Deja, tačiau lažybos yra neatsiejama sporto dalis, krepšinio – taip pat. Ne išimtis yra ir Lietuva, kuri šiame tūkstantmetyje susidūrė su ne vienu garsiai nuskambėjusiu lažybų skandalu.
Kažką link nešvaraus žaidimo stumia finansinis stygius, kažkieno argumentas – psichologinės priklausomybės ar tiesiog lengvų pinigų siekis.
Krepsinis.net šiandien primena ryškiausias situacijas, nuaidėjusias Lietuvoje šiame tūkstantmetyje, kurios sugadino reputaciją ir paliko šleifą tiek kai kuriems klubams, tiek konkretiems žaidėjams. Išskyrėme, kieno kaltės buvo įrodytos, o kurios istorijos taip ir liko be teisėsaugai aiškių argumentų.
Deja, tačiau įrodytų faktų Lietuvos padangėje būta ir pastaruoju metu.
Jei pastaruoju metu Kėdainių komanda buvo pagarsėjusi kaip paleidžianti į pasaulį ar ugdanti jaunus talentus, tai ankstesnius laikus menantys krepšinio aistruoliai puikiai gali prisiminti, kad situacija kadaise buvo kitokia. Ir nusikratyti tam šleifui prireikė laiko.
Tuometiniame Kėdainių „Nevėžyje“ pirmosios problemos į paviršių kilo dar 2011 metais. Tada buvo užfiksuota įtartina veikla būtent šios ekipos ir Prienų „Rūdupio“ mače, kurį prieniškiai laimėjo 93:76. Lažybų bendrovės skelbė, kad kyla įtarimas, jog rezultatą lėmė nesąžiningas dalyvių susitarimas.
Dar keletą metų šio klubo vardas vis buvo minimas panašiose situacijos: kaip ir 2015 m., kai policija ir Lietuvos krepšinio lyga (LKL) ėmėsi tirti „Nevėžio“ ir „Mažeikių“ rungtynes, įtarimą sukėlus faktui, kad likus nedaug laiko iki susitikimo lažybų kontorose didelės sumos pradėtos mesti autsaiderių pergalei. Mačas buvo atšauktas – tai buvo pirmas toks kartas istorijoje.
Spaudoje klausimai buvo kelti ir dėl dar keleto rungtynių, tačiau visus kaltinimus tuometė „Nevėžio“ valdžia neigė. Šešėlis mestas buvo ir ant Mariaus Janišiaus. Tiesa, teisėsauga tada tyrimą baigė ir įrodymų rasta nebuvo.
Panašiu metu kaip ir Kėdainiuose, istorijos į paviršių kilo ir Palangoje. 2011 metais balandį buvo fiksuotas pirmasis iki galo išaiškintas lažybų skandalas šalyje. Tuomet Palangos „Naglio“ žaidėjai kaltinti specialiai 66:103 pralaimėję Kauno „Žalgiriui“.
Nustatyta, kad komandos atstovai lažinosi už komandos pralaimėjimą daugiau kaip 30 taškų skirtumu, o tuo metu įvardintos buvo ir trijų kaltininkų pavardės: Vytautas Buzas, Rimas Varanauskas ir Vidmantas Užkuraitis, nubausti 3 tūkst. litų baudomis.
Rimtesnių nuobaudų ar diskvalifikacijų išvengta, o klubo bendradarbiavimas tyrime neužtraukė kaltės visai organizacijai.
Vis tik tai buvo pirma vieša pamoka krepšininkams, kad nustatyti kaltus yra įmanoma.
2015 m. skandalas ėmė drebinti Nacionalinę krepšinio lygą (NKL). Vidinį tyrimą pradėjo Raseinių „Rasų“ klubas, nušalinęs Augustiną Jankaitį ir Edviną Šeškų, nes įtarimą esą sukėlė dvejos rungtynės.
„Rasų“ rašte buvo rašoma, kad klubas sulaukė anoniminio skambučio dėl dviejų žaidėjų įsitraukimo į lažybas. Klubas taip pat nurodė, kad A.Jankaitis buvo pastebėtas su asmeniu, įtariamu sutartomis rungtynėmis, o „Rasų“ treneris rūbinėje išgirdo A.Jankaičio ir E.Šeškaus pokalbį, kuriame esą buvo aptarinėjami būsimų rungtynių lažybų koeficientai.
