Kauno „Žalgiris“ į pergalingą kelią Eurolygoje grįžo namie nugalėdamas Stambulo „Anadolu Efes“.
Vienu komandos lyderių tapusiam Lonnie Walkeriui tai buvo tik antroji pergalė Eurolygoje. Prieš Atėnų „Panathinaikos“ jis pranoko sau puikiai pažįstamą Kendricką Nunną, o matytą veidą sutiko ir šįkart.
Shane’as Larkinas, kaip ir L.Walkeris, studijų laikais atstovavo Majamio universiteto „Hurricanes“ ekipai. „Anadolu Efes“ žvaigždė šiame mače rungtyniauti negalėjo, o žalgirietis startavo trankiai.
Amerikietis startavo dar iki ilgosios pertraukos sumesdamas 16 taškų, bet vėliau buvo sulėtintas aktyvesnės varžybų gynybos, o paskutines šešias mačo minutes stebėjo nuo suolo.
L.Walkeris iš viso per 25 minutes surinko 18 taškų (2/7 dvitaškių, 3/6 tritaškių, 5/6 baudų metimų), 2 atkovotus ir perimtą kamuolį, rezultatyvų perdavimą, 4 išprovokuotas pražangas bei 17 naudingumo balų.
Po rungtynių amerikietis nesistebėjo dėl to, kas vyko jų pabaigoje, pozityvo norėjo įpūsti ir minučių aikštelėje stokojančiam Ignui Brazdeikiui.
„Komandos draugai turėjo mano užnugarį. Daugelis komandų, jei nori mane sustabdyti, turės mane dvigubinti, manau, kad tai mane ir sulėtino. Kai pamatai dvigubą gynybą, turi žaisti teisingai, Ulė dalino gerus perdavimus, vyrukai kampuose gerai pataikė. Jei varžovai manęs nedvigubina, patenka į bėdą, jei dvigubina – taip pat. Jiems tai yra situacija be išeities. Pirmoje pusėje buvau karštas, o antrojoje turėjau būti geresnis ir suteikti daugiau energijos. Gyveni ir mokaisi, nenustoji augti. Esu laimingas, kad laimėjome, padėka Cisco, kad patempė komandą ir buvo savimi“, – teigė gynėjas.
– Kaip sunku buvo stebėti paskutines rungtynių minutes iš šalies?
– Nesunku. Pasitikėjau komandos draugais labiau nei bet kuo kitu pasaulyje. Tai nėra apie vieną žaidėją, tai – komandinis žaidimas, komandinės pastangos. Taip ir padarėme. Pramečiau kelis metimus, man žaidimas nesiklostė ir komandos draugai turėjo mano užnugarį. Jie darė tai, ką ir reikia daryti aikštelėje.
– Treneriai kelias minutės pertraukėles paėmė, kai nugalėtojo klausimas jau buvo aiškus. Jus tai nustebino?
– Manęs niekas nestebina. Negali žinoti, kas atsitiks. Man pasakojo, kad prieš keletą metų į atkrintamąsias patekome per vieną tašką. Taškai ir kiekviena ataka yra svarbi, net jei pirmauji dešimčia ar dvylika taškų, turi žaisti iki finalinės sirenos.
– Galite palyginti varžovų reakciją į jus, kaip užsidegusį žaidėją su tuo, kas vyksta NBA, kur dvigugba gynyba yra reta?
– Iki tam tikro lygio. NBA būna dvigubos gynybos, priklauso nuo to, koks žaidėjas sutinkamas. Prieš tam tikrus žaidėjus dvigubos gynybos netaikysi, bet priimu tai kaip pagarbą. Prieš mane gintis yra sunku, o kai sutinki dvigubą gynybą – augi ir tampi geresniu žaidėju. Kai peržiūriu vaizdo medžiagą – taip pat tobulėju. Esu čia tik mėnesį ir tikiu, kad geriausia dar yra priešakyje. Žaidžiu solidų krepšinį ir tikiu, kad galiu pakelti tai į aukštesnį lygį.
– Spaudėte ranką Sh.Larkinui, galite paaiškinti jūsų ryšį?
– Kartą „uraganas“ – visada „uraganas“. Jis studijavo Majamyje, stebėjau jį augdamas, jis buvo puikus žaidėjas. Visada smagu sutikti bičiulį „uraganą“, ypač tokio statuso ir tiek Eurolygoje nuveikusį žmogų. Jis yra vienas geriausių Eurolygos žaidėjų. Visada rodysiu jam pagarbą.
– Po rungtynių „mix“ zonoje kalbėjote su treneriu, apie ką šnekėjotės?
– Taip pat, kaip „Partizan“ gynėsi prieš mane antroje pusėje, dvigubinamas buvau tada, dvigubinamas buvau ir šįkart. Jie kels savo agresyvumą ir aš tiesiog negaliu būti minkštas. Turiu geriau atlikti sprendimus, atlikau blogų sprendimų ir galiu būti geresnis. Gyveni ir mokaisi, bet minkštas būti negaliu.
– Likus valandai iki rungtynių geras penkias minutes meditavote ant suolelio. Tai yra tam tikras ritualas?
– Tikrai taip, psichologinis pasirengimas rungtynėms yra svarbiausias. Tikiu, kad 90 procentų rungtynių – psichologija. Dažnai medituoju, taip pat ir ryte prieš rungtynes, išskiriu savo trumpalaikius ir ilgalaikius tikslus. Kai ateina rungtynės, medituoju arenoje, uodžiu atmosferą, kuriu vaizdą, kaip elgsiuosi aikštėje ir bandau tai paversti realybe.
– Patiko juodi marškinėliai?
– Jie – nuostabūs. Tikiu, kad pirmą kartą su jais laimėjome. Jie atneš sėkmę. Juoda yra laidotuvių spalva ir šiandien tikrai atlikome žudantį darbą.
– Norėtumėte su jais žaisti ir toliau?
– Žinoma, nešiuosi šiuos namo. Norėčiau ir toliau žaisti su jais, jie – stilingi, bet viską lemia ne marškinėliai, o žaidėjai ir tai, ko siekiame. Marškinėliai yra smagūs, bet mes pirmiausia žiūrime į pergalę. Smagu su jais laimėti ir atrodyti gerai tai darant, bet laukia dar ilgas kelias. Toliau augsime.
– Sekmadienį pirmą kartą žaisite prieš „Rytą“. Ką žinote apie šį derbį?
– Žinau tik tai, kad jie – principinis varžovas.
– I.Brazdeikis pastaruoju metu nerungtyniauja, kaip manote, kokios yra to priežastys?
– Neturiu tam perspektyvos, Iggy – labai talentingas. Jei jis išliks pasiruošęs psichologiškai, toliau dirbs... Sunkiais laikais turi statyti už save, toliau dirbti, o atėjus tavo laikui ir pasibeldus galimybei – parodyti geriausią savo versiją. Manau, kad šiandien jis nuveikė gerų dalykų ir reikia augti toliau. Iggy yra vienas mano artimų draugų nuo atvykimo čia, padeda man ir aš jam taip pat padėsiu. Jis turi išlikti solidžiu, rungtynėse būna pakilimų ir nuopuolių, reikia tai priimti ir nenustoti augti.
Norėdami komentuoti prisijunkite.