Garsaus Lietuvos krepšininko Lino Kleizos sugrįžimas į krepšinį yra atidedamas mažiausiai iki vasaros pabaigos. Sausį dar vieną rimtą kojos kelio operaciją iškentėjęs 32-ejų žaidėjas jau ramiai vaikšto, tačiau krepšinio aikštę apeina šonu.
„Dar negalima judėti. Žinoma, mano metuose sunku būtų kalbėti apie NBA, tačiau krepšinio visiškai nenurašau“, – juokaudamas kalbėjo sporto sirgalių puikiai žinomas krepšinio asas.
– Sausį turėjote iškęsti dar vieną kojos operaciją. Galima sakyti, kad ji sėkminga?
– Taip. Operacija įvyko ir ji buvo sėkminga. Ji buvo ganėtinai didelė ir kol kas niekas negali pasakyti, kada aš stabiliai stovėsiu ant kojų – tie patys medikai neprognozuoja, kiek laiko užtruks reabilitacija. Jie tik sako, kad viskas juda į gerąją pusę, tačiau iki kokio lygio bus „ta geroji pusė“ – jie nesako.
– Jums jau 32 metai. Traumos, operacijos. Ar dar matote save didžiajame krepšinyje?
– Manau, tai bus labai sudėtingas sugrįžimas. Aš dar pats visko galutinai nenusprendžiau. Aišku, į didįjį krepšinį sugrįžti po tokių traumų ir operacijų yra labai sudėtinga, bet aš dar noriu pasižiūrėti, kiek man leis koja būti krepšininku. Noriu vis dar pamatyti, ko iš savęs galiu tikėtis. Aš esu toks žmogus, kuris nenusprendžia visko prieš galimą faktą – noriu tarti žodį tik tuomet, kai gausiu aiškų atsakymą iš specialistų. Tačiau aš negyvenu kokiam debesyje ir tikrai nesvajoju apie sugrįžimą į NBA.
– O Lietuvos klubai jus domintų? Norėtumėte save išbandyti kad ir Kauno „Žalgiryje?
– Matote, dabar sunku prasimušti ir į „Žalgirį“ – kauniečių klubas yra labai aukšto lygio ir rodo gerą krepšinį. Sakau – reikia žiūrėti, kokioje stadijoje bus ateityje mano trauma bei reabilitacija ir kokio lygio bus ta apie mane svarstanti komanda. Dveji metai be krepšinio – yra labai didelis laiko tarpas. Tai labai rimta kalbant apie mane, mano metus – tai reikia pripažinti...
– Kas lems jūsų sugrįžimą į krepšinį? Medikai? Jūs pats?
– Lemiamas faktorius būsiu aš pats – bus įdomu pamatyti, ar galiu bėgti, šokti. Dabar visa tai man yra nežinoma teritorija, nes reabilitacija vyksta po truputį – kol kas negaliu nei bėgti, nei mėtyti į krepšį. Juk po operacijos praėjo vos keli mėnesiai, tai labai daug ko ir negaliu dar daryti.
Modestas Krukauskas, lrytas.lt
Norėdami komentuoti prisijunkite.