Po tyrimo abu žaidėjai buvo diskvalifikuoti iki 2016 m. gegužės, tiesa, E.Šeškus pateikė skundą, vėliau buvo atskleista, jog jis rungtyniavo su stresiniu lūžiu, kas lėmė žaidimo kokybę, o diskvalifikacija jam galiausiai panaikinta.
E.Šeškus dar ilgą laiką sėkmingai žaidė LKL ir Taivane, jo reputaciją toks istorijos finišas paliko švarią, o A.Jankaitis yra pripažinęs, kad šis skandalas, jam priklausius Vilniaus „Rytui“, paliko dėmę ir paskatino klubą nutraukti su juo kontraktą.
2015 m. lažybų debesys ėmė kilti ir ties Alytumi. Tikri pašėlę laikai, nes tuo metu ne tik buvo atleidžiami žaidėjai, būrys jų vienu metu – esą staiga susirgo, o Martyno Paliukėno automobilis išvis mįslingai užsidegė.
Tuo metu komandoje išsivalymas vyko gana tyliai, rungtynės buvo atšauktos esą dėl gausių ligų „Dzūkijoje“, kuomet susirgo 8 žaidėjai. Per savaitę visi susirgę grįžo į rikiuotę.
Nors situacija atrodė keistai, klubas komentuoti nieko nesiėmė, o atsisveikinta buvo su Marcusu Monroe ir Ryčiu Juknevičiumi. Beje, M.Monroe metais anksčiau žaidė ir į skandalą tuo metu įsivėlusiame „Nevėžyje“, tik kaltinimai tuo metu niekam pareikšti nebuvo.
Buvęs „Dzūkijos“ žaidėjas Jaka Brodnikas buvo prasitaręs, jog girdėjo kalbų apie kai kuriuos žaidėjus, kurie esą įsivėlė į nesąžiningą veiklą. Jis pats klubą vėliau paliko taip pat, kaip ir būrys kitų krepšininkų.
Tą sezoną LKL ėmėsi tirti „Dzūkijos“ ir „Lietuvos ryto“ mačą, kur įtarimą kėlė Nerijaus Varnelio veiksmai, jis buvo atleistas, bet įrodymų krepšininko elgesiui rasta nebuvo, nors tyrimas ir vyko.
2019 m. birželį du lietuviai Italijoje atsidūrė žiniasklaidos puslapiuose. Tuo metu ketvirtoje šalies lygoje rungtyniavę Lukas Grabauskas ir Deividas Pogužinskas įsivėlė į skandalą ir vaikėsi lengvų pinigų, už ką jiems skirtos rimtos bausmės.
Krepšininkus klubo valdžiai išdavė komandos draugai, gavę žinutes su siūlymais statyti ir pralaimėti rungtynes. Į tai žaibiškai reagavo vadovybė, netoleravusi nešvarių susitarimų.
L.Grabauskas buvo pagrindinis organizatorius, už ką jam skirta 4 metų diskvalifikacija, o kartu nusižengęs kitas tautietis buvo diskvalifikuotas metais trumpiau.
Į situacija rimtai reagavo ir tuometė LKF, uždraudusi lietuviams dalyvauti jų organizuojamose varžybose. L.Grabauskas buvo pašalintas ir iš 3x3 rinktinės.
Tikslumo dėlei, reikia paminėti, kad nors vardai sutampa, tai – nėra tas pats L.Grabauskas, kuris šiuo metu dirba Panevėžio „Lietkabelyje“.
Dar viena istorija fiksuota 2016 m., prieš pat LKL atkrintamąsias. Utenos „Juventus“ išplatino visuomenę sukrėtusį pranešimą – dėl grubių vidaus taisyklių pažeidimų sutartis nutraukta su Rolandu Alijevu.
Tuomet portalas Krepsinis.net netruko išsiaiškinti, jog tuometinis ekipos treneris Antanas Sireika ir klubo prezidentas Žydrūnas Urbonas sulaukė tam tikrų asmenų vizito, kurio metu šie pateikė susirašinėjimus su pačiu žaidėju, kur jis pripažįsta dalyvavęs statymuose ir neneigia skolų.
LKL drausmės komisijos tyrimas įrodė žaidėjo kaltę, jam skyrė metų diskvalifikaciją, o dalyvauti LKL jam leista su sąlyga, kad pažeidimai nesikartos, o šis dalyvaus švietėjiškoje veikloje.
