Nikola Milutinovo palyginimą Nacionalinėje koledžo atletų asociacijoje (NCAA) gavęs Motiejus Krivas per trejus praleistus metus JAV išliko sau įprastai kuklus, tačiau aikštėje tai yra toliau besiskleidžiantis žvėris.
Su Arizonos universiteto „Wildcats“ į Lietuvą sugrįžęs 21-erių 218 cm ūgio šiaulietis jau trečiadienį Jonavoje šalies publikai rodys talentą prieš rezervinę mūsų komandą, o jau šeštadienį Alytuje pasitikrins jėgas ir prieš Rimo Kurtinaičio kariauną.
Lietuvą savo komandos draugams intensyviai aprodantis bokštas kelia ambicingus tikslus – įveikti ne tik rezervinę, bet ir pagrindinę mūsų šalies rinktinę. Jis aktyviai stebėjo, kas dėjosi Lietuvos krepšinio virtuvėje po pralaimėjimo italams Bolonijoje, bei įspėjo „Wildcats“ narius, kad Alytuje neteks sutikti visų ryškiausių šalies krepšinio veidų.
„Seku viską, – Krepsinis.net apie pastaruosius įvykius Lietuvos krepšinyje kalbėjo M.Krivas. – Perdaviau komandai, buvo šiek tiek nusivylimo, bet niekas nuo mūsų čia nepriklauso. Vis tiek susirinko aukščiausio lygio lietuviai, bandysime eiti žaisti ir nugalėti.“
Didžiąją dalį 2024–2025 m. sezono dėl traumos praleidęs M.Krivas šiemet į aikštę grįžo su trenksmu bei su Arizonos universitetu nukeliavo iki NCAA finalo ketverto, o pats buvo kertinė komandos figūra – 10,4 taško, 8,2 atkovoto kamuolio ir 1,9 bloko vidurkiai.
Tokie skaičiai iškėlė lietuvio akcijas prieš Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) naujokų biržą, bet M.Krivas bent jau metams nusprendė likti NCAA. Pastarajame „Bleacher Report“ sudarytame reitinge M.Krivui prognozuojamas 9-tas šaukimas.
Vienas Arizonos universiteto lyderių pripažįsta, kad nebūtinai eis į NBA naujokų biržą jau po metų, nes NCAA gali žaisti dar dvejus metus. Ką turi Motiejus Krivas asmeniškai pajusti, kad nuspręstų, jog jau yra pasiruošęs eiti į NBA?
„Daug faktorių. Viskas dėliosis sezono metu, kaip atrodysiu, kaip pasirodysiu prieš geriausias komandas. Reitingai nemanau, kad darys kažkokią įtaką. Viskas spręsis viduje, daug faktorių ir sprendimą priimsime sezono metu“, – tikino M.Krivas.
Tinklalapyje Krepsinis.net – išsamus pokalbis su Motiejumi Krivu apie viešnagę Lietuvoje, „Wildcats“ potencialą ir talentus, karjeros svajones, LeBrono Jameso aurą ir džiaugsmą dėl Kauno „Žalgirio“.
– Motiejau, jau kelias dienas su Arizonos universitetu esate Lietuvoje. Kaip atrodo jūsų kasdienybė?
– Kiekvieną dieną turime po treniruotę, kartais papildomai einame ir į treniruoklių salę. Laisvalaikiu filmuojamės įvairias reklamas, turime ekskursijų, po Vilniaus senamiestį jau spėjome porą kartų pasivaikščioti. Dabar (pirmadienį) vykstame į Palangą, antradienį jau būsime Kaune, eisime į „Krepšinio namus“. Yra planų ir kol kas viską pavyksta puikiai įgyvendinti.
– Atvykęs sakei, kad domėjosi komandos draugai maistu. Ką jau spėjo paragauti ir kaip įvertino tradicinius Lietuvos patiekalus?
– Skruzdėlynas visiems labai patiko, taip pat – sūreliai, kebabai irgi. (šypsosi) Kaune pereisime prie sunkiosios artilerijos – šaltibarščiai ir cepelinai. Įdomu, ką pasakys apie tai. (juokiasi)
View this post on InstagramREKLAMA
– Žinome trenerio Tommy Lloydo ryšį su Sabonių šeimyna dar nuo Domanto žaidimo Gonzagoje. Galbūt komanda susitiko su Arvydu Saboniu?
– Palangoje planas yra pasportuoti ir po to vykti į Sabonio restoraną. Nežinau, ar jis jame bus, bet jei taip – labai super.
