Lietuvos dvidešimtmečių rinktinė – solidus gynėjų pasirinkimas, pagrindinis galvos skausmas ir grėsmingi varžovai (3)

Lietuvos dvidešimtmečių rinktinė šį šeštadienį Podgoricoje pradeda Europos čempionato kovas. Mindaugo Noreikos vadovaujami lietuviai varžysis C grupėje kartu su Ispanijos, Ukrainos ir Čekijos rinktinėmis.

Pasikeitę kelionės planai ir galutinės sudėties dėlionė

„Taip jau nutiko, kad šiuo metu esame Podgoricoje, o ne Lietuvoje. Paukštis įskrido į variklį ir turėjome nusileisti avariniu būdu atgal“, – ramiai pokalbį su Krepsinis.net portalu pradėjo Lietuvos dvidešimtmečių rinktinės treneris Mindaugas Noreika.

Po dviejų kontrolinių rungtynių su kroatais lietuviai turėjo sugrįžti namo ir iš ten vėl vykti į Juodkalniją, tačiau teko priimti kitokį sprendimą ir Podgoricą pasiekti tiesiai iš Kroatijos.

Būtent grįžus iš Kroatijos turėjo paaiškėti ir galutinis rinktinės dvyliktukas, tačiau rinktinės treneriams sprendimą teko priimti greičiau ir su komanda atsisveikinti turėjo Emilis Butkus.

Jauno amžiaus Lietuvą palikęs ir Vokietijoje rungtyniaujantis 197 cm ūgio puolėjas yra gerai pažįstamas „3 prieš 3“ krepšinio gerbėjams. Su JUZ klubu jis dar šią vasarą spėjo sudrebinti Lietuvos 3x3 lygos kovas.

Įdomu tai, kad toje pačioje JUZ komandoje buvo ir dar vienas žaidėjas, kurį savo sudėtyje norėjo matyti tiek vyriausiasis komandos treneris, tiek Lietuvos krepšinio federacija (LKF).

Butlerio „Bulldogs“ ekipoje žaidžiantis Simonas Lukošius čempionate bus, tačiau ne su Lietuvos, o su Vokietijos marškinėliais. Vokietijoje nuo mažų dienų gyvenęs lietuvis nusprendė atstovauti šios šalies, o ne Lietuvos rinktinei.

U20 rinktinė

Kiek anksčiau Lietuvos rinktinės treneriai sulaukė žinių, kad komandai negalės padėti Titas Sargiūnas, Liutauras Lelevičius bei Ąžuolas Tubelis.

„Turbūt nereikia sakyti, kiek svarbus mums galėtų būti Ąžuolas. Kai Lietuvos vyrų rinktinė žaidė Klaipėdos „Švyturio“ arenoje, o tribūnose sėdėjo Jonas Valančiūnas – situacija turbūt buvo labai panaši.

Negaliu kalbėti apie tai, kas nepriklauso nuo manęs. Tai yra žaidėjo sprendimas ir pasirinkimas, kurį tiesiog reikia priimti. Situaciją žinojome gana anksti, todėl ruošėmės žaisti ir be Tubelio, dėliojome savo sudėtį ir braižą, kaip reikės žaisti be jo. Jeigu jis vis tik būtų pasijungęs, tam taip pat buvome pasiruošę“– kalbėjo M.Noreika.

Treneris nenorėjo išskirti tik Ą.Tubelio netekties ir pridėjo, kad L.Lelevičius, turėjęs puikų sezoną,  ir Titas Sargiūnas taip pat galėjo daug duoti komandai. Vis tik strategui čempionate teks verstis be šių trijų žaidėjų, kurie praėjusią vasarą buvo devyniolikmečių komandoje Pasaulio taurės varžybose.

Pasaulio čempionato šešėlis bei pasiimtos pamokos

Be pralaimėjimų įveiktas grupės etapas, aštuntfinalyje nušluotas Iranas ir ketvirtfinalyje atsimušta į vėliau vicečempionais tapusių prancūzų sieną. Toks buvo viltingas, tačiau be medalių pasibaigęs šios kartos pasirodymas pasaulio devyniolikmečių čempionate pernai.

Ketvirtfinalis su prancūzais galėjo įsiminti daugeliu aspektų – niekaip nesustabdyto Victoro Wembanyamos siautėjimo, antakius kilnoti vertusio Dominyko Stenionio charakteriu, ar dėl apmaudžios Augusto Marčiuliono klaidos ketvirtojo kėlinio pabaigoje.

Akivaizdu, kad lietuviai buvo pajėgūs tame čempionate pakovoti dėl medalių, tačiau liko be jų ir galiausiai užėmė šeštąją vietą.

