Ketvirtoji vieta 2014 metų Pasaulio taurės turnyre. Tokiu pasiekimu gali džiaugtis Lietuvos vyrų rinktinė, kuri rugpjūčio pabaigoje į Ispaniją išvyko patyrusi labai rimtą sukrėtimą, tačiau tvirtai atsistojusi ant kojų ir pasiekusi tokį rezultatą, kokio mažai kas tikėjosi čempionato pradžioje.
Neišvengusi kluptelėjimų atakuojant krepšį, tačiau reikalus dažniausiai tvarkiusi geros gynybos dėka Lietuvos rinktinė pasirodymą čempionate baigė kovoje dėl bronzos medalių patyrusi apmaudų pralaimėjimą prancūzams. Vienas metimas šią rinktinę skyrė nuo planetos pirmenybių apdovanojimų – rezultato, kokio galbūt ši komanda nebūtų pasiekusi ir su Mantu Kalniečiu.
Portalas Krepsinis.net šiai Lietuvos rinktinei rašo stiprų devynetą už tai, jog ji pasiekė savo galimybių ribas ir jei ne nesėkmingas ketvirtasis mažojo finalo su prancūzais kėlinys, rinktinė būtų išspaudusi maksimumą.
Taip pat skyrėme Lietuvos rinktinės krepšininkams individualius įvertinimus: nuo dešimtuko iki dvejeto.
10. Jonas Valančiūnas
Statistika: 14,4 tšk. (70 proc. dvit., 81 proc. baud.), 8,4 atk. kam., 1,6 kl., 2,0 praž., 19,8 n.b.
„Mane labai gražiai nustebino Jonas Valančiūnas. Atvirai pasakysiu – dar tokios didelės jo pagalbos šiame čempionate nesitikėjau“, – po pralaimėjimo mažajame finale prancūzams pripažino Jonas Kazlauskas. Susitikime su Europos čempionais J.Valančiūnas įsūdė 25 taškus, atkovojo 9 kamuolius ir surinko 29 naudingumo balus. Panašiais rezultatas Jonas džiugino Lietuvos rinktinę viso antrojo etapo metu.
Nors 22 metų 213 cm ūgio vidurio puolėjui čempionato pradžia buvo banguota (17 tšk. į Meksikos krepšį, 4 tšk. – į Australijos), tačiau svarbiausiu čempionato momentu Jonas tapo užtikrintu Lietuvos rinktinės atakų lyderiu. Jis taip pat buvo neįkainojamas kovojant dėl atšokusių kamuolių.
Daugelis tikėjosi, jog J.Valančiūnas šią vasarą bus svarbus ramstis Lietuvos rinktinės žaidime, tačiau mažai kas tikėjosi, kad šis jaunas krepšininkas taptų neginčijamai svarbiausia figūra komandos schemose. J.Valančiūnas buvo didžiausias Naujosios Zelandijos trenerių ir žaidėjų galvos skausmas (35 n.b.), svariai prisidėjo prie rinktinės pergalės ketvirtfinalyje su turkais (21 n.b.) ir buvo vienas iš tų kelių Lietuvos rinktinės krepšininkų, kurie nesunyko agresyvioje amerikiečių gynyboje (15 tšk., 18 n.b.).
Jeigu Jonas ir toliau eis teisinga linkme, panašu, kad Lietuvos rinktinėje vidurio puolėjo pozicijoje klaustukų dar ilgus metus nekils.
9. Renaldas Seibutis ir Darjušas Lavrinovičius
R.Seibučio statistika: 9,8 tšk. (46 proc. dvit., 35 proc. trit., 92 proc. baud.), 1,9 atk. kam., 3,1 rez. perd., 1,3 kl., 9,7 n.b.
D.Lavrinovičiaus statistika: 8,4 tšk. (50 proc. dvit., 57 proc. trit., 80 proc. baud.), 2,8 atk. kam., 8,7 n.b.
Be J.Valančiūno šiame čempionate Lietuvos rinktinėje ryškiausiomis spalvomis atsiskleidė Renaldas Seibutis, savo tvirtą žodį tarė ir vyriausias rinktinės žaidėjas Darjušas Lavrinovičius. Abiems krepšininkams nebuvo prognozuojamas svarbus vaidmuo puolime, tačiau abu jie buvo tie žaidėjai, kurie svarbiais Lietuvos rinktinei momentais nebijodavo imtis iniciatyvos ir tą dažniausiai darydavo sėkmingai.
