Keturi „Žalgirio“ talentai: kas kitąmet galėtų tapti stabiliu rotacijos žaidėju? (35) apklausa

Kauno „Žalgirio“ komandos jaunimo piramidę galima drąsiai vadinti geriausia Lietuvoje, kuri išugdo nemažai gerų žaidėjų, tačiau yra vienas „bet“ – Eurolygos ekipai tinkančius krepšininkus užauginti nėra labai paprasta.

Tai rodo ir statistika – per pastaruosius penkerius metus iš „Žalgirio“ jaunimo sistemos Eurolygos žaidėju tapo tik Rokas Jokubaitis. Tuo tarpu visas būrys „Žalgirio“ jaunimo piramidėje augusių krepšininkų papildė Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) ekipas: Lukas Uleckas, Marius Valinskas, Vitalijus Kozys, Grantas Vasiliauskas, Gytis Masiulis, Giedrius Bergaudas, Matas Jogėla arba žaidžia užsienyje kaip Martynas Sajus, Ignas Sargiūnas ar Erikas Venskus.

Jau dabar „Žalgirio“ jaunimo piramidėje matome keturis ryškiausius žaidėjus, kurie jau kitame sezone gali įsitvirtinti pagrindinėje komandoje – Paulius Murauskas, Mantas Rubštavičius, Liutauras Lelevičius ir Motiejus Krivas. Krepsinis.net kviečia pažvelgti į šių jaunuolių žaidimą ir tobulėjimą bei kartu paspėlioti, kuris arba kurie jau kitame sezone galėtų tapti rotacijos žaidėjais ne tik vietinėje lygoje, bet ir sulaukti šansų Eurolygoje.

19 metų 202 cm ūgio L.Lelevičius šiame sezone debiutavo LKL kovose – jau sužaidė 6 mačus ir būtų gavęs dar daugiau šansų, bet gruodžio 11 dienos susitikime su Pasvalio „Pieno žvaigždėmis“ pajautė pėdos skausmus ir nuo tada nebežaidė.

Atakuojančio gynėjo ir lengvojo krašto puolėjo pozicijose žaidžiantis L.Lelevičius išsiskiria savo ilgomis galūnėmis ir atletiškumu. Taip pat jis nebijo imtis lyderio vaidmens, ko dar nematome LKL kovose, kadangi ten tik apšyla kojas, tačiau Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) rungtynėse jis jau imasi traukti komandą paskui save.

L.Lelevičius nemažai dirbo ties savo metimu iš toli, kurį jo pozicijos sėkmingi Eurolygos žaidėjai privalo pataikyti stabiliu procentu: pastarieji du sezonai NKL buvo 26,3 ir 28,6 proc. pataikymo iš trijų taškų zonos, tačiau šiame L.Lelevičius jau rodo gerus skaičius – kol kas yra pataikęs 25 iš 71, kas yra 35,2 proc. LKL jaunuolio pataikymas yra 20 proc., bet tai yra vos 5 mesti tritaškiai ir 1 pataikytas per 6 rungtynes, tad pernelyg maža imtis, jog galima būtų kažką spręsti.

Akivaizdu, kad L.Lelevičius jau yra išaugęs NKL marškinėlius (14,2 tšk., 4,2 atk. kam., 3,3 rez. perd., 16,3 naud. bal.) ir jam kitą sezoną reikėtų žaisti aukštesnio lygio ekipoje, kur gautų nemažai žaidimo laiko. Eurolygoje tapti rotacijos žaidėju kitąmet dar pernelyg anksti, bet jeigu L.Lelevičius būtų reikalingas Panevėžio „7bet-Lietkabeliui“ ir žengtų jo kolegų keliu, būtų idealus variantas tiek jam, tiek „Žalgiriui“. Naudinga patirtis būtų rungtyniauti ir vidutinėje LKL ekipoje – kad ir „Šiauliuose“ pas Antaną Sireiką, kur L.Lelevičius gautų daug pasitikėjimo ir laisvės puolime, o tai jam padėtų greičiau adaptuotis vyrų krepšinyje.

Krivas

214 cm ūgio M.Krivas taip pat šiame sezone gauna progas pasireikšti LKL kovose ir galima pasakyti, kad jam sekasi tikrai gerai – vos per 11 minučių įmeta 7,3 taško, atkovoja 3,4 kamuolio ir renka 10,1 naudingumo balo. Net 3 susitikimus baigė surinkęs dviženklį taškų ir naudingumo balų skaičių, o kol kas geriausias pasirodymas yra 16 taškų bei 30 balų į „Pieno žvaigždžių“ krepšį.

