Kritikos žurnalistams pažėręs G.Žibėnas: mes pasidarome neįdomūs, bet ir klausimai irgi yra tokie (23) VIDEO interviu

„Jeep“ arenoje šeštadienį buvo šventė. Arvydo Macijausko marškinėliai pakelti į arenos palubes, garsi sirgalių armija ir pergale pasibaigusios Vilniaus „Ryto“ rungtynės prieš Klaipėdos „Neptūną“ (93:75). Nors aplink vyravo gera nuotaika, treneris Giedrius Žibėnas nebuvo itin laimingas po laimėto mačo. Strategas pradėjo nuo priekaištų už pirmąjį kėlinį, per kurį vilniečiai praleido 28 taškus.

„Taip, kaip pradėjome rungtynes, tai yra nepagarba sirgaliams, – sakė G.Žibėnas. – Turime įrodyti kur kas daugiau gynyboje. Turėjome savaitę pasiruošti šioms rungtynėms ir mes įeiname į jas šitaip. Tai yra paprasčiausia nepagarba sirgaliams tokiose rungtynėse, kai taip gausiai susirenka. Puolime vėl nemetame laisvi. Stebimės, kodėl metame tritaškius 18 proc. taiklumu.

Abejojame, žaidžiame savo, ne savo arenoje, ASG, „Jeepe“, kažkur permastome. Išeina taip, kad geriausi metikai nežino, ar mesti laisvam, ar ne. Smagu, kad pagaliau pilna rotacija, pagaliau galima rotuoti žaidėjus taip, kad laisvą dieną duotume kažkam. Žaidėjams daugiau atsakomybės, netikros minutės baigėsi, dabar jie turės kiekvieną minutę išsikovoti ir kas nesilaiko rungtynių plano, nėra susikoncentravęs – jų minutės mažės drastiškai. Šiandien labai prastai įėjome. Vienos atkarpos užteko, bet kitose rungtynėse to neužteks.“

Taip pat G.Žibėnas turėjo pastabų žurnalistams. Jis pasiuntė žinutę jiems ir komentatoriui Vaidui Čeponiui po klausimo apie K.Hornsby rodomą teigiamą energiją, tačiau taiklumo stoką metant kamuolį į krepšį.

„Neturiu. Žinote, treneriai per konferencijas atsakinėja labai standartiškai, bet ir klausimai yra standartiški. Žinojau, kad bus apie traumuotus, apie Keithą ir dar Čeponis paklaus apie besikeičiančią gynybą, kodėl mes ginamės 40 minučių iš 40, nors realiai mes taip ginamės 9 arba 10 minučių. Tada mes pasidarome kažkokie neįdomūs. Tai klausimai patys irgi yra tokie. Esu jau 15 kartų apie Keithą pasisakęs, bus lygiai tas pats atsakymas, bet lygiai tas pats klausimas“, – sakė treneris.

– Antrasis kėlinys buvo sėkmingas. Atsirado užsivedimo, sportinio pykčio pas žaidėjus?

– Kaip jo negali būti nuo pirmos minutės? Atsakau į klausimą klausimu. Kas trukdo, kas jis būtų nuo pat pirmųjų minučių. Yra daug žaidėjų, kurie turi ką įrodyti. Vieni po traumų, kiti dar neatsiskleidę, dar vieni per jauni. Tegul žaidėjai patys savęs to paklausia.

– 21 atkovotas kamuolys puolime – neblogas skaičius, tiesa?

– Taip, sutinku, geras skaičius. Norėtųsi, kad būtų geresnė konvertacija. Tai yra vienas pagrindinių mūsų ginklų, tačiau konvertuojame jį tikrai prastokai. Pasiteisinimas nebėra mokinimosi procesas. Turime daryti čia ir dabar, nes aiškiau ištransliuoti, kaip elgtis po puolime atkovoto kamuolio – nėra įmanoma.

– Martynas Echodas sužaidė labai solidžias rungtynes. Kiek išmušė komandą iš vėžių jo atsinaujinusi trauma ir kiek smagu jį matyti tokį?

– Išmušė tiek Martyno, tiek Radzevičiaus netektys. Bet kuri komanda, kuri pradeda tris pirmus mėnesius neturėdama dviejų startinio penketo žaidėjų pasižiūrėčiau, kaip atrodytų ir kokioje lentelės pozicijoje ji būtų. Aišku, džiaugiamės, matėme, kiek jie darbo įdėjo, kartais norėdavo forsuoti grįžti, bet pagaliau grįžo ir abu yra visiškai sveiki.

– Šiandien buvo pagerbtas Arvydas Macijauskas. Kaip jums iš šono atrodė toks organizacijos žingsnis ir visa ši šventė?

– Smagu, kad nesugadinome Macijausko pagerbimo šventės. Macas yra ikona, idealas, ne savo įgūdžiais ar laimėjimais, bet mūsų komandai tokie kabantys marškinėliai turėtų būti, kaip akstinas, kaip pavyzdys, kaip ikona ir idealas, koks jis žaidėjas buvo. Tai buvo laimėtojas ir tai buvo žaidėjas, kuris laukdavo pačių didžiausių rungtynių. Per pačias didžiausias rungtynes jis duodavo rezultatą. Tai yra pavyzdys mums visiems. Pagarba jam ir smagu, kad klubas tokią šventę padarė. Jis to visiškai nusipelnė.

– Šią savaitę „Rytas“ pasirašė sutartį su Ąžuolu Tubeliu. Jį paskolino Klaipėdos „Neptūnui“. Kokios jūsų mintys dėl Ąžuolo vaidmens komandoje ir ar nebuvo idėjų pačiam pasilikti šį krepšininką?

– Buvo visokių minčių, ypač kai žaidėjai buvo traumuoti, kai buvome nežinioje. Bet kai sudėtis pasveiko nusprendėme jį skolinti kažkam. Mums patiems įdomu pasižiūrėti, kaip jis iš tikrųjų atrodo. Potencialas didžiulis, lietuvis, vilnietis, mūsų sistemos auklėtinis. Taip,. mes jį norime turėti ir su juo susieti ateitį. Nežinome, ką vasarą mums pasiūlys turgus. Labai gerai, kad užsirakinome jį trejiems metams. Toje pozicijoje nėra per daug žaidėjų. Žinome, kad Klaipėdoje jis gaus žaidimo minučių. Tikrai stebėsime. Jeigu ne visas, tai daugelį rungtynių, kaip jis įsilieja į LKL.

– Rinktinės stovykloje teko su Ą.Tubeliu šiek tiek padirbėti. Ką tada išsigryninote apie jo žaidimą?

– Rinktinėje buvo dvejopas vaizdas, nes jis atvažiavo po traumos, jam kliudė trauma vasaros metu. Jis įsiliejo jau įsivažiuojančią komandą, mes per treniruotes ne tiek daug laiko rasdavome pažaisti penki prieš penkis ir nepaskutinėje vietoje, kas prieš jį žaisdavo. Jonas Valančiūnas. Jis gal visiškai negalėjo atsiskleisti, bet matėsi, kad kovotojas, matėsi, kad gali žaisti antrame aukšte, matosi, kad gali pagerinti fiziškumą, bet tose pozicijose mes jau buvome užsipildę. Jeigu jis būtų atvažiavęs sveikas, viskas galėjo pakrypti kita linkme. Mažai jo pajautėme tuo metu.

„Ilgoji pertrauka“: kuo FIBA grasina Eurolygai, 2024 metų geriausieji, Balčiūno figūra, kas iš lietuvių žais Eurolygoje 2025 metais, ką gali pasiekti rinktinė ir kas triumfuos Abu Dabyje