R.Seibutis šioje komandoje atliko aibę užduočių: nuo žmogaus, atsakingo už varžovų lyderių priežiūrą, iki pagrindinio ekipos atakų organizatoriaus bei žmogaus, kuris imasi iniciatyvos tada, kada to reikia labiausiai. Ateinantį sezoną Turkijos pirmenybių debiutantės gretose rungtyniausiantis 29 metų 196 cm ūgio gynėjas tempė Lietuvos rinktinę grupės varžybose su australais (21 tšk.), svariai prisidėjo prie pergalės ketvirtfinalyje su turkais (19 tšk.) ir ėmėsi iniciatyvos mažajame finale su prancūzais (13 tšk., 4 rez. perd.).
Ketvirtoji vieta Pasaulio taurės turnyre būtų sunkiai įsivaizduojama ir be D.Lavrinovičiaus. Jei ne Darjušo tolimi šūviai, Lietuvos rinktinė, tikėtina, D grupėje būtų likusi trečia. Jei ne Darjušo metimai, būtų buvę labai sunku peržengti Naujosios Zelandijos ir Turkijos rinktinių barjerus. Brolis tapo svarbiausia rinktinės figūra nuo atsarginių žaidėjų suolelio. Jis tapo tuo krepšininku, į kurį susminga visų žvilgsniai, kada komandai aikštelėje reikia lyderio.
8. Adas Juškevičius
Statistika: 8,2 tšk. (39 proc. dvit., 48 proc. trit., 90 proc. baud.), 1,4 atk. kam., 1,6 rez. perd., 1,8 kl., 6,8 n.b.
Adą Juškevičių nedvejojant galima vadinti didžiausiu Lietuvos rinktinės šio čempionato siurprizu. Į komandą tik dėl Manto Kalniečio patirtos traumos patekęs 25 metų 194 cm ūgio gynėjas įrodė, jog jis šiuo metu yra geresnis krepšininkas už Šarūną Vasiliauską, kurį Jonas Kazlauskas nusprendė pasirinkti vietoje Ado. Atkrintamosiose varžybose A.Juškevičius tapo pagrindiniu rinktinės atakų organizatoriumi, kuris nevengdavo pats drąsiai imtis iniciatyvos.
Pirmasis A.Juškevičiaus blykstelėjimas įvyko grupės susitikime su Pietų Korėja, kai jis į azijiečių krepšį susmeigė 6 tritaškius iš 7 bandymų bei mačą baigė su 20 taškų. Po to įspūdingo pasirodymo Ado taikiklis atakuojant iš toli kiek užsikirto (2/13 trit.), tačiau netaiklius metimus gynėjas dažnai kompensavo užsidegimu ir agresyvumu. Lemiamame grupės susitikime su slovėnais Adas pataikė labai svarbų metimą ketvirtajame kėlinyje ir svariai prisidėjo, jog varžovų lyderis Goranas Dragičius sužaistų prasčiausias čempionato rungtynes. Neradęs savojo žaidimo mače su turkais (-2 n.b.), A.Juškevičius sužibėjo pusfinalyje su amerikiečiais – 12 taškų. Mažajame finale du jo taškai su pražanga ketvirtajame kėlinyje leido lietuviams sumažinti skirtumą iki minimumo. Viso akistatoje su prancūzais A.Juškevičius pasižymėjo 14 taškų.
Nors Ado rezultatyvių perdavimų ir klaidų santykis yra įžaidėjui labai prastas (0,9), tačiau gynėjas nusipelno įvertinimo už parodytą drąsą ir sugebėjimą susitvarkyti su emocijomis net ir po tai, kai, J.Kazlausko sprendimu, turėjo palikti rinktinę, o taip pat tada, kai po grupės rungtynių su australais jis vienam vakarui tapo dusliausiu lietuvišku keiksmažodžiu.
Pocius
7. Martynas Pocius
Statistika: 8,1 tšk. (53 proc. dvit., 42 proc. trit., 54 proc. baud.), 1,9 atk. kam., 1,8 rez. perd., 1,2 kl., 7,0 n.b.
Nuaidėjus finalinei mažojo finalo sirenai daugybė Lietuvos krepšinio gerbėjų kaipmat rado atpirkimo ožį. Žmonės reikalavo Martyno Pociaus atpirkti prarastą bronzos medalį. Tačiau ar keletas paeiliui nesėkmingų epizodų – pakankama žmogų nuteisti miriop? Mes nusprendėme žiūrėti į bendrą Martyno pasirodymą planetos pirmenybėse, kuris nuo atkrintamųjų varžybų kur kas pagerėjo.
