Liūdna sukaktis – prabėgo 30 metų po ankstyvos krepšinio vunderkindo mirties (13)

Toli gražu ne visiems krepšinio talentams yra lemta pasiekti šlovę. Vienus iš kelio išveda blogi sprendimai, kitus – susiklosčiusios aplinkybės, o blogiausiu atveju – mirtis, kuri lygiai prieš 30 metų pasiglemžė ir vunderkindą Hanką Gathersą.

Po išskirtiniu talentu pasižymėjusio jaunuolio žūties prabėgo jau trys dešimtmečiai, tačiau iki šiol netyla kalbos, kokia šiuo metu galėtų būti Nacionalinė krepšinio asociacija (NBA), jei ne tragiška nelaimė 1990-ųjų kovo 4-ąją.

Aukštaūgis gimė ir augo pavojingame Filadelfijos rajone. Kaip ir daugelis jo kartos jaunuolių, H.Gathersas matė vienintelę išeitį išvengti problemų – žaisti krepšinį, o tai jam sekėsi puikiai. 1984-aisiais su komanda jis pasiekė miesto mokyklų finalą, o po metų šį ir laimėjo.

Tvirtu sudėjimu ir fizine jėga išsiskyręs jaunuolis išaugo tik iki 201 cm ūgio, tačiau mėgdavo grumtis po krepšiais, kur su juo lengva nebuvo niekam. 1987-aisiais jis atsidūrė Lojolos Marymounto universitete, kur jo atstovaujama „Lions“ demonstravo tiesiog kosminį krepšinį – metė daugybę tritaškių bei atakas dažniausiai užbaigdavo per 10 sekundžių. H.Gathersas tritaškių nelaidė, tačiau dominavo po krepšiais – antrajame savo sezone rinko net 32,7 taško (61 procentas dvitaškių) bei 13,7 atkovoto kamuolio, taip pirmaudamas šalyje pagal abu rodiklius.

1989–1990 metais „Lions“ per rungtynes rinko net 122,4 taško, o tai yra iki šiol nepagerintas rekordas. Vis dėlto tame pačiame sezone prasidėjo ir tragiškai pasibaigusios problemos.

1989-ųjų gruodžio 9-ąją H.Gathersas tiesiog susmuko namų rungtynėse prieš Santa Barbaros universitetą. Šį smūgį krepšininkas išgyveno, tačiau atlikus tyrimus paaiškėjo, kad jį kankina krūvio sukelta skilvelių tachikardija. Jam buvo išrašyti beta blokatoriai, bet pats žaidėjas tikėjo, kad dėl to prastėja jo žaidimas, todėl vaistus vartojo sumažintomis dozėmis.

Į aikštelę sugrįžęs H.Gathersas dominavo ne iš karto, tačiau dėmesį vėl patraukė suvertęs 48 taškus prieš Shaquille‘ą O‘Nealą.

Vėliau „Lions“ žvaigždė ėmė vengti savo kardiologo skambučių bei suplanuotų apsilankymų. Atletas nepasirodė ir tyrimuose, kurie būtų nustatę, ar sumažinta vaistų dozė apskritai veikia. Pradėta spekuliuoti, kad rungtynių dienomis H.Gathersas vaistų visiškai nevartoja. Atlaidžiai į tai pažiūrėjęs komandos gydytojas leido žvaigždei žaisti konferencijos atkrintamosiose ir susitikimą suplanavo tik sezonui pasibaigus.

Pusfinalio rungtynėse prieš Portlando universiteto „Pilots“ jis dar kartą susmuko po savo dėjimo. Sąmonę atgavęs krepšininkas teigė nenorintis prigulti, tačiau netrukus nustojo kvėpuoti. Tą patį vakarą iš ligoninės buvo pranešta apie vos 23-ejų krepšininko mirtį.

1990-ųjų naujokų biržoje H.Gathersui buvo žadamas aukštas šaukimas. Vėlesnio brendimo jo komandos draugas Bo Kimble‘as buvo pakviestas aštuntuoju, o jo dominuotas Sh.O‘Nealas – pirmuoju šaukimu 1992-aisiais.

Tuo metu buvo abejojančių H.Gatherso talentu bei tikinčių, kad aukštesniame lygyje dėl savo fizinių duomenų jis neprigytų. Vis dėlto, optimistiniu variantu, puolėjas buvo lyginamas su Dominique‘u Wilkinsu ar Charlesu Barkley, o jam piešiama ateitis „Visų žvaigždžių“ rungtynėse.

Iki šiol galima tik įsivaizduoti, kokią karjerą būtų sukūręs H.Gathersas. Išskirtinių gabumų ir nestandartinio sukirpimo krepšininkas galėjo žibėti lygoje, kurioje, kitaip nei dabar, aukštaūgių nereikalaujama laidyti tritaškius.

H.Gatherso mirties metinės buvo pagerbtos visame krepšinio pasaulyje. Geru žodžiu jį paminėjo Majamio „Heat“ strategas Erikas Spoelstra, lemtingą vakarą vilkėjęs „Pilots“ marškinėlius ir pirmuoju asmeniu matęs tragediją. Lojolos Marymounto universitetas rengiasi atidengti potencialiai legendai skirtą statulą.