Kodėl „Žalgiriui“ reikia pastiprinimo priekinėje linijoje? (49)

„Žalgiriui“ kovojant dėl išlikimo pirmajame Eurolygos dešimtuke, pasigirsta vis daugiau kalbų apie tai, kad komandai reikėtų pastiprinimo priekinėje linijoje, savo substack kanale rašo Algimantas Bružas.

Tas kalbas labai anksti pradėjau ir aš, kai dar lapkričio pradžioje „Žalgirio“ baudos aikštelėje per vieną savaitę šeimininkavo du centrai – Nikola Milutinovas ir Mfiondu Kabengele.

Tada „Double Dunk“ podkaste sakiau, kad siekiant tikslo patekti į atkrintamąsias „Žalgiriui“ reikalingas į gynybą orientuotas centras.

Laikui bėgant, papildymo tema tapo vis garsiau ir plačiau aptarinėjama, kol galiausiai pasisakė ir vienas „Žalgirio“ vadovų, sporto direktorius Gediminas Navickas. Klubo pozicija – neskubėti pildytis, nes nenorima išbalansuoti mikroklimato.

Šiam interviu pasirodžius, diskursas viešojoje erdvėje tarsi skilo į dvi stovyklas – vieni mano, kad papildymas reikalingas, kiti laikosi pozicijos, artimesnės „Žalgiriui“. Yra keturi nominalūs aukštaūgiai ir Edgaras Ulanovas, kuris esant reikalui, gali pasisklinkti į ketvirtą poziciją. Iš esmės „Žalgiris“ turi tris centrus, nes Tubelis žaidžia daugiau penktoje nei ketvirtoje pozicijoje, tad kam reikalingas dar vienas?

Aš nusprendžiau pasižiūrėti, ką sako skaičiai ir ar poreikis pastiprinimo, kuris sutvirtintų gynybą, išties egzistuoja.

Tam pasitelkiau „Synergy“ sistemos skaičiavimus, prie kurių turiu prieigą. Tad čia, mano substacke, kaip ir skaitydami kitus mano tekstus (pavyzdžiui, žaidėjų skautingus), jūs galite susipažinti su statistika, kuri įprastai prieinama tik profesionalams, dirbantiems klubuose.

Skaičiavimai nėra šimtu procentų tikslūs, nes juos fiksuoja žmonės, o kaip mes puikiai žinome, žmonės turi tendenciją daryti klaidas, tad į juos reikėtų žiūrėti labiau kaip į tendenciją nei faktus.

Vis tik tie duomenų loggeriai yra gerai apmokyti, o „Synergy“ yra industrijos standartas. Duomenų bazė, kurią naudoja visi bent kiek aukštesnio lygio klubai, treneriai ir vadybininkai.

Taigi, ką apie „Žalgirio“ priekinės linijos gynybą rodo skaičiai? Pradėkime nuo gynybos reitingo. Pagal „Hack a Stat“ duomenis, „Žalgiris“ po 20-ojo turo turi šeštą geriausią gynybos reitingą Eurolygoje. Geresnį turi tik: „Fenerbahče“ (1), „AS Monaco“ (2), „Crvena Zvezda“ (3), „Valencia“ (4) ir „Hapoel“ (5).

Tam, kad suprastume, kokia dabartinė komandos būklė gynyboje, siūlyčiau skelti tuos dvidešimt turų į dvi dalis. Pirmąją, iki dešimtojo turo, kai „Žalgiris“ dominavo Eurolygoje – turėjo 7 pergales ir 2 pralaimėjimus ir trečią geriausią gynybos bei pirmą puolimo reitingus Eurolygoje.

Nuo dešimtojo turo pralaimėjimo „Olympiacos“ išvykoje „Žalgiris“ laimėjo 4 rungtynes ir patyrė 7 pralaimėjimus. Gynybos reitingas – 11-as. Ne tragedija, bet kritimas ženklus.

„Synergy“ sistema atributuoja aikštelėje vykstančias situacijas žaidėjams atskirai ir skaičiuoja, kiek žaidėjas per tas situacijas įmeta arba praleidžia taškų. Ir dar krūvą įvairiausių duomenų.

Jeigu sudėtume visų „Žalgirio“ priekinės linijos žaidėjų gynybines situacijas, į kurias jie tiesiogiai buvo įtraukti ir atsakingi už atakos baigtį, tokių situacijų „Synergy“ suskaičiavo 331.

„Žalgirio“ priekinė linija, kurią sudaro Laurynas Birutis, Mosesas Wrightas, Ąžuolas Tubelis ir Dustinas Sleva, per 331 ataką buvo tiesiogiai atsakinga už praleistą 361 tašką.

Tai yra 1,09 taško per vieną išpuolį.

Eurolygoje – tai antras blogiausias priekinės linijos rodiklis. Blogesnį turi tik Belgrado „Partizan“, kurios priekinė linija (Jonesas, Fernando, Parkeris, Osetkowskis ir Pokuševskis) per vieną išpuolį praleido 1,11 taško.

