„Lietkabelio“ naujokas B.Woodas: turime potencialo viršyti sirgalių lūkesčius

LKL.lt pristato naują rubriką – lygos krepšininkų BLOG’ą! Viso sezono metu mintimis apie savo kelionę LKL aikštelėse ir Lietuvos miestuose dalinsis įdomiausi lygos krepšininkai, kurie atskleis jums visus krepšinio virtuvės užkulisius.

Pirmasis savo įspūdžiais apie gyvenimą Panevėžyje ir „Lietkabelio“ komandą pasidalijo 26-erių 189 cm ūgio Aukštaitijos klubo gynėjas iš JAV Brandonas Woodas.

* * *

Sveiki,

Esu Brandonas Woodas. Gimiau ir augau pramoniniame mieste Kokomo, Indianoje. Augau mažoje, bet labai artimoje šeimoje, kuri gyvenime turėjo nusipelnyti kiekvieną galimybę. Kaip šeima, patyrėme daug pakilimų ir nuopolių, bet visada išsaugojome tikėjimą Dievu. Mūsų gyvenimo kelionėje buvo daug sunkumų.

Tėvai mane ir seserį auklėjo taip, kad elgtumėmės su kitais žmonėmis taip, kaip norėtumėme, kad jie su mumis elgtųsi. Taip pat mus mokė sunkiai dirbti ir nepaisant jokių aplinkybių, išlikti pozityviems.

Jie taip pat mus mokė niekada gyvenime nesijausti pernelyg patogiai. Mano gyvenime buvo tokių akimirkų, kai aš jau buvau bepradedąs nuleisti rankas, bet per tuos ketverius profesionalo metus ir trečiuosius metus kaip verslininkas, aš esu labai motyvuotas tęsti savo žygį, kopti karjeros laiptais ir sudaryti gerą gyvenimą sau ir savo žmonai.

Pirmosios dvi savaitės Lietuvoje buvo nuostabios. Mano komandos draugai, treneriai ir vadovai mane ir mano žmoną sutiko labai šiltai. Jie mums labai padėjo įsikurti Panevėžyje.

Daugumai amerikiečių būna sudėtinga prisitaikyti prie neįprastos aplinkos, bet per kelerius metus aš jau pripratau prie įdomių patirčių. Man įdomu pažinti kitą kultūrą, lankyti istorines vietas, eksperimentuoti su įvairių šalių virtuve, dalyvauti vietos renginiuose ir leisti laiką su komandos draugais.

Manau, kad tai yra labai vertinga ir suteikia ne tik standartinės krepšininko patirties.

Kai tik atvykau į Lietuvą, vykome į treniruočių stovyklą Anykščiuose. Per dešimt dienų su komandos draugais praleidome daug laiko ir geriau vienas kitą pažinome. Mūsų dienos atrodė taip: fizinis parengimas, svoriai, individualios, komandos treniruotės.

Atsižvelgiant į tai, kur mes buvome pirmąją treniruočių dieną, stovykla buvo labai sėkminga ir padėjome solidų pamatą draugiškoms rungtynėms.

Manau, kad turime labai gerą komandą ir jeigu nesustosime sunkiai dirbti, pasitikėsime vieni kitais, turime potencialo pateisinti, o gal net ir viršyti sirgalių ir vadovų lūkesčius, kurie iškentė keletą labai vidutinių sezonų.

Turime entuziastingų vyrukų, kurie dega noru sunkiai dirbti ir nėra pasipūtę, o tai yra geros atmosferos ir pergalių receptas! Tik laikas parodys, bet aš turiu gerą nuojautą dėl artėjančio sezono.