L.Kleiza: apie Lietuvos rinktinės ir Valančiūno žaidimą, ispanų triumfą čempionate ir ateitį nacionalinėje komandoje (29) interviu

Po blankaus praėjusio sezono Linas Kleiza vasarą priėmė sprendimą nežaisti Lietuvos vyrų krepšinio rinktinėje ir išsigydyti jį kamavusias traumas.

Stambulo „Fenerbahce Ulker“ klubą palikęs ir sutartį su Milano „Emporio Armani“ pasirašęs puolėjas teigia, kad dabar jau išsigydė visas jį kamavusias traumas ir su nekantrumu laukia naujojo sezono.

L.Kleiza taip pat papasakojo apie Pasaulio taurės favoritus, Lietuvos rinktinės ir Jono Valančiūno žaidimą bei savo ateitį rinktinėje.

– Šį tarpsezonį palikote „Fenerbahce Ulker“. Tai buvo daugiau jūsų iniciatyva ar klubo?

– Manau, kad buvo abiejų iniciatyva. Sezonas buvo nepasisekęs tiek man, tiek klubui. Turkai ieškojo kitų išeičių ir tai buvo geriausias sprendimas abiems pusėms.

– Manote, kad Milanas dabar geriausia vieta reabilituotis?

– Kitais metais galėsiu pasakyti (Juokiasi). Šią vasarą turėjau laisvą ir susitvarkiau sveikatos problemas. Dabar esu pasiilgęs krepšinio. Niekada nežinai, kokie tie metai bus, bet esu pasiruošęs turėti gerą sezoną.

– Kada vyksite į Milaną?

– Jau šį trečiadienį.

– „Emporio Armani“ paliko Keithas Langfordas. Jūs perimsite iš jo lyderio vaidmenį?

– Aš visada pasiruošęs, bet pažiūrėsime, ar pavyks. Jeigu viskas bus gerai, problemų nekils. Komanda tikrai gera ir jau gerai žaidė praėjusį sezoną. Milano ekipa turi gerą sudėtį, gerą žaidimo braižą.

– Ar sekate Lietuvos rinktinės žaidimą?

– Taip, seku. Rinktinė kol kas žaidžia gerai. Dar daug laiko liko, todėl visko gali atsitikti., bet tikrai einama gera linkme. Reikia suprasti, kad visi jau kabina medalius, bet laukia labai sudėtingas čempionatas. Vyrai tikrai labai stengiasi, bet ne visada viskas nuo tavęs priklauso – reikia, kad žvaigždės gerai sutartų.

Teisėjai daro meškos paslaugą, nes švilpią už Lietuvą, ko neturėtų daryti. Aišku, nesimato kol kas problemų. Pasaulio čempionate yra daug gerų ir pavojingų komandų. Kai viskas priklauso nuo vieno mačo, visko nutinka. Lietuva yra tikrai pretendentė kovoti dėl medalių. Visada būna taip, kad kai užsidedi Lietuvos marškinėlius, turi kovoti dėl medalių. Mūsiškių komanda tikrai gerai žaidžia, turi gerą trenerį ir nematau, kodėl negalėtų laimėti medalių.

– Kaip manote, kas rinktinėje galėtų ir turėtų išmesti svarbius metimus, kurie anksčiau būdavo patikėti jums?

– Nežinau, ar tikrai aš mesdavau juos – turbūt čia tik gandai (Juokiasi). Manau, kad vyrai tarpusavyje išsiaiškins. Tikrai yra, kas gali išmesti ir tai padarys. Dėl to problemų nebus.

– Kaip jums Jono Valančiūno žaidimas? Atrodo pasikeitęs, lyginant su praėjusiais metais?

– Jonas gerai baigė sezoną, atrodo sustiprėjęs. Žaidžia gerai. Ko jam labiausiai trūko – pridėti kelis judesius, kad nereikėtų visko daryti jėga. Pridėjo judesių, visą vasarą dirbo ir jis gali būti nesustabdomas.

– Ką galėtumėte įvardyti Pasaulio taurės favoritais?

– Aš sakau, kad ispanai laimės čempionatą. Amerikiečiai turbūt žais finale. Nenuspėjama yra Serbijos rinktinė, nors aš ja nepasitikiu, nes jie nieko gero nerodo nuo tų laikų, kai komandą paliko pajėgūs žaidėjai. Turi daug jaunimo, naują trenerį ir visko gali būti. Kroatija yra viena tų rinktinių, kuri gali daug ką nustebinti. Brazilija – taip pat. Nors ir sena, bet Argentina dar gali. Maždaug tiek.

– Kodėl manote, kad ispanai nugalės amerikiečius?

– Aš manau, kad Ispanija yra labai galinga komanda. Per vienerias rungtynes visko gali būti. Praėjusį kartą jie buvo arti, o dabar JAV rinktinė nebus tokia pajėgi. Tai tikrai geras šansas ispanams juos nugalėti. Nežinau, kaip bus, bet tikrai ispanai turi galimybių.

– Ar galima tikėtis jus ateityje dar išvysti Lietuvos rinktinėje?

– Čia priklauso nuo abiejų pusių: nuo mano ateinančio sezono, rinktinės planų, mano sveikatos. Aš niekada tų durų neuždariau ir neuždarysiu. Rinktinėje žaidžiu nuo 14 metų. Visas vasaras atidaviau ir atėjo laikas, kai man reikėjo susitvarkyti reikalus ir sveikatą, kad turėčiau gerą sezoną. Noriu iš karto būti pasirengęs, o ne sezono metu bandyti vytis visus. Buvo toks sprendimas, nors jis nėra lengvas. Aš noriu žaisti, nes tikrai smagu ir visada jauti tą didelį norą atstovauti savo šaliai. Tai – ypatingas dalykas, kurio negali palyginti su klubu. Kalbėjau ir su Robertu Javtoku, kuris tą patį sako. Žiūrėsime, kaip viskas susiklostys.

„Ilgoji pertrauka“: „Ryto“ sudėties dėlionė – kurie žaidėjai išvyks, kuriuos vertėtų išsaugoti, su kuriais vyksta pokalbiai, o kas jau ieškosi komandų kitur