Jei prieš Lietuvos krepšinio lygos („Tete-a-Tete Casino“ LKL) finalo serijos startą galėjo atrodyti, kad didelės intrigos nesulauksime, tai Panevėžio „Lietkabelis“ per du pirmuosius mačus padarė viską, jog įrodytų, kad eilinio titulo Kauno „Žalgiriui“ lengvai neatiduos.
Pirmasis mačas Kaune pralaimėtas vos 67:73, antrajame namuose pavyko žalgiriečius įveikti 86:83.
Jau ši viena pergalė finalo serijoje „Lietkabeliui“ yra nemažas pasiekimas, nes pastarąjį kartą žalgiriečiams šioje sezono atkarpoje labiau priešinosi tik „Neptūnas“ 2014 metais, laimėjęs du mačus. Prieš tai daugiau susitikimų finale „Žalgiris“ pralaimėjo tik 2010 m., kuomet titulą atidavė Vilniaus „Lietuvos rytui“.
Po pralaimėjimo Panevėžyje, kur šį sezoną krenta visi pajėgiausi LKL klubai, Šarūnas Jasikevičius buvo piktas ir svarstė, galbūt jo auklėtiniams nusibodo čempionų titulas.
„Daug pramestų baudų, metimų iš po krepšio. Pirmose rungtynėse tai nurašėme ritmo praradimui, bet dabar reikia pradėti galvoti apie mūsų mentalitetą“, – sakė treneris.
11 pramestų baudų metimų, 17 klaidų, neišnaudoti geri šansai net tuomet, kai atkovojama 14 kamuolių puolime, nulis taškų Leo Westermanno sąskaitoje, 2 – Luko Lekavičiaus, o ir apskritai visa „Žalgirio“ komanda be Pauliaus Jankūno ir Edgaro Ulanovo, surinko viso labo 38 taškus. Galiausiai visiškai nesavą „Žalgirio“ veidą iliustravo ir Kevino Pangoso nevykęs metimas, kuomet vietoje to, kad likus 6 sekundėms ir atsiliekant 2 taškais pramestų antrą baudos metimą, jis sviedė kamuolį į lentą ir taip tiesiog suklydo.
Prieš trečią serijos mačą kauniečiai tikrai turės ką nuveikti ir veikiausiai antras rungtynes iš eilės tokio „Žalgirio“ nebematysime. Tačiau jei apsčiai rezervų gali pateikti „Žalgiris“, nevalia galvoti, jog jų nebeturi „Lietkabelis“.
Atkovoti kamuoliai – į šią problemą treneris Kazys Maksvytis savo komandai pirštu bedė nuo pat sezono pradžios. Didžiąją dalį sezono pagal šį rodiklį „Lietkabelis“ apskritai buvo prasčiausia komanda LKL čempionate.
Reguliariajame sezone „Lietkabelio“ vidurkis siekė 30,8 kamuolio, todėl ekipai teko papildomą dėmesį skirti šiam žaidimo elementui. Ir prasidėjus atkrintamosioms šis skaičius gerokai šoktelėjo aukštyn: iki rungtynių su „Žalgiriu“ siekė 36,6, po jų – 34,9, tad šiame sezono etape „Lietkabelis“ pagal atkovotus kamuolius yra trečias.
Vis tik pastarajame mače su „Žalgiriu“ panevėžiečiai vėl prisiminė viso sezono metu kamavusią problemą – nusiėmė viso labo 21 kamuolį ir varžovams leido be didelių problemų juos rinktis po abiem krepšiais. Žalgiriečių sąskaitoje buvo 37 kamuoliai, 14 – puolime.
Simas Galdikas nusiėmė 2 kamuolius, po tiek pat sugriebė Darjušas Lavrinovičius, Žygimantas Skučas ir trumpai žaidęs Donatas Tarolis. Kiek daugiau – 4 atkovojo Kšištofas. Šoklumu bei gerais sugebėjimais kovojant dėl kamuolių nepasižymintys broliai bei S.Galdikas tai pademonstravo ir šiame mače.
Tuo tarpu kitoje barikadų pusėje tuos pačius 4 kamuolius sugriebė įžaidėjas Kevinas Pangosas, 7 nusiėmė Paulius Jankūnas ir tokiais skaičiais retai pasižymintis Edgaras Ulanovas.
Pastarajam tereikėdavo pašokti ir pasiimti kamuolius iš Lavrinovičių panosės arba išnaudoti pranašumą, žaidžiant nugara į krepšį „vienas prieš vieną“ prieš Mindaugą Lukauskį, bei susikurti geras progas kartoti metimą, atkovojus kamuolį, arba jį perduoti komandos draugams.
Apskritai 21 atkovotas kamuolys yra blogiausias rezultatas šioje statistinėje grafoje, kurį šį sezoną LKL yra užfiksavęs „Lietkabelis“. Iki šio susitikimo su „Žalgiriu“ tiek kamuolių buvo atkovota dar dukart: sezono pradžioje prieš Kėdainių „Nevėžį“ ir vėliau prieš tą patį „Žalgirį“. Jei kėdainiečius palaužti pavyko, tai žalgiriečiai tąsyk šansų nepaliko.
Daugiau nei dešimčia atkovotų kamuolių varžovams „Lietkabelis“ šį sezoną nusileido šešis kartus ir keturi iš jų panevėžiečius privertė pralaimėti. Be pergalės prieš „Žalgirį“ taip pat pavyko dramatiškai palaužti Utenos „Juventus“: tada „Lietkabelis“ kovą po krepšiais pralaimėjo 27 prieš 44, o iš 44 kamuolių net 20 uteniškiai nusiėmė puolime.
Tuo tarpu taip stipriai pralaimėtos kovos po krepšiais „Lietkabeliui“ anksčiau neatleidęs yra „Neptūnas“, „Juventus“, „Lietuvos rytas“ ir Pasvalio „Pieno žvaigždės“.
„Matote, dar turime rezervų“, – po pergalės finale šypsodamasis tarė K.Maksvytis, tačiau juokai juokais, bet rezervų čia „Lietkabelis“ tikrai turi.
Panevėžiečiai nebegali sau leisti taip stipriai pralaimėti kovą po krepšiais, kuomet yra žaidžiama prieš pajėgiausią šalies ekipą, nes vargu, ar tokį prastą mačą „Žalgiris“ sužais dar kartą ir vargu, ar tokio pranašumo kovoje po krepšiais neišnaudos dar sykį.
Sunku įsivaizduoti, kaip panevėžiečiai galėtų laimėti kovą dėl kamuolių prieš pavojingą ir universalią žalgiriečių priekinę liniją, kuomet problemų yra ir atletiškumu bei sugebėjimais šioje srityje nepasižyminčioje aukštaūgių grandyje, ir lengvojo krašto puolėjo pozicijoje, kur žaisti tenka M.Lukauskiui su Gintaru Leonavičiumi.
Tačiau tokį dramatišką skirtumą tikrai galima sušvelninti, kartais aukštaūgiams pasitelkiant į pagalbą mažesnius žaidėjus, o taip pat bent jau pasiimant tuos kamuolius, kurie buvo prarasti dėl jų net nepakovojus.
Ar turimą rezervą „Lietkabelis“ išnaudos trečiajame pusfinalio mače, matysime šeštadienį, 17 valandą.
Norėdami komentuoti prisijunkite.