Grupės etape M.Pocius nė vieneriose rungtynėse neįmetė dviženklio taškų skaičiaus. Krepšininkas retokai imdavosi iniciatyvos ir aikštelėje dažniausiai atrodė susikaustęs. Po pirmojo etapo vertindami Lietuvos rinktinės krepšininkus pažymėjome, jog M.Pocius turi imtis daugiau iniciatyvos ir išnaudoti savo techninį potencialą. Mūsų mintys virto realybe.
Visose ketveriose atkrintamųjų varžybų rungtynėse M.Pocius peržengė dviženklį pelnytų taškų skaičių ir aikštelėje įnešdavo labai stabilų indėlį. Mače su zelandais gynėjas pasižymėjo 11 taškų, o į turkų krepšį įmetė 13 taškų (3/5 trit.), susitikime su amerikiečiais jis įmetė 10 taškų, o rungtynėse su prancūzais pataikė keletą svarbių tolimų metimų ir pasižymėjo 11 taškų.
6. Paulius Jankūnas ir Jonas Mačiulis
P.Jankūno statistika: 5,1 tšk. (54 proc. dvit., 11 proc. trit.), 2,2 atk. kam., 1,1 rez. perd., 1,3 kl., 5,1 n.b.
J.Mačiulio statistika: 6,9 tšk. (33 proc. dvit., 40 proc. trit., 63 proc. baud.), 2,1 atk. kam., 2,2 kl., 1,3 per. kam., 3,9 n.b.
Paulius Jankūnas ir Jonas Mačiulis šiame čempionate buvo vieni tų krepšininkų, kurių taiklių metimų Lietuvos rinktinei trūko. P.Jankūnas atkrintamosiose varžybose solidžiau pasirodė tik mažajame finale su prancūzais (10 tšk., 12 n.b.), J.Mačiulis – taip pat (11 tšk., 11 n.b.).
Nors Pauliui ir Jonui šioje rinktinėje buvo numatytas skirtingas vaidmuo, jų abiejų įsiliejimas į komandos puolimą buvo panašus. Pirmasis aikštelėje praleisdavo nedaug minučių, tačiau per jas dažniausiai nesėkmingai imdavosi iniciatyvos, antrasis buvo startinio penketuko puolėjas, kuris šiame čempionate krepšį atakavo 36 procentų taiklumu.
J.Mačiulis pagerino savo žaidimą nuo slogaus grupės etapo, tačiau pranyko susitikimuose su zelandais ir amerikiečiais. Tiesa, pagyrimo žodžio jis nusipelno už įprastai kibią gynybą bei pagirtiną kovingumą, kuris energijos įpūsdavo visai komandai.
Tuo tarpu P.Jankūnas dviženklį taškų skaičių surinko tik mače su prancūzais, o 12 naudingumo balų ribos taip ir neperžengė. Lietuvos rinktinės kapitonas aikštelėje buvo mažai matomas, tačiau dažniausiai per savo žaidimo laiką vaizdo negadindavo ir įnešdavo nedidelį indėlį į ekipos pergales.
5. Kšištofas Lavrinovičius ir Simas Jasaitis
K.Lavrinovičiaus statistika: 2,5 tšk. (22 proc. dvit., 29 proc. tri.), 2,5 atk. kam., 3,5 n.b.
S.Jasaičio statistika: 1,9 tšk. (38 proc. dvit., 38 proc. trit.), 1,4 atk. kam., 2,2 n.b.
Po rungtynių su slovėnais liaupsintas Kšištofas Lavrinovičius atkrintamosiose varžybose pranyko. Į zelandų krepšį įmetęs du baudos metimus, per trejas Lietuvos rinktinės rungtynes jis daugiau nepasižymėjo. Mače su turkais Kšištofas žaidė 10 minučių, blokavo 2 metimus ir atkovojo 2 kamuolius, tačiau prametė abu metimus į krepšį. Tuo tarpu susitikime su amerikiečiais per 13 minučių Kšištofas prametė 3 metimus, 3 kartus prasižengė, dukart suklydo ir atkovojo 3 kamuolius. Galiausiai, mažajame finale J.Kazlauskas Kšištofui minučių nesuteikė.