Gruodžio pradžioje 18-ąjį gimtadienį paminėjęs centras turi ilgas ir pakankamai minkštas rankas, kad galėtų bausti varžovus ne tik arti krepšio, bet ir būdamas toliau nuo jo. M.Krivas NKL pirmenybėse kartais meta ir iš toli – atliko 11 metimų ir pataikė 3 (27,3 proc.), bet šio ginklo jam tikrai pamiršti nereikėtų, kadangi jį tobulinant galima turėti labai svarbų argumentą, kuris padėtų prasimušti į Nacionalinę krepšinio asociaciją (NBA). Po krepšiais M.Krivas turi nemažai klaidinančių judesių ir galimybių apžaisti varžovą jau dabar, kas jam leidžia sėkmingai žaisti LKL prieš antros lentelės pusės ekipas.

Šiame sezone jau svarstoma, ar negalėtų M.Krivas gauti minučių Eurolygoje vietoje Lauryno Biručio. Greičiausiai, kad šiuo metu dar yra kiek per anksti, bet jau kitame sezone M.Krivas galėtų gauti kažkokį vaidmenį ir Eurolygoje kaip trečias centras, nes minėtas kolega dar turi kontraktą. Dar ir LKL kovose M.Krivas nėra tas vidurio puolėjas, kuriuo treneris pasitiki prieš aukštesnio lygio komandas, kai L.Birutis dominuoja prieš visus savo oponentus vietinėse pirmenybėse. Kitam sezonui „Žalgiriui“ verta M.Krivą pasilikti savo gretose ir suteikti dar daugiau laiko LKL, kur jis galėtų pradėti žaisti ne tik su autsaideriais, bet ir pirmajame ketverte esančiomis ekipomis.

20 metų 198 cm ūgio M.Rubštavičius yra tas žaidėjas, dėl kurio „Žalgiris“ turi priimti sprendimą, nes vasarą pasirašyta sutartis su „7bet-Lietkabeliu“ paliko galimybę susigrąžinti jį po metų, kitu atveju panevėžiečiai perima žaidėją ir dar su juo turi kontraktą sezonui. Realiai, „Žalgiris“ mažai rizikuoja susigrąžindamas teises į M.Rubštavičių – jie vėl gali jį paskolinti gimtojo miesto klubui ir taip pažiūrėti, ar gynėjas padarys taip reikalingą dar vieną žingsnį į priekį, nes šiuo metu tai dar tikrai nėra Eurolygos komandos rotacijos žaidėjas.

Tikėtis, kad iš NKL žaidėjo į Eurolygos krepšininką M.Rubštavičius virs per sezoną ir nereikėtų. Taip, vasarą pasirodymas 20-mečių rinktinėje buvo įspūdingas, bet varžytis su bendraamžiais ir vyrais – skirtingi dalykai.

Panevėžietis tikrai rodo drąsą ir nepaiso autoritetų ir vyrų krepšinyje, o jo metimas iš trijų taškų zonos atkišus kojas į priekį išprovokavo ne vieną pražangą bei tampa savotiška vizitine kortele, kurios teisėjai dar neatėmė. Svarbus dalykas M.Rubštavičiaus karjeroje – atsikratyti traumų, kurios jį lydėjo praėjusį sezoną. Šiame kol kas jaunuolis išvengė problemų – praleido tik du mačus – po vieną LKL ir Europos taurėje.

M.Rubštavičius gavo progą parodyti sugebėjimus ne tik LKL, bet ir Europos taurėje, kur turnyro debiutantui sekasi sunkiai – 4,8 taško, 1,2 atkovoto kamuolio ir 4,6 naudingumo balo per 14 minučių. Visiškai užsirišęs krepšys yra atakuojant iš toli – 2 metimai iš 14, kas yra 14,3 proc. Įdomus kontrastas yra LKL pirmenybėse, kadangi M.Rubštavičius realizavo 15 iš 31 tolimo metimo, o tai yra 48,4 proc. – elitinis pataikymas. LKL per 16 minučių panevėžietis įmeta 8 taškus, atkovoja 1,9 kamuolio ir renka 7,8 naudingumo balo.

M.Rubštavičius rodo didelę agresiją – per 12 rungtynių metė 46 baudų metimus – po beveik 4 per susitikimą, kas yra tikrai labai pagirtinas rodiklis. Jamelą Morrisą keičiantis gynėjas tikrai lūkesčius pateisina ir yra naudingas rotacijos žaidėjas, kuris antroje sezono dalyje turėtų duoti dar daugiau naudos.

