Koks realus Latvijos pajėgumas? (67)

Prieš čempionatą prognozuotas Baltijos derbis Europos čempionato aštuntfinalyje – įvyks. Visgi – ne visai toks, kokio norėta.

Lietuva čempionatą pradėjo gerokai solidžiau nei Latvija ir iki to nelemto momento mače su Suomija atrodė visa galva aukščiau nei A grupėje vargę turnyro šeimininkai. Bet Roko Jokubaičio nebėra ir Lietuvos rinktinės galimybės aikštėje – mįslė.

Visą vasarą projektuotas žaidimas su aikštės generolu per vieną akimirką sugriuvo ir persigrupuoti per kelias dienas – užduotis, realiai skambanti tik ant popieriaus. Nekalbu apie gynybą, kuri, su charakteriu, turi būti Lietuvos sėkmės pamatas.

Bet ar lyderį praradusi Lietuva tikrai yra silpnesnė prieš Latviją? Kol kas šeimininkų realus pajėgumas irgi yra sunkiai nuspėjamas.

Banchi

Luca Banchi auklėtiniai beviltišku pralaimėjimu Turkijai pradėjo pirmenybes, tuomet išvargo pergalę su Estija, nors didžiąją rungtynių dalį atrodė prasčiau. Visgi mače su Serbija atkarpomis jau pamatėme tą Latviją, kurią prieš pirmenybes dalis specialistų regėjo stipriausiųjų penkete.

Galiausiai grupių etapas uždarytas triuškinančiomis pergalėmis prieš Portugaliją ir motyvaciją praradusią Čekiją ir staiga vietinių tikėjimas komanda prisikėlė. Bet ką mes supratome per tuos 5 mačus?

Latvija tikrai nėra tiek priklausoma nuo vieno žaidėjo, kaip buvo Lietuva, bet Artūro Žagaro sveikatos situacija gerokai neramina šeimininkų sirgalius. Įžaidėjas susitraumavo jau pirmajame mače, vėliau grįžo ant parketo, bet su Portugalija vėl pajuto skausmus ir negali žaisti 100 procentų.

O tai gerokai riboja tiek Stambulo „Fenerbahče“ gynėją, tiek ir visos Latvijos lubas. A.Žagaras žaidžia po 17 minučių ir fiksuoja 7,2 taško, 3,8 rezultatyvaus perdavimo ir 8,6 naudingumo balo rodiklius. Tai toli gražu nėra tas A.Žagaras, kuris buvo pagrindinė priežastis Latvijos sėkmės istorijos pasaulio čempionate.

Sveikatos problemų turi ir daugiau Latvijos perimetro linijos krepšininkų ir Lietuva net be R.Jokubaičio bei su neaiškia Margirio Normanto situacija vis tiek šioje grandyje neatrodo prasčiau.

Žagaras

Latvijos žaidimas yra paremtas laisvumu, greitomis atakomis ir mobilia priekine linija, tačiau ryškiausiai žvaigždei per abi komandas, Kristapui Porzingiui, taip pat taikiklis sunkiai susiderina.

NBA žvaigždė per pirmąsias trejas rungtynes prametė visus 13 tritaškių, vėliau su Portugalija atsidarė su 5 iš 12, bet prieš čekus vėl įmetė tik 1 iš 5. Su 20 proc. pataikymu iš toli Atlantos „Hawks“ naujokas vis tiek išlieka solidus (17,4 tšk., 17,4 naud.), bet tai kol kas nėra ta nestabdoma jėga, kokia buvo 2017 m. Europos pirmenybėse.

Latvija iš esmės švaisto tritaškius negalvodama – jų žaidimo stilius toks, kad jie per gynybą negali kontroliuoti rungtynių, puolime trūksta talento, bet laukinis žaidimas juos daro nenuspėjamais kiekvieną vakarą. Dar nebuvo mačo, kad latviai mestų daugiau dvitaškių nei tritaškių.

Apskritai, prieš Portugaliją dvitaškių prieš tritaškius santykis buvo 18 prieš 40, o per visas penkerias rungtynes Latvija išmetė bent po 31 tritaškį. Vidurkis yra 35,6 tritaškio per mačą, o pataikymas siekia 34,8 proc.

Būtent mobili ir tritaškius liejanti Latvijos priekinė linija turi savo išskirtinumą čempionate – prie K.Porzingio pridedame sportinę formą vėl pagavusį Rolandą Šmitą (11,6 tšk.) bei dažnai trečiu numeriu žaidžiantį Davį Bertanį (12,4 tšk.). Tai yra vieninteliai komandos krepšininkai, turintys dviženklį taškų vidurkį.

Bertanis

Rodiono Kuruco netektis prieš čempionatą privertė D.Bertanį slinktis į ne jam patogiausią poziciją, dėl ko Latvijos penkete dažnai visi žaidėjai gali būti atakuojami gynyboje. Tad čia didžiausias klausimas, kaip pavyks Lietuvai pasinaudoti latvių skylėmis, kurias nuostabiai draugiškame mače Rygoje išryškino R.Jokubaitis.

Bet reikia nepamiršti, kad R.Jokubaičio netektis neatima Lietuvos galimybių gerai gintis, o ypač agresyvios gynybos ir kontakto nuo galinės linijos nemėgsta Latvijos perimetro linija. Būtent čia šeštadienį gali būti Lietuvos raktas link pergalės, pridedant Jono Valančiūno jėgą baudos aikštelėje.

Taip pat faktorius gali būti Ąžuolas Tubelis penktoje pozicijoje, kurio agresyvumas tiek puolime, tiek gynyboje keitė mačą Rygoje, o užduotis neleisti įsibėgėti ir pajusti ritmo K.Porzingiui turėtų būti numeris 1.

Akivaizdu, kad dabar nėra aišku, kokį Lietuvos rinktinės veidą matysime, bet lygiai tą patį galime pasakyti ir apie Latviją. Dvejas rimtas rungtynes čempionate turėję šeimininkai abi pralaimėjo, bet pastarieji lengvi pasivaikščiojimai sufleravo, jog Latvija grįžta į kovą.