Beje, buvo nustatyta, jog istorijoje su „svečiais“, apsilankiusiais Utenoje, buvo susijęs ir visą karjerą skandalų lydėtas Dovydas Redikas. To pačio tyrimo metu, LKL drausmės komisija D.Redikui už nesąžiningą žaidimą skyrė vienerių metų diskvalifikaciją iš LKL organizuojamų varžybų.
R.Alijevas dar pažaidė Teherano klube, bet tuo ir baigėsi jo karjera. D.Redikas krepšinį žemesniame lygyje žaidė iki 2024 m.
2019–2020 m. sezone įkliuvo NKL „Tauragei“ atstovavęs Deividas Keburys. Prokuratūra ėmėsi tyrimo ir buvo nustatyta, kad veikdamas per kitą asmenį krepšininkas atliko statymus už tai, kad jo komanda pralaimės ir žaidė taip, kad varžovai laimėtų rungtynes.
Nevykdydamas trenerio nurodymų, nutraukdamas puolimo derinius bei vengdamas metimų vyras per keturis mėnesius nulėmė aštuonis savo komandos pralaimėjimus, buvo skelbiama pranešime.
Atgailavęs krepšininkas nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą, skirta 1500 eurų bauda. Tyrimą pradėjo ir LKF, skyrusi 1428 eurų baudą, įpareigojusį jį dalyvauti prevencinėse programose, nukreiptose kovai su manipuliavimu sporte ir diskvalifikavusi jį 4 metams.
D.Keburys su sankcijomis nesutiko, skundė sprendimą, bet išpešė tik metais trumpesnę diskvalifikaciją. Į krepšinį jis nebegrįžo.
2019 m. Lietuvą sukrėtė situacija Panevėžio „Lietkabelyje“, kuomet lyg iš giedro dangaus suspenduotas buvo Vaidas Kariniauskas. Vėliau paaiškėjo, kad šis įtariamas lažybomis: esą artimi jam asmenys statė didžiules sumas dėl rungtynių su Dižono JDA, kad šis neįmes daugiau 8,5 taškų.
Policija ėmėsi tyrimo, o ant krepšininko krito rimtas šešėlis, tiesa, jokių įrodymų rasta nebuvo.
Pats V.Kariniauskas yra kalbėjęs, kad situacija jam sukėlė šoką, o jo karjerai suduotas rimtas smūgis. Vis tik reali žala krepšininko reputacijai dėl įtarimų padaryta nebuvo – jis sėkmingai tęsia karjerą iki šiol, žaidė tiek užsienyje, tiek LKL ir situacija teliko istorijos puslapiuose.
Pastarasis lažybų skandalas Lietuvoje fiksuotas visai neseniai. 2025 m. diskvalifikacijos skirtos dviem NKL žaidėjams – Aurimui Urbonui, žaidusiam Kretingoje, ir Tomui Lekūnui, atstovavusiam „Šilutei“.
Pirmasis nušalintas metams, antrasis – taip pat, dar turėjęs sumokėti 500 eurų baudą. Žaidėjai kaltinti darę sąmoningą įtaką rungtynių baigčiai.
Pats A.Urbonas savo kaltę neigė ir kėlė klausimą, kaip galima bausti žaidėją už prielaidas. Nepaisant to, bausmė jam palikta, tuo tarpu T.Lekūnas sprendimo neskundė ir kone iškart iš krepšinio pasuko kitu keliu – dirbti į logistikos sritį.
Dar prieš porą metų NKL padangėje kilo dūmai dėl Kauno rajono „Atleto“. Pareigūnai atliko kratas žaidėjų namuose, kilo įtarimų dėl manipuliavimo rezultatais.
Vis tik ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, įrodymų nerasta, o vietinės bausmės ėmėsi pati NKL – licencija „Atletui“ suteikta nebebuvo. Vis dėlto, visai neseniai paskelbta, kad Šiaulių apygardos teismas paliko galioti sprendimą, kad NKL sprendimą priėmė selektyviai ir neteisėtai. Tad klubo vadovai iki šiol siekia įrodyti, jog nešvariais veiksmais kaltinta organizacija buvo iš lygos išmesta neteisingai.
Norėdami komentuoti prisijunkite.