Komandos lyderiu tame čempionate buvo Ą.Tubelis, rinkęs po 16,6 taško ir 19,1 naudingumo balo. Vis tik 6 iš 18 realizuoti dvitaškiai ir 1 tritaškis iš 3 bandymų lemiamame ketvirtfinalio mače nebuvo tas pasirodymas, kurio buvo laukta iš tuometinio komandos lyderio.

Kaip jau minėta tekste, Europos čempionate lietuviai versis be šio aukštaūgio, kaip ir be L.Lelevičiaus. Pastarasis, būdamas metais jaunesnis už komandos draugus, buvo išsikovojęs startinio puolėjo vietą ir gana neblogai su šiuo vaidmeniu susitvarkė. Tuo metu buvo daug kalbama apie taip pat 2 metais jaunesnio jaunesnio Pauliaus Murausko nebuvimą komandoje, tačiau panašiomis fizinėmis savybėmis pasižymintis puolėjas, tuomet kompensavo šią netektį.

Itin sunkus praėjęs čempionatas buvo A.Marčiulioniui, kuris po sėkmingo sezono Vilniaus „Ryte“, buvo matomas kaip antra ryškiausia figūra komandoje. Vis tik užsitęsęs sezonas  tuomet sutrukdė jam prisijungti prie komandos laiku, o vėliau įžaidėjui sunkiai sekėsi įeiti į formą tiek fizine, tiek psichologine prasme.

A.Marčiulionis pasaulio čempionate tuomet pelnė po 8 taškus, atliko 4,7 rezultatyvaus perdavimo, tačiau klydo 3,4 karto, o jo pataikymas „iš žaidimo“ siekė 40 procentų.

Metus Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) praleidęs gynėjas ir dabar matomas, kaip vienas iš ryškiausių šios kartos žaidėjų. Pirmus metus NCAA žaidusiam lietuviui „Saint Mary“ universiteto komandoje buvo sunku išsikovoti didesnį minučių skaičių, tad alkis krepšiniui, alkis atsakomybei ir noras būti lyderiu turėtų tapti itin svarbiu varikliuku stumiančiu A.Marčiulionį į priekį.

Čempionatą lietuviai baigė pralaimėjimu dėl penktosios vietos ispanams, tad jau pirmajame Europos pirmenybių susitikime bus puiki proga revanšui.

Modernios komandos braižas – stiprybė gynėjų grandyje

Sudėjus visus Lietuvos dvidešimtmečių rinktinės gynėjus būtų galima nulipdyti kone tobulą žaidėją. Su šia mintimi linkęs sutikti buvo ir vyriausiasis komandos treneris M.Noreika.

„Talentas yra viena ir vien ties tuo šioje temoje apsistoti nenorėčiau. Norėčiau pabrėžti jų darbštumą. Visų šių žaidėjų darbo etika yra neįtikėtina, jų požiūris jau dabar yra profesionalus. Aišku, yra ir talentas, tačiau akcentą dėčiau ne ties tuo.

Sutinku, jog turime labai stiprią gynėjų grandį, tačiau viską parodys rezultatas. Jeigu tu talentingas, bet rezultato nėra – tai nuo to talento man nei šilta nei šalta. Man reikia rezultato ir visai Lietuvai jau reikia rezultato – neužtenka vien džiaugtis tuo, kad turime talentingų žaidėjų“, – užtikrintas buvo strategas.

Vis tik pažvelgus į rotaciją, kurią gynėjų tarpe turės Lietuvos dvidešimtmečių rinktinė, atrodo gana ramu. Visų pirma, galima pabrėžti turimų žaidėjų išskirtinumą.

Nors A.Marčiulionio progresą JAV vertinti yra labai sudėtinga, tačiau akivaizdu, kad tai įžaidėjas, galintis pasiūlyti daug fizinės jėgos ir atletiškumo. Jo galimybėmis veržtis arčiau krepšio į abi puses, užsibaigti atakas su kontaktu galėjome įsitikinti jau ir anksčiau. Labiausiai norėtųsi, kad A.Marčiulionis būtų pridėjęs stabilumo bei užtikrinčiau atakuotų iš toli. Jeigu varžovai negalės prieš šį gynėją iš užtvarų eiti per apačią, tai bus didelis Lietuvos laimėjimas.

Kitas žaidėjas, kuris Lietuvoje kol kas daugiausiai matomas būtent per jaunimo čempionatus, yra Hubertas Pivorius. Vis tik kiekvienas krepšinio gerbėjas pasąmonėje jam jau yra užklijavęs snaiperio etiketę. Ir iš tiesų taip aiškiai išreikšto metiko jaunimo tarpe neturėjome jau seniai.