Žvelgiant į kitus metus, M.Rubštavičiui dar reikėtų šiek tiek padidinti raumenų masės, kad veržiantis link krepšio leistų dar geriau sugerti varžovų kontaktą bei gynyboje galėtų būti kietesnis. Šiuo metu M.Rubštavičius vyrų krepšinyje dar yra augimo procese ir vargu, ar kitą sezoną jau būtų pasiruošęs tapti rotacijos žaidėju Eurolygoje – dar vienas sezonas panašaus pajėgumo komandoje kaip „7bet-Lietkabelis“ būtų idealus variantas jam.  

Kuris jaunuolis turi daugiausiai galimybių kitą sezoną tapti stabiliu „Žalgirio“ rotacijos žaidėju?

Motiejus Krivas

1130 balsų

Liutauras Lelevičius

173 balsai

Mantas Rubštavičius

359 balsai

Paulius Murauskas

1001 balsas

Nė vienas iš jų

421 balsas

Balsuodami sutinkate su taisyklėmis. Daugiau informacijos čia.

18-metis 204 cm ūgio P.Murauskas atrodo gerokai arčiau pagrindinės „Žalgirio“ komandos nei jo kolega M.Rubštavičius.

Puolėjas „7bet-Lietkabelyje“ rungtyniauja net geriau nei tai darė gerokai silpnesniame Kėdainių „Nevėžyje-Optibet“. Apskritai šis jaunuolis atrodo brandesnis ir labiau suprantantis kiekvienos treniruotės bei kiekvienų rungtynių kainą nei prieš metus – bent jau taip kalba Panevėžio ekipos atstovai.

P.Murausko atvejis yra analogiškas M.Rubštavičiaus – LKL reikalai gerokai geresni nei Europos taurėje. Tarptautiniame turnyre puolėjas turi tikrai nemažai šansų – 16 minučių vidurkis, bet tik 4 taškai, 2,8 atkovoto kamuolio ir 2,4 naudingumo balų, spėjant prasižengti 2,3 karto. Vėlgi kartojasi kolegos problema – tritaškių pataikymas – tik 3 iš 16 (18,8 proc.), kai LKL puolėjas pataikė 15 iš 27, kas yra 55,6 proc.

Akivaizdu, kad pasitikėjimas savo jėgomis yra visiškai kitoks LKL ir Europos taurėje. Savame kieme P.Murauskas jau apsipratęs ir jo negąsdina joks varžovas, kai tuo tarpu tarptautinėse kovose oponentai yra aukštesnio lygio. Apskritai LKL P.Murausko skaičiai yra įspūdingi – prie elitinio pataikymo iš toli pridėkime 72 proc. dvitaškių realizaciją, 3,9 atkovoto kamuolio, 1,3 rezultatyvaus perdavimo ir 12,4 naudingumo balo per 19 minučių. Pagal per savo laiką rodomą statistiką P.Murauskas yra vienas produktyviausių lygos žaidėjų.

„7bet-Lietkabelyje“ P.Murauskas dažniausiai naudojamas kaip lengvasis kraštas, kuris keičiasi su Vyteniu Lipkevičiumi. Dažnai buvo diskutuojama, ar tai yra labiau „trečios“, o gal „ketvirtos“ pozicijos žaidėjas, bet dabar, panašu, orientuojamasi labiau į lengvojo krašto, o tai leidžia daryti patobulėjęs metimas iš toli, kamuolio valdymas ir žaidimas veidu į krepšį. Kaip dažnai kartoja treneriai, senstant visada galima spėti pasistūmėti pozicija aukštyn, todėl jaunam krepšininkui reikia bandyti save parodyti kaip „trečią numerį“.

P.Murausko drąsa, universalumas ir užsispyrimas tikrai daro įspūdį ir jeigu antroje sezono dalyje jis dar pagerins žaidimą Europos taurėje bei išlaikys panašius skaičius LKL, galės drąsiai sakyti, jog turėjo geriausią sezoną savo dar trumpoje karjeroje. Ar P.Murauskas galėtų žengti į „Žalgirį“ kitame sezone? Turbūt į šį klausimą šiuo metu neatsakytų net pats K.Maksvytis. Eurolygoje kaip „vaidmens žaidėjui“ P.Murauskui dar reikėtų pridėti daugiau gynyboje, kur jis solidesnis nei praėjusiame sezone, bet dar ne tokio lygio, koks turėtų būti tokiame turnyre. Kaip bebūtų, jeigu ne 2023 m., tai 2024 m. P.Murauskas turėtų gauti progų pasirodyti Eurolygoje.  

Kitais metais „Žalgiris“ galės LKL kovose jau duoti daugiau laiko dublerių žaidėjams Kajui Kublickui, Gyčiui Nemeikšai ar Dovydui Butkai, kurie turėtų perimti „Žalgirio-2“ lyderių etiketę iš M.Krivo bei L.Lelevičiaus.