M.Fosterio sugrįžimo emocijas gesinęs G.Žibėnas: ramiai, dar nėra faktas, kad būsime geresnė komanda (9) VIDEO interviu

Vilniaus „Rytas“ pergale pradėjo kovas Karaliaus Mindaugo taurės (Citadele KMT) ketvirtfinalyje, kur svečiuose 98:86 nugalėjo Utenos „Uniclub Casino – Juventus“ ekipą.

„Mums labai padėjo uteniškių rungtynės su „Wolves“, kurios parodė, su kokia energija jie įeina į rungtynes. Turėjome labai geros mokomosios medžiagos. Tai privertė žaidėjus gerbti Utenos ekipą. Pastaruoju metu jie daug rungtynių užbaigia tokiu skirtumu, jie žino kiekvienos atakos kainą, ne tik tokiose rungtynėse.

Žinojome, kad ant mūsų norės užgriūti. To, deja, nepavyko sukontroliuoti rungtynių pradžioje, nes Utena gyveno iš mūsų klaidų. 5x5 nebuvome blogi, bet atviroje aikštelėje jie išnaudojo mūsų klaidas bei laikėsi rungtynėse. Vėliau pakeitėme gynybos sistemą, kai kurie žaidėjai tinkamai sureagavo per didžiąją pertrauką ir susimetėme savo metimus, kuriuos mums šeimininkai davė.

Išsivežame 12 taškų pranašumą, bet šiuolaikiniame krepšinyje tai – 4 atakos. Niekas nėra baigta. Žinome, kad bus žiauriai sunku. Matėme prieš kelias savaites, kai namie Utenos komanda susikūrė pranašumą, bet Kėdainiuose vos nepalaidojo KMT. Išliekame susikaupę ir džiaugiamės, kad gruodis yra be pralaimėjimų“, – po mačo kalbėjo Giedrius Žibėnas.

– 10 klaidų pirmoje pusėje. Kiek nustebino „Uniclub Casino – Juventus“ spaudimas?

– Nė kiek. Nustebinome patys save, vaikiškai ir naiviai prarasdami kamuolį. Buvome neteisingi, bėgdami į greitą puolimą. Turėjome daug variantų, bet subėgdavome į krūvą, nepadėdavome spaudžiamam žaidėjui.

– 19 atkovotų kamuolių puolime – didelis kiekis jau tampa „Ryto“ tradicija. Kas tai lemia?

– Pramesti metimai ir mūsų kovingumas, sudėtis, akcentai, lipimas ant kamuolio. Tai yra mūsų duona ir sviestas.

– 55 pražangos buvo fiksuotos šiose rungtynėse. Nesinorėjo, kad teisėjai leistų labiau pasigrumti?

– Nenoriu apie teisėjus nieko sakyti. Jie daro savo darbą.

– Didžiausia naujiena – Marcuso Fosterio sugrįžimas. Kiek džiaugsmingai ją priėmėte?

– Tai yra įvertinimas organizacijai, kad tokio lygio žaidėjas nori grįžti. Reiškia, kažką darome gerai, suteikiame geras sąlygas. Per daug karštai visi sureagavo. Ramiai. Mes nieko nepaleidžiame, tiesiog pasistipriname. Patikėkite manimi, tai dar nėra faktas, kad būsime geresnė komanda. Turime dar vieną papildomą ginklą, ypač izoliaciniame krepšinyje, prieš besikeičiančią gynybą.

Pasikartosiu, tai nereiškia, kad pasirašėme LeBroną ir pradėsime žaisti kosminį krepšinį. Reikia žaidėjui integruotis, jis gal nėra optimaliausios formos. Turime be galo daug gerų žaidėjų, jais tikime, nieko nenorime paleisti. Su tikslais, kuriuos turime, privalome stiprintis. Atsiradus galimybei, džiaugiamės, kad pavyko tai padaryti.

– Kaip manote, kaip jis derės prie šio „Ryto“?

– Laikas parodys. Labai tikiu, kad jis apie save turi geresnius žaidėjus, geresnius išpildytojus, net ta pati žaidėjų grupė, kuri liko, yra geresnė nei pernai. Jie yra brandesni, su didesne patirtimi, paaugę. Tokios rungtynės mus augina. Sakiau Marcusui: žinome tave, tu – mus, pažiūrėsime, kas čia gausis.

– Kokie įspūdžiai apie pirmas darbo dienas su Artūru Jomantu?

– Pozityvūs. Žinau, kokias jis turėjo Kalėdas, kiek pasišventė „Ryto“ reikalams. Tai nebuvo vienos ar dviejų dienų darbas. Tai buvo pastarųjų kelių savaičių darbas. Artūras pradėjo dirbti kažkiek anksčiau, o paskutinėmis dienomis, kai pildėme kontraktą, jis su mūsų skautu Matu labai retai miegojo. Laiko skirtumas – didelis, naktinio darbo per Kalėdas įdėta labai nemažai. „Ryto“ legenda ėmėsi darbo be jokių pasiteisinimų – ar tai diena, ar naktis.