Kauno „Žalgirio“ komanda oficialiai paskelbė apie Mareko Blaževičiaus sugrįžimą. Dvejų metų garantuotas kontraktas ir galimybė pratęsti jį dar vienam sezonui – tokia sutartis įteikta centrui.
M.Blaževičius sezoną pasitiks būdamas 25-erių ir po išvykimo iš Kauno jis spėjo pažaisti Ispanijoje, Vilniaus „Wolves“ ir Bursos „Tofaš“ gretose. Vis dar karjeros piko nepasiekęs vilnietis sugrįžta gerokai patobulėjęs.
2022 metais M.Blaževičius buvo jaunas žaidėjas, kuris paliko Vilniaus „Rytą“ Šarūno Jasikevičiaus kvietimu, bet tada nutiko gyvenimas ir strategas pasuko į Barselonos „Barcelona“, o M.Blaževičiui teko dirbti su Martinu Schilleriu ir išgyventi tragišką sezoną su trenerių keitimais Jure Zdovcu ir Kaziu Maksvyčiu.
Santjago de Kompostelos klube M.Blaževičius atgavo pasitikėjimą savo jėgomis, gavo žaidimo laiko, o antrajame sezone net buvo naudojamas ir kaip sunkusis kraštas šalia ukrainiečio Artiomo Pustovijaus. „Wolves“ gretose jam įsibėgėti sekėsi sunkiai, bet vėliau įgavo gerą formą ir tapo vienu iš komandos vedlių.
Pernai pavasarį M.Blaževičius pratęsė sutartį su „Wolves“, bet vėl nutiko gyvenimas – klubas bankrutavo ir teko keliauti į „Tofaš“. Ir tai jam buvo labai naudingas ėjimas, kadangi „Tofaš“ gretose galėjo dar labiau atsiskleisti ir pajausti, ką reiškia žaisti pajėgiame užsienio klube, o ne ispanų lygos vidutiniokėje, kuri antrajame jo sezone iškrito į antrą divizioną.
„Tofaš“ gretose jautėsi M.Blaževičiaus užtikrintumas ir pasitikėjimas savo jėgomis: gerai užsiėmė padėtis po krepšiais, rodė didelę energiją abejose aikštelės pusėse, o jo žaidime atsirado ir floateriai metimai bei geri nusimetimai komandos draugams. Bursos klube M.Blaževičius atrodo ne kaip 24-erių žaidėjas, o bent jau penkmečiu labiau subrendęs.
Galbūt prie to prisidėjo ir žaidimas rinktinėje, kur M.Blaževičius sulaukė Rimo Kurtinaičio pasitikėjimo – 17,5 minučių vidurkis su 7,5 taško ir 10,2 naudingumo balo. Tai yra vos 2 minutėmis mažiau nei gavo Jonas Valančiūnas ir buvo visiškai nukonkuruotas Laurynas Birutis, rungtyniaudavęs vos po 7,5 minutės.
R.Kurtinaitis neatsitiktinai pasirinko būtent M.Blaževičių, o ne L.Birutį kaip J.Valančiūno dublerį – Marekas yra universalesnis vidurio puolėjas. Ne veltui dabar jis nukonkuravo L.Birutį jau „Žalgiryje“. Šiuo atveju, R.Kurtinaitis pasirinko gerus ir teisingus sprendimus, o rinktinės žaidimas tikrai buvo neblogas.
„Žalgiris“ irgi mato, kad M.Blaževičius gali pasiūlyti daugiau. Pirmiausia, jo metimas iš vidutinės distancijos yra geresnis nei L.Biručio. Nors Antanas Sireika nuolat kartoja, kad L.Biručiui neleidžiama mesti, jis turi tai daryti ir „Šiauliuose“ taip buvo, tačiau L.Biručio vidutiniai metimai Eurolygoje nėra tas ginklas, kuris būtų efektyvus. Apskritai L.Biručio karjeroje kelia klausimų agentų bandymai pakeisti jo metančiąją ranką.
M.Blaževičius gynyboje yra paslankesnis žaidėjas nei L.Birutis – su juo „Žalgiris“ galėjo gintis stepoutu arba flat gynyba, kai centras saugo baudos aikštelę. M.Blaževičius yra judresnis ir gerokai patikimiau gali gaudyti gynėjus, o arti krepšio turi pakankamai jėgos, kad atstovėtų prieš stiprius varžovus.
L.Birutis Eurolygoje nebuvo tinkamas „Žalgiriui“ ir tai normalu, nes centravimas jo nėra efektyvus, ką iš repertuaro išėmė tiek Andrea Trinchieri, tiek Tomas Masiulis. Kazio Maksvyčio eroje matėme daug sunkaus ir klampaus žaidimo, kai L.Birutis nugara bandydavo 5 sekundes pralaužti oponentus, o kiti tik stovėjo ir žiūrėjo, kuo viskas baigsis. Šiuolaikiniame gynėjų krepšinyje toks modelis nėra optimalus.
M.Blaževičius yra logiška ir tinkama L.Biručio pamaina – niekuo meistriškumu nenusileidžiantis žaidėjas, kuris dar yra jaunesnis ir su potencialu. Lieka labai svarbus klausimas – koks M.Blaževičiaus vaidmuo laukia „Žalgiryje“.
