M.Pocius: juk nepamiršau, kaip žaisti krepšinį (VIDEO) (7)

Paskutinėse draugiškose rungtynėse prieš olimpinį atrankos turnyrą Venesueloje pagaliau prabilo Lietuvos rinktinės snaiperiai, kurie pataikė vienuolika tritaškių iš šešiolikos. Ypatingai atakuodamas Didžiosios Britanijos krepšį plušo Martynas Pocius, pataikęs visus keturis tolimus metimus. Madrido "Real" krepšininkas surinko 18 taškų ir tapo rezultatyviausiu komandos žaidėju.

- Šiandien - 11 iš 16 tritaškių. Vadinasi galite pataikyti?

- Kartais pakrenta, kartais ne. Visi žino, kad mes galime pataikyti, tiesiog galbūt tas pasiruošimas, kelionės ir visa kita. Tikėkimės, kad ir toliau pataikysime.

- Šiandien vėl buvo dvi skirtingos pusės. Kas pasikeitė antroje pusėje?

- Manau, kad mes užpykome ant savęs, nes galbūt noro ir buvo, bet viskas nėjo ir atrodo lygtai teisėjai ne į mūsų pusę švilpė. Tiesiog tas sportinis pyktis sukilo per pertrauką ir žinojome, kad nebėra kur trauktis, kad reikia laimėti. Kai žaidžiame su tokiu nusiteikimu, manau, tikrai galime prieš visus laimėti.

- Ar daug treneris keikėsi per didžiąją pertrauką?

- Keiktis nesikeikė - niekas nesikeikė. Tiesiog buvo pasakyta, ką reikia daryti, kokias klaidas sumažinti, ką pagerinti ir tai padarėme.

- Ar iš Hjustono išvykstate linksmesnėm nuotaikom nei atvykote?

- Prisijungiau prie komandos tik praktiškai Hjustone, tai negaliu pasakyti kaip ten viskas buvo. Aišku smagu, kad iškovojome šitą pergalę, kad antroje pusėje buvo geresnis žaidimas. Dar turime porą dienų, porą treniruočių bus Venesueloje ir tikimės, kad eisime reikiamą linkme.

- Šiandien buvo truputį mažiau ginčų. Šnekėjotės dėl to ar taip išėjo savaime?

- Visą laiką tų ginčų būna. Visąlaik kažkokia žaidybinė situacija būna, kažkas kažkam pasako, bet čia, manau, normalu. Aišku juos reikia mažinti, ypač, kad tie ginčai nebūtų tokie kritiški, kad kažkam įgelt. Būna, kad kartais reikia kažką pasakyti. Nemanau, kad čia didelė problema - viskas išsisprendė.

- Ar jau įsibėgėjai ir vėl pripratai žaisti po daugiau nei 20 minučių?

- Po truputį. Reikia priprasti prie tų kamuolių, nes aš jų metus nelietęs. O šiaip sakau, aš juk nepamiršau kaip žaisti tą krepšinį - visą gyvenimą žaidžiu. Komandos braižas yra, pripranti prie tų derinių po truputį, prie kitokio ritmo, prie žaidimo stiliaus ir po truputį įsilieji.

- Kiek procentų tą braižą pavyksta įgyvendinti? Jei nekristų tritaškiai, šiandien ko gero būtų sunku?

- Galbūt. Procentais tikrai nevertinsiu, nes neįsivaizduoju, bet sakau - judam ta linkme ir žiūrėsime, kaip viskas bus. Tikiuosi, kad ta kreivė kils, nesakau, kad bus lengva. Venesueloje bus svetimi sirgaliai, teisėjai neaišku kaip švilps ir vos ne visas pasaulis prieš mus, bet turime surasti tokią vienybę, sportinį pyktį, kurį mes atradome šiandien antroje pusėje.

- Didžiąją dalį taškų pelnei aikštėje būdamas kartu su Deividu Dulkiu. Ar tai reiškia, kad vienas kitą suprantate itin gerai?

- Deivis tikrai geras žaidėjas, tikrai, manau, čia tinka. Jis yra geros sportinės formos ir tuo laiku, kurį gauna, tikrai neblogai naudojasi. Žiūrėsime kaip viskas bus, bet viskas kol kas neblogai.

- Nesant Simui Jasaičiui pačiam teks daugiau gintis puolėjo pozicijoje. Ar esi tam pasirengęs?

- Reikės gintis, tai reikės. Nepirmas kartas. Visą laiką, kas yra prašoma, tą bandau daryti. Aišku prieš kokį Kirilenką ar aukštesnius ir stipresnius trečius numerius tikrai sunkiau ir galbūt tada treneris jau Liną Kleizą statys trečiu numeriu, bet sakau, nieko jau negalime pakeisti. Yra situacija, kokia yra, Simo dabar neturime, tai teks verstis taip.

Romanas Buršteinas, Krepsinis.net iš Hjustono

„Ilgoji pertrauka“: Gedvilo pagalbos nepriėmęs Javtokas, „Wolves“ projekto ambicijos, išsikreipęs krepšinis, geriausias visų laikų LKL treneris, „Ryto“ sirgalių konfliktas su apsauga ir kas taps 10-a LKL ekipa