– Žinia, kad į Lietuvą atvyksta žaisti ryškiausi NCAA universitetai, buvo sutikta su didele intriga. Ką galvoji per šią savaitę lietuviai naujo sužinos ir supras apie NCAA krepšinį?
– Turėtų lietuviams patikti NCAA žaidimas. Jie pamatys jaunus žaidėjus, dauguma tarp 18–20 metų. Bus daug jaunatviškos energijos, noro, kažkiek, aišku, ir broko. Dar tik pasiruošimas sezonui. Bet bus greitas žaidimas ir daug gražių epizodų, tikrai.
– Lietuvoje žmonės nežino, ko tikėtis iš žaidimo su studentais. Tu pats puikiai pažįsti abi krepšinio virtuves. Ar realu kelti tikslą nugalėti ne tik rezervinę, bet ir pagrindinę Lietuvos rinktinę?
– Taip, taip. Žinoma. Toks ir tikslas buvo dar prieš čia atvažiuojant.
– Kas tau pačiam buvo didžiausia naujiena apie NCAA krepšinį?
– Kaip greitai yra žaidžiama. Buvo sunku prie to prisitaikyti, iki dabar taikausi. Sprendimai atrodo nesąmoningi, bet kiekvienais metais geri žaidėjai parodo, kad viskas čia yra logiška. Kitas dalykas – tikrai nesitikėjau, kad bus taip fiziška. Galvojau, kad žaisiu prieš savo amžiaus žaidėjus ir nieko ypatingo nebus. Bet tas fiziškumas, ypač mūsų konferencijoje „Big 12“, yra milžiniškas. Teisėjai leidžia daug ir kartais rungtynės atrodo kaip kovos laukas.
– O kaip yra pačioje organizacijoje? Kiek žmonių dirba, kiek žaidėjų priklauso, kokios yra sąlygos ir kaip derinama sportas su mokslu?
– Tų žmonių daug, nežinojau, kad išvis tokie darbai egzistuoja. (šypsosi) Pavyzdžiui, yra žmogus, kuris tiesiog atsakingas už bilietų pardavimą. Tai jo konkretus vienas darbas, ne priedas, o tokia pozicija. Nustebino.
Žaidėjų yra apie 15, trenerių taip pat daug. „Žalgiris“ arčiausia organizacija NCAA ir NBA, nes sąlygos Kaune irgi labai geros, bet čia viskas kitaip. Turime ir paskaitas, o viskas yra suderinta ir nesikerta mokslai su sportu. Paskaitų nepraleidinėjame. Studijuoju taikomuosius humanitarinius mokslus verslo administravime ir sekasi neblogai, pagal planą liko metai mokslų. Laukiu diplomo. (šypsosi)
– Iš praėjusio sezono komandos pagrindinių žaidėjų likai tu ir Ivanas Kharchenkovas. Ar jaučiasi, kad praradote talento lygį?
– Talento lygio nepasakyčiau, kad praradome, nors praeitų metų komanda buvo geriausia, kokioje esu žaidęs ir pasiekėme su ja finalo ketvertą. Daug žaidėjų pasikeitė, bet Arizonos universitetas padarė labai gerą darbą ir vėl turėsime solidžią komandą.
– Komandoje jau būsi vienas vyriausių. Kiek tavo atsakomybės pasikeitė ne tik aikštėje?
– Tikrai išaugo. Aišku, nesu tas žmogus, kuris sakys motyvacines kalbas, bet tikrai reikia padėti naujokams. Tų patarimų duodu, jau čia esu trejus metus. Nereikia bijoti atsakomybių.
– Apskritai, supažindink su savo komanda. Į kuriuos žaidėjus verta atkreipti dėmesį dėl jų talento? Ugnių Jaruševičių, Maksimą Brnovičių ir Ivaną Kharchenkovą puikiai žinome, o kas dar?
– Pirmiausia, turbūt, Calebas Holtas. Labai aukštas šaukimas jam numatomas jau kitą vasarą, tai turėtų parodyti lygį.
– Šiemet komandoje jau debiutuos Bryce’as Jamesas, legendinio LeBrono jaunesnysis sūnus. Kokio stiliaus tai žaidėjas?
– Jis – trečias numeris, atletiškas. Savo amžiui žaidžia tikrai protingai, matosi, kad skaito žaidimą, ir mėgsta tolimus metimus.