Situacija tokia, kad „Žalgiris“ neturi pagrindinio centro po Moseso Wrighto išvykimo. J.Valančiūnas matomas Kaune, tačiau uteniškio ateitis spręsis dar tik artimiausiomis savaitėmis – Denverio „Nuggets“ gali pasilikti žaidėją, gali išmainyti į kitą komandą, o tada jau ji spręs, ar nutraukti sutartį. Taip pat Europoje JV geidžia ne vienas Eurolygos klubas, galintis pasiūlyti ir daugiau nei 2 mln. eurų per sezoną. Šiuo metu situacija su J.Valančiūnu yra labai neaiški, nors krepšinio užkulisiuose neabejojama, jog jeigu rinktinės kapitonas bus laisvasis agentas, jis pasirinks Kauną.
Jeigu J.Valančiūnas ir M.Blaževičius sudarytų centrų grandį, kokia buvo ir rinktinėje, tai bus solidus tandemas. Prie jo galima pridėti Ąžuolą Tubelį, kuris irgi nacionalinėje komandoje buvo pernai Europos čempionate ir taip pat buvo ryškus.
Tokioje rotacijoje M.Blaževičius vėlgi būtų teoriškai trečias centras, koks buvo L.Birutis. 10 minučių vidurkis Eurolygoje irgi būtų pernelyg menkas šiam žaidėjui, bet situacija tokia, kad išsikovoti daugiau gali būti sudėtinga.
Pirmasis scenarijus: J.Valančiūnas žaidžia bent jau 20 minučių, tada Ą.Tubelis naudojamas susikeitimų gynybai ir, galbūt, rungtynių pabaigose, kai treneriai labiausiai mėgsta naudoti tokias schemas. Taip M.Blaževičius neabejotinai lieka trečiu variantu. Žinoma, kad lieka traumų galimybė ar susirenkamų pražangų, tačiau ilgo sezono metu vidurkiai vis tiek būna arčiau realybės nei atsitiktinių atkarpų. Tarsi priekinėje linijoje vėl „Žalgiris“ lieka su 4 žaidėjais, nes be paminėtų krepšininkų lieka tik Dustinas Sleva, bet galbūt Edgaras Ulanovas jau matomas kaip „ketvirtas numeris“, todėl Sterlingas Brownas įsigijamas kaip lengvasis kraštas, kur dalintųsi minutes su Arnu Butkevičiumi.
Antras scenarijus: „Žalgiris“ nepasirašo sutarties su J.Valančiūnu ir atvyksta, tarkime, Chimezie Metu. Tada „Žalgirio“ priekinėje linijoje M.Blaževičius yra stipriausias centras pagal jėgą ir galimybes arčiau krepšio. Ch.Metu 15min žurnalisto Roko Pakėno buvo įvardytas kaip planas B, jeigu neatvyksta JV. Ch.Metu yra labiau sunkusis kraštas/centras nei atvirkščiai. Toks žaidėjas suteikia universalumo atakuoti varžovų aukštaūgius pikenpopais metant iš toli ar vidutinio nuotolio, bet sumažina galimybes apsiginti arti krepšio nuo stiprių centrų. „Žalgiris“ su Ch.Metu, M.Blaževičiumi ir Ą.Tubeliu turėtų vieną lengviausių priekinių linijų lygoje. Tai būtų keistokas sprendimas, bet galbūt mes kažko nežinome ir laikas atsakys į klausimus.
Trečias scenarijus: „Žalgiris“ pasikviečia JV ir dar įsigyja vieną priekinės linijos žaidėją. Toks scenarijus yra blogiausias Marekui. Taip „Žalgiris“ turėtų penkis tikrus „ketvirtos–penktos“ pozicijos žaidėjus, bet tada M.Blaževičiui jau būtų sunku rasti minučių. Šio varianto nesinorėtų, kadangi antras šansas „Žalgiryje“ gali virsti kažkuo panašiu, kad buvo pirmajame bandyme. Žinoma, kad nebūtinai penktas aukštaūgis gali būti gerokai geresnis už M.Blaževičių žaidėjas. Tai gali būti Europoje nerungtyniavęs aukštaūgis arba kažkas iš žemesnio lygio, kuriam reikės laiko arba jis gali būti labai specifinių užduočių arba tik prieš tam tikrus oponentus tinkamas krepšininkas, kuris kartais išvis nekils nuo suolo arba pakils 10 minučių. „Žalgiris“ sezoną išgyveno su 4 aukštaūgiais, tad į kitą sezoną keliauti su tokia pačia grandimi būtų rizikinga, tačiau čia gali būti įgyvendinta transformacija, kad E.Ulanovas bus sunkusis kraštas.
Kaip bebūtų, M.Blaževičius turi šansą ir visas galimybes įrodyti savo vertę net ir esant nepalankioms aplinkybėms. Centras tikrai nėra to charakterio, kad nuleistų rankas, jeigu ir patektų į nedėkingą situaciją. M.Blaževičius LKL turės daug laiko pasireikšti ir taip pelnyti T.Masiulio palankumą. L.Birutis vietinėje lygoje buvo dominuojanti jėga, bet ir M.Blaževičius turėtų duoti ne ką mažiau naudos, ypatingai turint aplink save geresnius partnerius nei jis turėjo „Wolves“ gretose.
Norėdami komentuoti prisijunkite.