S.Jasaitis taip pat rungtyniavo mažai ir per tas vidutiniškai 13 minučių aikštelėje blykstelti taip ir nesugebėjo. Gynybines užduotis vykdęs Lietuvos rinktinės puolėjas per 116 aikštelėje praleistų minučių krepšį atakavo 16 kartų.
Kuzminskas
4. Mindaugas Kuzminskas
Statistika: 3,9 tšk. (47 proc. dvit., 33 proc. trit., 43 proc. baud.), 1,9 atk. kam., 3,6 n.b.
Mindaugas Kuzminskas nepateisino į jį dėtų vilčių. Pasirengimo čempionatui cikle jis buvo viena svarbiausių Lietuvos rinktinės figūrų, tačiau planetos pirmenybėse Mindaugas sukiužo.
Grupės varžybose puolėjas neišnaudojo jam suteiktų šansų susitikimuose su Angola (13 minučių) ir Pietų Korėja (15 minučių). Jo metimai skriejo pro šalį, o J.Kazlauskui neliko kitos išeities, kaip nugrūsti puolėją į atsarginių žaidėjų suolelio galą.
Aštuntfinalyje su zelandais M.Kuzminskas per 10 minučių sukrapštė 2 taškus, o ketvirtfinalyje su turkais jis aikštelėje taip ir nepasirodė. Atpildo valanda išaušo pusfinalyje su amerikiečiais, kuriame Jamesą Hardeną mokyklinuko kailyje privertęs atsidurti Mindaugas į JAV krepšį įmetė net 15 taškų ir atkovojo 9 kamuolius. Galiausiai, mažajame finale puolėjas per 7 minutes prametė vienintelį mestą metimą ir taškais nepasižymėjo.
3. Donatas Motiejūnas
Statistika: 7,4 tšk. (56 proc. dvit., 20 proc. trit., 53 proc. baud.), 4,0 atk. kam., 7,3 n.b.
Donatą Motiejūną galima užtikrintai pripažinti didžiausiu Lietuvos rinktinės nusivylimu šiose planetos pirmenybėse. 23 metų 213 cm ūgio puolėjui nepavyko įsipaišyti į komandą ir svariau prisidėti prie Lietuvos rinktinės pergalių.
Grupės etapo pradžia Donatui buvo daug žadanti – 15 taškų į meksikiečių krepšį bei 12 taškų Angolos komandai tarsi sakė, jog Hjustono „Rockets“ lietuvis yra pasirengęs būti vienu iš rinktinės lyderių. Tačiau blykstelėjęs susitikime su korėjiečiais (18 tšk.), Donatas atsidūrė savo paties šešėlyje.
Mače su slovėnais per 14 minučių jis sukrapštė 5 taškus, o aštuntfinalyje su zelandais įmetė 8 taškus ir atkovojo 8 kamuolius. Tai buvo paskutiniai pakankamai sėkmingi jo pasirodymai Pasaulio taurės turnyre. Ketvirtfinalyje su turkais Donatas pataikė 1 metimą iš 5, pusfinalyje su amerikiečiais – taip pat, o mažąjį finalą jis pradėjo neparuoštais ir su logika prasilenkiančiais metimais – 1 taiklus šūvis iš 6 bandymų.
Belieka palinkėti, kad per ateinantį sezoną Donatas įgytų patirties ir 2015 metų Europos čempionate pateisintų į jį dedamas viltis. Talentingas krepšininkas turi suprasti, kad kol kas jis negali reikalauti išskirtinių sąlygų nei „Rockets“ klube, nei kur kitur. D.Motiejūnui būtina skirti visą dėmesį darbui krepšinio aikštelėje ir įsisavinti, kad kol kas jis aukščiausio lygio krepšinyje dar nieko nepasiekė.
2. Šarūnas Vasiliauskas
Statistika: 2,2 tšk. (46 proc. dvit., 18 proc. trit.), 1,2 rez. perd., 1,1 kl., 1,2 n.b.
Manto Kalniečio dubleriu turėjęs tapti Šarūnas Vasiliauskas vilčių nepateisino. Akivaizdu, kad 25 metų 188 cm ūgio įžaidėjui aukščiausio lygio krepšinis – kol kas per aukšta kartelė. Šarūnui nepavyko įrodyti, jog jis yra vertas atstovauti Lietuvos rinktinei. Belieka tikėtis jo pažangos per ateinantį sezoną Sopoto „Trefl“ klube.
Norėdami komentuoti prisijunkite.