Klubo potencialu tikintis „Juventus“ įžaidėjas: Skersio epizodas su apsauginiu man patiko, reiškia, jam rūpi (1) interviu

Utenos „Uniclub Bet-Juventus“ komanda šį sezoną jau atliko nemažai žaidėjų rokiruočių, o priešpaskutiniu pirkiniu tapo Tookie Brownas.

29 metų 180 cm ūgio įžaidėjas sezoną pradėjo be klubo, o praeitą sezoną praleido Larnakos AEK klube Kipre. Anksčiau jis yra rungtyniavęs Belgijoje, Lenkijoje, Vokietijoje ir G lygoje.

Kadangi pasirodymas Karaliaus Mindaugo taurėje yra baigtas, artimiausias mačas Utenos komandos laukia gruodžio 29 dieną prieš Kauno „Žalgirį“ – prabėgus 2 savaitėms nuo akistatos su vilniečiais.

„Daug treniruojamės. Labiau mėgaujuosi rungtynėmis, tačiau treniruotės dabar mums reikalingos, kad pajaustume vienas kitą ir pagerintume rezultatus“, – sako T.Brownas.

Jis pats buvo patyręs traumą ir tik pastarąją savaitę grįžo į treniruotes. Gynėjas siekia būti pasiruošęs artimiausiam mačui, bet pripažįsta – nėra lengva, kuomet vos prisijungus prie naujos ekipos tau tenka iškristi iš rikiuotės.

„Sunku, ypač, kai praleidau sezono pradžią, o dabar man teko adaptuotis prie naujos sistemos ir vėl pratintis prie pilnų krūvių. Jau pirmose rungtynėse žaidžiau 25 minutes. Bandau prie visko priprasti“, – sako jis.

Kol kas T.Brownas spėjo 17 taškų įmesti į Jonavos „CBet“ krepšį ir 2 minutėms pasirodė ant parketo mače su Klaipėdos „Neptūnu“.

– Sezoną pradėjote be komandos, ar spėjote pasiilgti krepšinio?

– Taip. Mačiau, kaip žaidžia kiti, kaip rungtyniauja mano draugai, nekantravau daryti tą patį ir vėl rodyti, ką galiu. Džiaugiuosi, kad tai galėsiu daryti Utenoje. Turėjau pasiūlymų ir anksčiau, tačiau prieš tai buvau susidūręs su peties problemomis, tad turėjau pasirodyti medikams. Kai tik išgirdau, kad galiu žaisti, tapau atviras variantams.

– Kaip sulaukėte kvietimo į Uteną?

– Sulaukiau trenerio skambučio, pasikalbėjau su agentu. Man pasakė, kad reikalingas įžaidėjas ir aš atitinku norimą profilį. Jau buvau visiškai atstatęs petį, tad pasikalbėjome su treneriu, kuris man išdėstė savo viziją ir man viskas patiko. Mane čia priėmė atviromis rankomis. Esu čia neseniai, bet jaučiuosi gerai, komfortiškai, vienintelis sunkesnis dalykas, kuris man nutinka keičiant aplinką, tai prisitaikymas prie naujo miego ritmo. Bet visa kita yra gerai.

– Ar LKL jums primena kažkurią iš lygų, kuriose esate žaidęs anksčiau?

– Kažkiek primena Vokietiją, nes ir ten, ir čia žinai, kad kiekvienas mačas bus geras, fiziškas, visos komandos bus pasiruošusios kautis. Praeitą sezoną buvau žaidęs prieš Lietuvos klubą, tad daugmaž žinojau, ko tikėtis.

– Kaip reagavote, kuomet praeitą savaitę Eimantas Skersis išpublikavo žinutę apie savo pasitraukimą iš klubo? (Pokalbis vyko dar iki jo sugrįžimo – Krepsinis.net).

– Pamačiau tai komandos susirašinėjime, žinutė buvo lietuviška, tad komandos draugams teko išversti (Juokiasi). Nežinau, kodėl jis buvo priėmęs tokį sprendimą. Nepasakyčiau, kad visiems buvo šokas, tačiau tai buvo pašėlęs sprendimas, kadangi jis apie tai paskelbė dar sezono eigoje. Žinau, kad Eimantas geras vyras, jis pasiėmė mane iš oro uosto, su juo pirmuoju susitikau čia ir jis mane priėmė šiltai.

– Kaip reagavote, kuomet E.Skersį rungtynių metu stabdė apsaugos darbuotojas?

– Jei atvirai, man tai patiko (Juokiasi). Tai reiškia, kad jam rūpi. Man patinka tokia atmosfera, man patinka, kai įkaista arena ir sirgaliai. Tada jauti, jog ekipa ir krepšinis čia visiems svarbūs. Tai jaučiu net kasdien, išėjęs į parduotuvę, matau, jog sirgaliai rodo meilę šiai komandai.

– Kaip „Uniclub Bet-Juventus“ ekipą iš vidaus paveikė nepatekimas į KMT atkrintamąsias?

– Kai pasitikome tas rungtynes, kuriose jau žaidžiau aš, buvo aišku, kad jos nieko nebelemia ir kovosime dėl nieko. Visi buvome pasiruošę dar dėl kažko kovoti, bet dieną prieš mačą jau žinojome, jog taip nebus. Nesmagu.

– Kiek sunku jums tvarkytis pastaruoju metu, kuomet susidūrėte su traumomis?

– Tikrai sunku, aš pats esu traumuotas, Thorpe‘as, Žygis... Kitiems vaikinams tenka didesnis krūvis, reikia geriau atsistatyti, kad visa tai kompensuotų. Nepaisant visko, neblogai sužaidėme su „Wolves Twinsbet“, tad tai rodo, kad neprarandame atsidavimo ir kovos.

– Kokį Utenos komandos potencialą matote?

– Tikrai didelį, galime eiti toli atkrintamosiose. Tikiu mumis ir manau, kad galime kautis su visais klubais. Reikia išlikti nuosekliems, kas treniruotę tobulėti ir kautis maksimaliai kiekviename mače.

– Skaičiuojate penktus metus Europoje, ko labiausiai pasiilgstate iš namų?

– Žinau, kad viskas, ką darau, yra dėl mano šeimos. Stengiuosi sukurti jiems kuo geresnį gyvenimą. Be šeimos esu maždaug 7–8 mėnesius per metus, tad nėra taip blogai, juolab, kad jie mane visada gali aplankyti čia. Myliu krepšinį nuo vaikystės, tad mėgaujuosi karjera. Gal pirmieji metai Belgijoje buvo sunkesni, nes nežinojau, ko tikėtis, bet galiausiai prie visko prisitaikiau ir supratau, kad galiu tai tęsti.

– Ar matote kylanti save iki Europos turnyrų lygių?

– Taip, Europos taurė, Čempionų lyga... Noriu žaisti aukščiausiame įmanomame lygyje, išnaudoti savo potencialą ir kasdien jį gerinti.