus“ – „Lietkabelis“ (49 nuotraukos)

DAUGIAU >

– Prisimenant lemiamą kėlinį, mačo svarbą, ar tai vienos įspūdingiausių „Juventus“ rungtynių istorijoje?

– Absoliučiai sutinku. Kada Bryantas gavo traumą, viskas ėmė griūti. Nebeturėjome įžaidėjo, žaidimas ėmė griūti. Aišku, ir Marius, ir Aurimas bandė įeiti, ačiū Dievui, antroje pusėje jie pagavo komandos ritmą ir turėjome bamperį klysti. Ir Mariaus baudos, trajakas iš kampo... Galų gale Aurimui reikėjo įmesti tas dvi baudas. Viskas yra labai svarbu. Perlipome per, galima sakyti, neįmanomą dalyką. Bet mes tai padarėme.

– Ar antra techninė pražanga buvo netyčinė?

– Dėl pirmos sutinku, buvau įspėtas. Tik nežinau, kodėl nebuvo kitoje komandoje įspėti žmonės. Kodėl dalykai traktuojami kitaip. Antra techninė pražanga buvo nepelnyta, greitai, kai gavau ją, supratau: velniop, šventės tokios lengvos nebus. Kai žaidėjai liko septyniese, pavargę, žiūrovai atidavė jiems savo energiją.

– Kaip atstatysite jėgas penktajam mačui?

– Cepelinai, krabų mišrainė, soti, kad net atsirūgtumei, daug alaus nealkoholinio (Juokiasi). Darysime viską, kas įmanoma medicinoje, kad nors kažkiek grąžintume žaidėjus. O rungtynėse bandysime gudrauti, suprantame, kokioje situacijoje esame.

– Ar Crawfordą atgauti pavyks?

– Manau, ne, bet tai nieko nuostabaus, kad yra 7–8 žaidžiantys žaidėjai. Žaidi kažką unikalaus. Grįš Šukšta, Žvirblis, mušimės (Šypsosi).

– Gal Paliukėnas pasijungs?

– Geras klausimas, gal. Gal Kariniauskas, gal Vaitkus, gal Bryantas (Šypsosi). Bet tiek to, nesiskųsime, eisime toliau muštis ir būti dievais.

„Ilgoji pertrauka“: Gedvilo pagalbos nepriėmęs Javtokas, „Wolves“ projekto ambicijos, išsikreipęs krepšinis, geriausias visų laikų LKL treneris, „Ryto“ sirgalių konfliktas su apsauga ir kas taps 10-a LKL ekipa