– Šalia komandos jis jau yra visus metus. Kokių istorijų spėjai išgirsti apie LeBroną?
– Kad jis yra labai linksmas žmogus. Konkrečių istorijų gal ir neteko išgirsti, bet pasitvirtino faktas, kad vienas geriausių žaidėjų istorijoje ir tuo pačiu – labai geras žmogus.
– Viename iš interviu sakei, kad LeBronas buvo atvykęs pažiūrėti treniruotės. Ar pats bent kažkada mintimis galėjai pasvajoti, kad sveikinsiesi su LeBronu ir kaip ta jo aura pasijautė?
– Tikrai negalėjau net pasvajoti, nebent, jei žaisčiau NBA. Gal tada ten, bet kad į treniruotę ateitų... Tikrai ne. Buvo įspūdinga. Ta jo energija jautėsi, visi norėjo daugiau pasirodyti negu gali. Labai smagu buvo.
– Pats dar 11-os persikėlei dėl krepšinio gyventi iš Šiaulių į Kauną, o dar prieš tavo etapą NCAA bendravome ir jautėsi dar tavo kuklumas. Kiek šie treji metai JAV pakeitė visą tavo mąstymą ir suformavo asmenybę?
– Ne tai, kad pakeitė mąstymą ir asmenybę, bet padėjo išlipti iš komforto zonos. Tapau atviresnis dėmesiui, žiniasklaidai. Net ir nenorint bendrauti su kažkuo, stengiuosi pralaužti. Labai pozityviai vertinu šitą laiką.
– Kalbant apie laukiančias akistatas. Prieš kurį Lietuvos žaidėją yra didžiausias noras pasitikrinti?
– Vienas tokių – Ąžuolas Tubelis. Esu su juo žaidęs, jis taip pat rungtyniavo Arizonoje, o dabar yra vienas geriausių Lietuvos žaidėjų. Taip pat – Donatą Motiejūną. Jis mano vienas mėgstamiausių žaidėjų. Nemažai žiūrėdavau jo rungtynių ir analizuodavau žaidimą nugara. Labiausiai žavi, kad jis – tikras profesionalas ir dalijasi tuo, leidžia kitiems pamatyti viską iš arti. Kitas dalykas – žaidimas nugara. Tiesiog atrodydavo, kad tai – neapdengiama. Tikrai yra ko pasimokyti iš jo.
– Kiek pats sekei naujienas apie tai kas vyksta Lietuvos krepšinyje ir kaip tai aiškinai savo komandai? Tai ganėtinai susiję tiesiogiai, kodėl nesutiksite čia ryškiausių Lietuvos vardų.
– Seku viską. Perdaviau komandai, buvo šiek tiek nusivylimo, bet niekas nuo mūsų čia nepriklauso. Vis tiek susirinko aukščiausio lygio lietuviai, bandysime eiti žaisti ir nugalėti.
– Buvai pats kandidatų sąraše, bet kontakto, kaip suprantu, nebuvo dėl šios vasaros. Bet kaip žiūri ateityje į savo perspektyvas atstovauti rinktinei? Pavyzdžiui, Kasparas Jakučionis yra sakęs, kad visada kai tik bus galimybė, žais.
– Taip. buvau tik sąrašuose, bet daugiau nekalbėjome. Aš taip pat kaip Kasparas, mano svajonė dar nuo vaikystės yra žaisti Lietuvos rinktinėje, ypač dabar, kadangi situacija mūsų krepšinyje nėra pati geriausia. Tai noro prideda dar daugiau padėti. Jei tik sveikata leis ir viskas bus gerai, tikrai žaisiu Lietuvos rinktinėje.
– Rinktinėje debiutavo tavo kartos žaidėjas Matas Buzelis. Ar nustebino, kad Čikagos „Bulls“ vienas lyderių susidūrė su tokiais sunkumais savo starte FIBA krepšinyje?
– Nenustebino, bet gaila, kad nepavyko „lange“ pasiimti pergalės. Bet tai jau yra labai didelis žingsnis, kad jis atvažiavo ir pajautė viską iš vidaus. Tai bus geras pamatas ateičiai.
– Pereinant prie NCAA temos ir liekant prie tavo kartos žaidėjų, įspūdį daro Mato Vokietaičio progresas. Kaip tau atrodo jo žaidimas iš šalies ir ar stebina toks jo karjeros šuolis?
