M.Kalnietis: po kiek laiko suprasime, kad šis sidabro medalis yra didelė pergalė (12)

Lietuvos rinktinė iš Europos čempionato Slovėnijoje namo parveža sidabro medalius. Jono Kazlausko auklėtiniai finale 66:80 nusileido Prancūzijos krepšininkams, kurie auksą iškovojo pirmą kartą šalies istorijoje.

Po rungtynių pagrindinis Lietuvos nacionalinės komandos įžaidėjas Mantas Kalnietis teigė, jog po finalinės sirenos jautėsi apmaudas ir liūdesys, tačiau jis truko neilgai – krepšininkas džiaugiasi, kad jo apdovanojimų kolekciją papildė šis sidabro medalis.

– Ar labai likote nusiminę po finalo?

– Pirmas 5–10 minučių buvo liūdna, bet po to susipratome, kad antroji vieta taip pat yra didelis laimėjimas ir reikia pripažinti – šiandien, finale, kai reikėjo, prancūzai buvo stipresni ir mes nelabai turėjome šansų prieš juos laimėti.

– Kas labiausiai nepavyko ir ko trūko?

– Rungtynių pradžioje lyg ir pristabdėme Parkerį, tačiau leidome įsimėtyti Batumui. Jis pataikė sunkius metimus, o mes puolime nežaidėme agresyviai, dažnai pasitaikydavo skubotų metimų. Vėliau ir jų „centrai“ pradėjo pataikyti, Diaw įmetė, ne taip, kaip pirmose rungtynėse. Metimus pataikė tie žaidėjai, iš kurių to nesitikėjome.

– Ar nejautėte pagalbos trūkumo iš atsarginių žaidėjų?

– Negaliu sakyti, kad labai kažkas skiriasi tarp startinio penketo ir atsarginių žaidėjų. Startinis penketas būna kažkiek susižaidęs, bet vėliau ateina kiti žaidėjai, prideda energijos. Dabar jau nieko nepakeisi, visi atidavė tai, ką galėjo. Nemanau, kad dabar reikėtų kažką kaltinti – yra kaip yra.

– Kiek turėsite laiko iki klubinio sezono pradžios?

– Tiksliai nežinau. Savaitgalį Maskvoje vyks V.Gomelskio taurės turnyras, tačiau klubas sakė, kad jame neturėčiau žaisti ir pats norėčiau pailsėti. Dar tiksliai neaišku, bet po šio turnyro turbūt vyksiu į Krasnodarą.

– Viso čempionato metu J.Kazlauskas kalbėjo, kad reikia jums surasti minučių poilsiui, bet taip jų daug ir negavote.

– Iš tikrųjų tai dabar pailsėsiu. Aišku, lūpos išbertos, imunitetas nusilpęs, esu pervargęs, kelius skauda. Prieš šias paskutines rungtynes niekas negalvojo, kiek liko jėgų – visi atidavė viską, ką turėjo. Gaila, kad tas finalas nepavyko, bet palikome visas jėgas ir tik po kiek laiko suprasime, kad šis sidabro medalis yra didelė pergalė.

– Pačiam tai antrasis medalis su rinktine. Kuris brangesnis: 2010 metų pasaulio čempionato bronza ar šis?

– Sunku palyginti, abu labai brangūs. Turiu bronzą, sidabrą – tikiuosi, kad dar turėsiu galimybę ir auksą laimėti.

– Ar su šiais žaidėjais galima iškovoti auksą, tarkime pasaulio čempionate?

– Be abejo, kad galima, nes, ypač žinant, kad tie du mūsų priekinės linijos žaidėjai (Jonas Valančiūnas ir Donatas Motiejūnas – Krepsinis.net) tik tobulės, yra dar žaidėjų, kurie prisijungs. Dar mūsų nėra tokia sena – gal kažkas išeis. Lietuvos krepšinis, gal vienais metais yra geresnis, kitais – blogesnis, bet jis vis vien yra nacionalinė sporto šaka ir tikiuosi, kad dar bus medalių.

„Ilgoji pertrauka“: užduokite klausimą pirmadienio podkastui