Pasaulio čempionate H.Pivorius tritaškių išmesdavo dvigubai daugiau negu dvitaškių (po 5,4 metimo) ir juos metė 40 procentų tikslumu. Tuo nereikėtų stebėtis, kadangi jau besimokydamas Kristupo Kolumbo mokykloje jis sugebėjo pagerinti visų laikų komandos rekordą (72 tritaškiai per sezoną), o pirmąjį savo sezoną NCAA su Šiaurės Kentuko universiteto marškinėliais jis pažymėjo 42 proc. tritaškių pataikymu.

6'2 Freshman Hubertas Pivorius came out firing as he knocked down 5 threes in his #NCAA debut for @NKUNorseMBB. The Lithuanian ended up with 19 points in 16 minutes of play. #Horizon pic.twitter.com/xRj3dodGiv

REKLAMA

— Eurohoops Scouting (@EHoopsScouting) November 10, 2021

Svarbu tai, kad gynėjas gali ne tik atakuoti iš statinės padėties, bet kurtis proga tritaškiams ir pats bei mesti po driblingo. Tai H.Pivorių daro vienu iš pagrindinių Lietuvos rinktinės ginklų puolime ir stipriai praplečia lietuvių arsenalą prie varžovų krepšių.

Neabejotinai savo vaidmenį šioje rinktinėje turės ir Dominykas Stenionis – 178 cm ūgio įžaidėjas yra tas žmogus, kuris gali įnešti energijos į rinktinės žaidimą. Tuo akivaizdžiai buvo galima įsitikinti ir praėjusiame pasaulio devyniolikmečių čempionate bei netgi Lietuvos krepšinio lygoje (LKL). D.Stenionis visus sugebėjo pakerėti savo charakteriu ir kovingumu. Jau dabar dažnai šis krepšininkas yra lyginamas su L.Lekavičiumi ir savo stiliumi jis tikrai primena „Žalgirio“ ekipos gynėją. Vis tik pagrindinis skirtumas yra tas, kad D.Stenionis sunkiau įeina į baudos aikštelę ir neturi tokio užtikrinto vidutinio metimo, o mieliau renkasi tritaškius, kartais net atšokant atgal. Kai komandoje yra A.Marčiulionis, kuris gali gerai eiti į baudos aikštelę, turėti žaidėją, kuris varžovų aukštaūgius po susikeitimo gali atakuoti tritaškiais, yra dar vienas Lietuvos rinktinės pranašumas.

Įdomu bus pamatyti kaip M.Noreika šiame čempionate naudos Mantą Rubštavičių. Su Panevėžio „Lietkabeliu“ rankomis jau sukirtęs 198 cm ūgio žaidėjas visą savo jaunystę žaidė įžaidėjo bei atakuojančio gynėjo pozicijose, tačiau dabar jo fizinės savybės gali leisti jam kilti ir į „trečią numerį“. Be jau išvardintų gynėjų Lietuvos rinktinėje savo minutes dar gaus ir Jokūbas Rubinas bei kiti gynėjai, kurių šioje ekipoje netrūksta, tad M.Rubštavičiaus išnaudojimas šioje jam kiek naujoje pozicijoje atrodo visai įmanomas variantas.

Panevėžietis pasižymi ne tik geromis fizinėmis savybėmis, bet turi ir ilgas rankas, kas turėtų padėti tvarkytis gynyboje su aukštesniais varžovais. Puolime M.Rubštavičius gali pasiūlyti gerą žaidimą veidu į krepšį, greitą bėgimą tranzicijoje bei užtikrintus metimus iš vidutinio nuotolio. Tai žaidėjas, kuris gali cementuoti Lietuvos dvidešimtmečių rinktinės žaidimą abejose aikštės pusėse.

Lietuvos dvidešimtmečių rinktinė eina koja kojon su naujausiomis tendencijos. Būtent gynėjų grandis yra šios komandos stiprybė, tad belieka tikėtis, jog būtent modernų krepšinį Lietuvos dvidešimtmečiai ir pademonstruos Podgoricoje.

Kaip spręsti aukštaūgių problemą?

Jeigu gynėjų klausimas tėra malonus galvosūkis vyriausiajam komandos treneriui N.Noreikai, tai dėl aukštaūgių pasukti galvą teko šiek tiek daugiau.

Komandai netekus net kelių pirmųjų opcijų priekinėje linijoje treneris vis tik nesiruošia žaisti dabar populiaraus „smallballo“.

„Tokio kaip pagrindinio vidurio puolėjo mes neturime. Mūsų idėja, kad čempionato metu versimės visais dvylika žaidėjų. Turime didelių žmonių, kurie galbūt nėra taip stipriai išreikšti. Yra Tadas Budrys, Martynas Tamulevičius, taip pat keletas „ketvirtų numerių“, tad ta rotacija bus. Neturime vieno dominuojančio šios pozicijos žaidėjo, tad imame daugiau aukštaūgių ir juos rotuosime“, – apie priekinę liniją kalbėjo strategas.