– Stebina ir kartu – ne. Žaidėme ir dubleriuose, ir jaunimo rinktinėje. Matėsi, kad to noro pas jį yra labai daug. Tinkamas charakteris, gal stebina tik, kaip greitai įvyko tas šuolis. Dėl to labai smagu. Jis žaidžia puikioje sistemoje, aukščiausiame NCAA lygyje ir tikiuosi, kad artėjančiame sezone pavyks su juo susitikti.
– Per pastaruosius metus pats tapai vienu ryškiausių NCAA centrų. Kur jauti labiausiai patobulėjęs?
– Ten, kur negalvojau, kad patobulėsiu. Gynyboje. Prieš tai vasarą labai daug dirbome ties tuo, įvyko šuolis. Tai – viena mano svarbiausių žaidimo dalių, taip pat – kova dėl kamuolių.
– Europoje bendraudamas su įsigilinusiais žmonėmis išgirdau įdomų palyginimą – sako Motiejus Krivas yra NCAA Nikola Milutinovas. Pats su kokiu žaidėju galėtum palyginti savo žaidimo stilių?
– Palyginimas – labai geras. Milutinovas yra vienas labiausiai dominuojančių žaidėjų Eurolygoje, jei pavyktų pasiekti tokį lygį, būtų super. O save palyginti su kažkuo... Net nežinau, daug žaidėjų mišinys, pačiam apie save kalbėti sunku, geriau tegu kažkas kitas tai daro.
– Išsiplečiant apie gynybą. Kur konkrečiai patobulėjai ir kokia gynybos sistema yra priimtiniausia?
– Žaidžiu stepoutą ir flatą, bet geriausiai jaučiuosi pastarajame. Patobulėjau konkrečiai ne ties blokais, o varžovų išgąsdinime, kad jie net nenorėtų ateiti į baudos aikštelę. Mano darbas yra viską užglaistyti.
– Dėl traumos praradai praktiškai visą sezoną. Ar pernai dar jautei traumos padarinius ir kaip ta trauma paveikė tavo požiūrį į krepšinį?
– Pernai gal buvo sunkiau į sezoną įsivažiuoti, nes metus beveik nežaidžiau. Prieš pirmas draugiškas rungtynes jaučiau didžiausią jaudulį karjeroje. Užtrukau įsivažiuoti, bet traumos padarinių nejaučiau. Trauma man daugiau padėjo nei pakenkė, tapau profesionalesnis. Geriau supratau, kad krepšininko karjera nėra ilga, kiekvienus metus reikia išnaudoti. Pagrindinis ilgaamžiškumo šaltinis – mano kūnas ir reikia juo rūpintis.
– Lieki universitete, mačiau sakei, kad neatmeti, jog liksi NCAA dar du sezonus, nepaisant žadamo aukšto šaukimo kitų metų NBA naujokų biržoje. Ką turi asmeniškai pajausti, kad nuspręstum, jog jau eisi pasiruošęs eiti į NBA?
– Daug faktorių. Viskas dėliosis sezono metu, kaip atrodysiu, kaip pasirodysiu prieš geriausias komandas. Reitingai nemanau, kad darys kažkokią įtaką. Viskas spręsis viduje, daug faktorių ir sprendimą priimsime sezono metu.
– Į NCAA išvykai būtent iš „Žalgirio“ organizacijos. Kiek dar palaikai ryšį su klubo žmonėmis?
– Su kai kuriais palaikau. Ne kiekviena dieną bendraujame, bet ryšys tikrai išlikęs.
– Turbūt seki tai, kas vyksta Kaune. Kaip sutikai naujieną apie Joną Valančiūną „Žalgiryje“?
– Šokas. Tikrai šokas ir labai smagu, kad tokio lygio žaidėjai gali žaisti „Žalgiryje“. Labai smagu matyti, kaip tobulėja ir kaip greitai tą daro „Žalgiris“. Labai laukiu Eurolygos sezono.
– Kalbėjai apie svajonę žaisti Lietuvos rinktinėje. O klubiniame krepšinyje kas tai būtų?
– Žaidimas NBA ir kuo ilgiau. Tai – geriausia lyga pasaulyje su geriausiais žaidėjais. Bet tikrai neatmetu galimybės žaisti Eurolygoje, nes čia žaidžiamas gražiausias krepšinis pasaulyje. Svajonė NBA, bet kaip viskas klostysis, ateitis parodys. Kad pasiekčiau savo svajonę, turiu toliau daug ir stipriai dirbti.
Norėdami komentuoti prisijunkite.