Antrą blogiausią gynybos reitingą turinčios „Dubai“ (Kabengele, Kamenjašas, Petruševas, Bertanis) rodiklis – 1,04.

„Maccabi“ (Sorkinas, Hoardas, Leafas, Santosas) – 1,04

ASVEL (Vautier, Massa, Traore, N’Diaye, Seljaasas) – 1,02

Pasižiūrėkime į atskirų „Žalgirio“ priekinės linijos žaidėjų gynybinius skaičius.

Blogiausią bendrą reitingą turi Sleva – 1,26, kas yra tarp 6 proc. blogiausių rodiklių Eurolygoje.

„Žalgirio“ naujokas itin blogai ginasi „Spot up“ situacijose, kai reikia uždengti varžovo metimą arba prasiveržimą iš statinės padėties. Iki šiol jis praleido 50 taškų iš 39 tokių situacijų (1,28).

Blogiau „Spot up“ situacijose šį sezoną ginasi nemažai ketvirtų numerių: Chuma Okeke (1,37), Giampaolo Ricci (1,33), Rolandas Šmitas (1,32), Ercanas Osmani (1,31) ir Saša Vezenkovas (1,3).

Tarp 24 proc. blogiausių Eurolygoje gynybos reitingų autorių yra Tubelis (1,08).

Tubelis prastai ginasi ISO situacijose – dažniausiai, kai išsikeitęs, turi stabdyti žaidėją vienas prieš vieną perimetre. Per 30 išpuolių leido varžovams sumesti 36 taškus (1,2). Tarp žaidėjų, kurie ISO gynėsi bent 10 kartų, už Tubelį tarp aukštaūgių blogiau ginasi tik Wenyenas Gabrielis (1,22).

Wrighto reitingas – 1,05, kas yra tarp 31proc. blogiausių Eurolygoje. Tačiau amerikietis, ko gero, blogiausiai Eurolygoje ginasi pikenroluose.

Jis yra tarp 12 proc, blogiausiai varžovų gynėjus stabdančių (1,14) žaidėjų. Tarp aukštaūgių tą blogiau darė tik Tyrique’as Jonesas (1,36) ir Jaylenas Hoardas (1,21), bet abu jie nė iš tolo taip blogai nesigina prieš besileidžiantį (arba atšokantį) aukštaūgį.

Wrighto gynyba prieš pikenrolo aukštaūgį (1,39) yra tarp 29 proc. blogiausių rezultatų Eurolygoje. Iš tų, kurie tokių situacijų turėjo bent 10, tą blogiau darė tik Janas Vesely (1,56) ir Devinas Bookeris (1,58), bet abu nėra tokie pažeidžiami, stabdydami žaidėją su kamuoliu: Vesely iš gynėjų nepraleido nė taško, o Bookeris – 2 taškus per 4 situacijas, kai Wrightas 16 taškų per 14 situacijų.

Galiausiai, Biručio gynybos reitingas yra geriausias – 0,87, bet jam užrašyta tik 31 gynybinė situacija ir tik 4 pikenroluose, nes gynėjų metimai iš vidutinio nuotolio atakuojant jo pasyvią gynybą fiksuoti besiginantiems gynėjams, o ne Biručiui.

Kur Birutis atrodo blogiausiai – gynyboje vienas prieš vieną žaidime nugara į krepšį (1,2). Už jį blogesnį reitingą tarp tų, kurie turėjo bent 10 tokių gynybinių situacijų šiame sezone, turi tik Romanas Sorkinas (1,5) ir Danielis Theisas (1,46).

Taigi, skaičiai rodo, kad visi keturi „Žalgirio“ priekinės linijos žaidėjai yra itin pažeidžiami bent viename žaidimo elemente. Ir visi – skirtinguose.

Birutis pažeidžiamiausias, kai reikia gintis vienas prieš vieną arti krepšio, Tubelis – išsikeitus perimetre, Wrightas – pikenroluose, o Sleva – closeoutuose, kas iš esmės ir yra Spot up situacijos.

Atsižvelgiant į „Žalgirio“ gynybos reitingą, tai tik dar vienas patvirtinimas, kokie komandai svarbūs yra Arnas Butkevičius (0,87) ir Nigelas Williamsas-Gossas (0,72), kurių gynybos reitingai yra atitinkamai tarp 24 proc. ir 5 proc. geriausių tarp visų Eurolygos žaidėjų.

Dar vienas argumentas

Atsakydamas į klausimą, ar „Žalgiriui“ reikia pastiprinimo priekinėje linijoje, pateiksiu dar vieną argumentą.

Tarp pirmojo dešimtuko komandų „Žalgiris“ yra vienintelis, kuris savo sudėtyje turi tik keturis nominalius aukštaūgius. Vienintelė kita komanda, kuri turi tik du tikrus centrus yra „AS Monaco“.

„Hapoel“ turi: Oturu, Motley, Odiase, Wainrightą, Ginatą, Segevą.

