Lietuvių medalių badas – suprantamas, bet trečias ilgiausias tarp krepšinio elito (51)

Lietuvos rinktinė dar nesibaigus Pasaulio taurei jau pranoko pastaraisiais metais kuklesnius lūkesčius – Kazio Maksvyčio auklėtiniai dėl penktosios vietos kausis su net labiau nustebinusiais latviais.

Po nepatekimo į Tokijo olimpiadą ir nesėkmingo pernykščio Europos čempionato, rinktinei tai jau yra žingsnis į priekį. Demonstruojant akiai patrauklų ir šiuolaikišką krepšinį po ilgesnės pertraukos guldyti pradėtos elito rinktinės (Graikija, Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir Slovėnija), o nesėkmė prieš serbus tapo šaukštu deguto medaus statinėje.

Vis dėlto tai nekeičia fakto, kad lietuviai šeštą didįjį turnyrą paeiliui baigė be medalių – ant pakylos lipti po du kartus nepavyko Europos čempionatuose, olimpiadose ir Pasaulio taurėse. Pastarasis medalis pasiektas 2015-ųjų Europos čempionate, kai ant pakylos lipo dar Jono Kazlausko treniruotas dvyliktukas.

Kazlauskas, rinktinė

Dėl vietos Paryžiaus olimpiadoje taip pat dar teks pakovoti, o kitą vasarą be medalių bus praleisti jau devyneri metai. Iki 2015-ųjų nė viena tokia sausra neužsitęsė ilgiau nei ketverius metus, o įvairios prabos apdovanojimai buvo renkami kiekviename olimpiniame cikle.

Tai netrukdo lietuviams išsilaikyti elite – po Pasaulio taurės gali būti išlaikyta aštuntoji vieta FIBA reitinge, o išlikimas dešimtuke yra garantuotas. Tokie medalių deficitai net ir elito tarpe nėra beprecedenčiai.

Tarp pajėgiausių pasaulio nacionalinių komandų ilgiausiai kenčia italai, ant pakylos savo krepšininkų nematę net nuo 2004-ųjų Atėnų olimpiados. Italai šioje Pasaulio taurėje pralaimėjo dar vieną ketvirtfinalį – lygiai taip pat jiems baigėsi keturi pastarieji Europos čempionatai ir 2020-ųjų olimpiada. Pakeliui netrūko ir didesnių nusivylimų – italams nepavyko patekti į 2010 ir 2014 metų Pasaulio taures bei 2009-ųjų Europos pirmenybes.

Ilgai kenčia ir graikai, tuščiomis žygiuojantys nuo 2009-ųjų. Už Atlanto titulus skinantis Giannis Antetokounmpo su rinktine dar nėra peržengęs ketvirtfinalio etapo.

Dar kelios šalys tik pastaraisiais metais iškovojo istorinius medalius – Slovėnijos triumfas 2017-aisiais iki šiol yra vieninteliu jų apdovanojimu, dažnai ketvirtais buvę australai ledus pralaužė tik Tokijo olimpiadoje (Azijos ir Okeanijos čempionatų nelaikant didžiaisiais turnyrais). Pernai bronza pasidabinusi Vokietija iškovojo pirmuosius medalius nuo 2005-ųjų, brazilai net ir įvertinant Amerikos čempionatus per lietuvių „sausrą“ iškovojo vienintelį medalį (pernykštį sidabrą), o olimpiadoje ir Pasaulio taurėje išlieka tušti.

Slovėnijos triumfas

Elito elitui priskirti galima tik FIBA reitingo viršūnę užimančias rinktines, bet ir ten netrūksta nusivylimų – serbai siekia pirmojo savo medalio nuo 2017-ųjų, o Argentina Pasaulio taurės vicečempionų vardo negina todėl, kad į turnyrą nepateko, jos nebus ir Paryžiuje.

Savo gerbėjams medalių garantijas pasiūlyti gali tik JAV, Ispanija ir Prancūzija. Ispanai ir prancūzai per pastarąjį dešimtmetį iškovojo po penkis medalių komplektus, o amerikiečiai dar metus gins olimpinių čempionų titulą. Šiose šalyse be medalių ir toliau neapsieinama ilgiau nei ketverius metus.

Vien lietuvių išsilaikymas FIBA olimpe dažnai būna neįvertinamas. Tai pavyksta ne visiems, o geriausiu to pavyzdžiu yra Kroatija, be medalių gyvenanti nuo 1995-ųjų bei net nepatenkanti į Pasaulio taurę. Griūva ir šalies krepšinio mokykla – Kroatijos dvidešimtmečiai iškrito į B divizioną, šešiolikmečiai tik šią vasarą pakilo iš šio.

Kokias išvadas galima pasidaryti? Devyneri metai be medalių nėra smagūs, tačiau tai – jokia tragedija, jei nesi amerikietis, ispanas ar prancūzas su gerokai didesniais ištekliais. Ankstesnių kartų pergalės išlepino, o ir kovos dėl apdovanojimų tampa vis aštresnėmis. Krepšinio geografija plečiasi, Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) žvaigždės užauga ne tik tradicinėse krepšinio kalvėse, bet ir Suomijoje, Kamerūne ar Bahamose, o konkurencijai augant medalių komplektai išlieka trys, tad daugeliui nuolat teks nusivilti. Į šią daugumą pastaraisiais metais patenka ir lietuviai, tačiau galima neabejoti, kad laikantis savo krypties „sausra“ anksčiau ar vėliau baigsis.