Pastiprinimo priekinėje linijoje Lietuvos dvidešimtmečių rinktinė teoriškai galėjo dairytis 2 metais jaunesnėje mūsų šalies komandoje ir tai nebūtų kažkas naujo.

Aštuoniolikmečių rinktinėje žaisiantis Motiejus Krivas, būdamas 16 metų, praėjusią vasarą atstovavo būtent šios kartos komandai.

Tuomet M.Krivas buvo pagrindinis komandos vidurio puolėjas, rinkęs po 6,9 taško ir po 7 kamuolius per rungtynes. Šįmet laiko tarpas tarp čempionatų per mažas ir 214 cm ūgio aukštaūgis fiziškai nesuspėtų padėti abiems komandoms.

„Galimybių įtraukti Motiejų nebuvo. Kai mes baigsime čempionatą, po savaitės prasidės aštuoniolikmečių pirmenybės. Tuomet jis su savo metų rinktine pasiruošimo neturėtų ir prisijungtų tik pačioje pabaigoje jau kone čempionato išvakarėse“, – situaciją komentavo M.Noreika.

Vis tik tokia situacija yra ne tik Lietuvos rinktinėje – Prancūzijos devyniolikmečius prieš metus iki sidabro vedęs Victoras Wembanyama taip pat kaip ir M.Krivas turėtų žaisti būtent U18 čempionate, o ne kautis su gerokai vyresniais varžovais Podgoricoje.

Čempionato sistema ir nesikeičiantys favoritai

Lietuvos U20 rinktinė čempionato starte sieks žengti 3 metais jaunesnės kartos pėdomis ir jau pirmajame mače nugalėti bendraamžius iš Ispanijos.

Būtent rungtynėmis su ispanais dėl penktosios vietos lietuviai savo pasirodymą baigė prieš metus. Tuomet Lietuva 81:86 turėjo pripažinti varžovų pranašumą, o į pergales ispanus vedė 28 taškus surinkęs Madrido „Estudiantes“ priklausantis gynėjas Rubenas Dominguezas.

Jis turėtų būti vienu iš komandos lyderių ir dabar, o Madrido „Real“ gynėjas Juanas Nunezas, Barselonos „Barcelona“ puolėjas Michaelis Caicedo bei kiti talentingi šios kartos žaidėjai ispanus verčia vienais iš pagrindinių čempionato favoritų.

„Turbūt nieko naujo nepasakysiu, kad ispanai yra vieni iš čempionato favoritų. Jie, prancūzai pastaruoju metu visuose jaunimo čempionatuose yra tarp pretendentų į aukščiausias vietas. Net nežinau, ar kažkas mus laiko kažkokiais favoritais. Matėme, jog septyniolikmečiams buvo prognozuojama 11 vieta, o jie pateko į ketvertą. Mūsų tikslas taip pat yra toks“, – ambicijų neslėpė strategas.

Be ispanų lietuviams grupėje dar teks susitikti su Ukrainos ir Čekijos rinktinėmis ir nors iš grupės į aštuntfinalį pateks visos 4 komandos, tačiau aukštesnė vieta leistų tikėtis palankesnių varžovų kitame etape.

Aštuntfinalyje lietuviams teks žaisti su D grupės komandomis, tad varžove ten gali būti Turkija, Lenkija, Vokietija ar Juodkalnija.

„Be abejo lengvų varžovų Europos čempionate nebūna. Pasaulio pirmenybėse užėmęs pirmą vietą grupėje tikrai gali tikėtis šiek tiek lengvesnio varžovo pirmajame etape. Čia bet kokiu atveju vis tiek bus sunku. Vis tik pirma vieta tau garantuoja, jog iki pusfinalio nesusitiksi su kitų grupių pirmosiomis komandomis, o tai taip pat svarbu.

Nežinau, ar toks formatas yra geras ar ne, kai visos komandos patenka į kitą etapą, bet jis visiems yra vienodas. Mums svarbu nuo pat pradžių įeiti į savo žaidimą ir daryti tai, kas priklauso nuo mūsų“, – kalbėjo vyriausiasis treneris.

Pirmasis Lietuvos rinktinės mačas su ispanais jau šį šeštadienį 22.00 val., sekmadienį 19.45 val. lietuviai susitiks su Ukraina, o pirmadienį 19.45 val. – Čekija.

„Ilgoji pertrauka“: Eurolygos verti Europos taurės ir Čempionų lygos žaidėjai – pasiūlymai „Žalgiriui“, nedidukai gynėjai, snaiperiai, antro šanso nusipelnę aukštaūgiai ir potencialo turintys lietuviai