M.Kuzminskas: apie galimybes grįžti į NBA, sunkumus ir lūkesčius Milane bei varžovų „purvinas kalbas“ (19) interviu

Po permainingo sezono Milano „AX Armani“ gretose Mindaugas Kuzminskas prisijungė prie Lietuvos rinktinės, su kuria kovos Pasaulio taurės atrankos „lange“.

Interviu portalui Krepsinis.net puolėjas kalbėjo apie galimybę sugrįžti į Nacionalinę krepšinio asociaciją (NBA), sunkumus ir lūkesčius Milane bei varžovų „purvinas kalbas“ (angliškai „trash talk“).

– Kokios emocijos po pirmojo sezono Italijoje?

– Dviprasmiškos, nes pirmą kartą prisijungiau prie komandos sezono viduryje. Buvo daug pakilimų ir nuosmukių. Gerai, kad laimėjome Italijos čempionatą ir nusiplovėme gėdą taurės varžybose bei Eurolygoje. Turiu sutartį kitam sezonui ir tikiuosi, kad jis bus geresnis.

– Ar nėra minčių apie sugrįžimą į NBA?

– Yra kontrakte tokia opcija, bet sunku pasakyti, kaip čia bus. Daug dalykų turi susidėti: reikia sėkmės, reikia atsidurti tinkamu metu tinkamoje vietoje. Jeigu tų variantų bus, tada galvosiu. Jeigu ne, tada nebus apie ką galvoti. Esu realistas ir žinau, koks mano sezonas, kokia situacija, todėl nesuku pernelyg galvos dėl to. Milanas yra ta komanda, kurios rezultatai pastaruoju metu neatitiko lūkesčių, bet turi viską, jog būtų pačiame elite.

– Yra terminai, iki kada turi išsispręsti NBA klausimas?

– Yra, bet tikrai jų nepamenu, kadangi detalių kontrakte yra nemažai. Be abejo, kad yra, nes klubas iki tam tikro laiko turi žino, ar liks krepšininkas.

– Ar toliau žaisite sunkiuoju kraštu?

– Sezono metu tos kalbos vyko. Aš nusiteikęs pozityviai – tikiuosi, jog viskas bus gerai, nes tikrai nesinori persistumti tik į „ketvirto numerio“ poziciją. Pernai rinktinėje reikėjo daug joje žaisti, nesu prieš ją, bet norėčiau, jog būtų pamaišoma su mano pozicija. Ten privalumų turiu šiek tiek daugiau. Žinoma, visur žaidžiamas tas pats krepšinis, visur galima save atrasti.

– Ką manote apie „AX Armani“ naujokus?

– Manau, kad svarbiausia, jog lieka komandos stuburas. Turi būti tęstinumas ir kantrybė. Negali kasmet surinkti naujos komandos ir iš jos tikėtis rezultatų. Naujokų rezultatai priklausys nuo to, kaip juos išnaudos treneriai, kaip jie patys jausis. Kol kas darbą atliko tikrai gerai.

– Sako, kad treneriui reikia laiko, jog įdiegtų savo filosofiją. Ar sezono metu geriau pavyko ją visiems perprasti?

– Manau, kad ne tik dėl filosofijos pradėjome geriau žaisti. Kai daugiau laiko visi kartu praleidžia, gerėja supratimas. Jeigu visą sezoną būtume taip žaidę, kaip sezono pabaigoje, būtų kiti rezultatai Eurolygoje. Ir tą pačią taurę būtume laimėję, kur patyrėme didelį fiasko.

– Matėme jūsų nuotrauką su G.Armani. Koks yra tas klubo savininkas?

– Jis ateidavo į labai daug rungtynių, labai myli krepšinį ir palaikė komandą net sunkiausiais momentais. Neteko tiek daug bendrauti su juo, bet tikrai rūpinasi visa organizacija. „AX Armani“ yra aukščiausio lygio organizacija, kuri seka NBA modelį ir viską bando įdiegti pas save klube. Viskas daroma, jog visi žaidėjai būtų patenkinti ir jaustųsi gerai.

– Su kuo dar be A.Gudaičio praleisdavote daugiausiai laiko?

– Mantas irgi buvo, kuris nors ir nesportavo kartu, bet praleisdavome su juo nemažai laiko. Su Bertaniu, Micovu gerai sutarėme. Buvo komandoje Pascolo, kuris yra meniškos sielos žmogus, todėl rasdavome daug bendrų temų (juokiasi). Visa komanda gyvenome viename kvartale, keliuose daugiabučiuose, visi šalia. Susiklijavo pabaigoje komanda. Gaila, kad per vėlai.

– Kiek prasilenkė jūsų lūkesčiai Milane su realybe?

– Esu optimistas gyvenime. Nenoriu ieškoti kaltų, nes dažnai pats buvau kaltas. Ilgai nežaidęs atvyksti į rinktinę, bet ten ruošiesi pakopomis, o čia atvažiavus į Milaną kitą dieną reikėjo žaisti rungtynes. Pabaigoje geriau žaidžiau nei pradžioje. Tikrai maniau, kad bus lengviau prisijungti, bet čia neieškau kaltų. Aišku, pirmą kartą gyvenime reikėjo ir kitoje pozicijoje vien žaisti visą laiką. Nebuvo lengva, bet naujos pamokos, nauja patirtis. Neduok Dieve, jeigu dar gyvenime atsidurčiau situacijoje, kai reikia komandą keisti viduryje sezono. Aišku, dabar jau geriau žinočiau, kaip reikia elgtis.

– Ar grįžus iš NBA pasikeitė varžovų ar komandos draugų požiūris į jus?

– Visko pasitaikydavo. Kurie mėgsta „trash talk“, tie kalba, bet man dėl to nebūna nei šilta, nei šalta. Nors Italijoje futbolas yra numeris vienas, Milane žmonės vis tiek prisimindavo, kad čia iš Niujorko ir panašiai (juokiasi). Kas liečia trenerius ar komandos draugus, viską turi įrodinėti iš naujo aikštelėje. Krepšinis yra nedėkingas sportas, nes jeigu vieną dieną gali gerai žaisti ir laimėti, bet kitą dieną viskas bus atvirkščiai, vėl grįši į savo nulinę poziciją (šypsosi). Tuo pačiu krepšinis ir įdomus, ir nedėkingas, nes kasdien reikia įrodyti, kas tu esi ir kodėl čia esi.

„Ilgoji pertrauka“: V.Sirvydžio (ne)pagrįsti priekaištai dėl sūnaus, kodėl „Wolves“ nepildo sudėties, kodėl pyksta Thurmanas, ar Rubštavičius pasiruošęs keltis į „Žalgirį“, Petrauskas prie „Neptūno“ vairo ir lažybininkų reklamos likimas klubų pavadinimuose