„Valencia“: Reuversas, Costello, Sako, Pradilla, Key’us, Sima.

„Fenerbahče“: Birchas, Silva, Bacotas, Melli, Jantunenas, Birsenas.

„AS Monaco“: Theisas, Hayesas, Makoundou, Mirotičius, Blossomgame’as

„Barcelona“: Vesely, Hernangomezas, Fallas, Shengelia, Norrisas, Keita.

„Real“: Tavaresas, Garuba, Lenas, Okeke, Lylesas, Almansa.

„Panathinaikos“: Lessortas, Holmesas, Fariedas, Yurtsevenas, Hernangomezas, Mitoglou, Samodurovas.

„Olympiacos“: Milutinovas, Hallas, Jonesas, Antetokounmpo (bus skolinamas), Petersas, Vezenkovas.

„Crvena Zvezda“: Motiejūnas, Izundu, Rivero, Bolomboy’us, Ojeleye, Moneke, Davidovacas.

„Žalgirio“ konkurentės dėl patekimo į įkrintamąsias – „Virtus“, „EA7 Emporio Armani“ ir „Dubai“ – taip pat nėra išimtis.

„Virtus“: Dioufas, Akele, Niangas, Smailagičius, Alstonas.

„EA7 Emporio Armani“: Nebo, Bookeris, Dunstonas, Leday’us, Ricci.

„Dubai“: Kabengele, Kamenjašas, Šanli, Petruševas, Bertanis.

Aš suprantu, kas turima omeny, kai kalbama apie nenorą išbalansuoti komandos. Naujas centras veikiausiai nustumtų į paraštes Birutį, o jo paslaugų gali prireikti sezono pabaigoje, kai LKL atkrintamosiose užsieniečiams po ilgo sezono dažniausiai labai sunku nusiteikti atsiduoti maksimaliai.

Atsiradus dar vienam centrui, Tubelis kur kas dažniau turėtų žaisti ketvirtoje pozicijoje, kur jis nėra toks efektyvus. Matyt, bijoma, kad taip Tubelis prarastų pasitikėjimą savimi ir jo žaidimo kreivė kristų.

Kalbama, kad labai jautrus aplinkybėms yra Wrightas. Ir neduokdie, jis pajustų rimtesnę konkurenciją dėl minučių, o dar ir iškristų iš starto penketo. Tokiu atveju užsiskleistų ir nebežaistų, kaip tada, kai Masiulis jį ėmė sodinti ant suolo už klaidas gynyboje.

Argumentai aiškūs ir tai būtų validūs argumentai komandai, kuri nekovoja dėl patekimo į atkrintamąsias. Nes jei kovoja, konkurencija yra normalus dalykas, ką turėtų priimti visi žaidėjai. Arba bijoma be reikalo, arba bijoma, kad nepavyks to išaiškinti, arba nenorima to net daryti.

Dar vienas mėgstamas argumentas tų, kurie sako, kad pastiprinimo nereikia – tai ką siūlai imti? Ne mano darbas patarinėti „Žalgiriui“. Jie tam turi savo skautą, turi žmones, kurie profesionaliai tuo užsiima. Klubas komunikuoja, kad sąrašai yra, neva viskam pasiruošta. Reikalas tas, kad „Žalgiryje“, sprendžiant iš komunikacijos, nėra aiškaus apsisprendimo, ar to papildymo išvis reikia.

Keturi aukštaūgiai komandoje, kuri žaidžia dėl vietos atkrintamosiose Eurolygoje, nėra normalu. Tai yra anomalija, kuri gali labai brangiai atsiliepti, jei Tubelis, Wrightas arba Sleva patirs traumą. Juk kitą dieną naujokas, kuris būtų perpratęs sistemą ir geros sportinės formos, rūbinėje neatsiras.

Tuo pačiu, jei taip atsitiktų, diskusija, ar „Žalgiriui“ reikia papildymo, baigtųsi tą pačią akimirką. Tik problema, kad būtų per vėlu. Kol ta pamaina atvyktų į Kauną, gali tekti pabarstyti keletą brangių taškų, kurių pritrūktų patekimui į įkrintamąsias, o juo labiau iš 7-8 vietų, kas sukurtų žymiai palankesnes sąlygas tikslo įgyvendinimui.

Negailestingai konkurencingoje Eurolygoje „Žalgiris“, mano akimis, vis dar renkasi būti mielas ir pūkuotas. Arba pernelyg atsargus, užuot prisitaikęs prie realybės, kad visos dėl kažko kovojančios komandos turi ilgas sudėtis, daug nepatenkintų žaidėjų ir tvarkymasis su tuo yra neišvengiama kasdienybė.

Algimanto Bružo įrašus galite sekti paspaudę ČIA

Dėl „PlayStation 5“ verta trumpam tapti ir futbolo ekspertu! Spėk Pasaulio taurės rezultatus „Sportas.lt“ portale ir laimėk.