Suprantama, kad jaunimo rinktinė sirgalius domina ne taip smarkiai kaip vyrų, tačiau daugelis stebime jaunus krepšininkus ir spėliojame, kurie iš jų pasieks aukščiausią lygį, kas sulauks geriausių Europos komandų pasiūlymų.
Panašu, kad dvidešimt metų yra būtent tas amžius, kai galima išskirti tam tikrus žaidėjus ir pamąstyti apie jų ateitį.
Šį BLOG‘ą nutariau rašyti po to, kai pažiūrėjau 1996 metų Lietuvos U-20 rinktinės sudėtį. Aukso medaliais pasidabino tokie krepšininkai kaip Tomas Masiulis, Mindaugas Timinskas, Kęstutis Šeštokas, Dainius Adomaitis, Šarūnas Jasikevičius, Virginijus Praškevičius ir kiti.
M.Timinskas tada buvo rezultatyviausias (16,4) ir daugiausiai kamuolių atkovojantis (6,4) Lietuvos rinktinės žaidėjas, tuo tarpu Š.Jasikevičius pirmavo pagal rezultatyvius perdavimus (4,1) ir perimtus kamuolius (2,1).
Tikiuosi neatsiras prieštaraujančių, kad bent jau šie du krepšininkai per savo karjerą pasiekė iš tiesų daug.
2004 metais Lietuvos jaunimo rinktinė Europos čempionate užėmė trečiąją vietą. Tais metais mūsiškiai itin nesėkmingai pasirodė pusfinalyje, kuriame 57:97 nusileido čempionais tapusiems slovėnams.
Bronzinėje Lietuvos rinktinė žaidė tokie krepšininkai kaip Steponas Babrauskas, Jonas Mačiulis, Artūras Jomantas, Marius Prekevičius, Valdas Dabkus, Linas Kleiza, Paulius Jankūnas ir kiti.
Rezultatyviausias lietuvių gretose buvo L.Kleiza (17,5), daugiausiai kamuolių atkovodavo P.Jankūnas (12,1), daugiausiai perdavimų atlikdavo (3,9) ir kamuolių perimdavo (2) A.Jomantas.
* * *
Pamėginsiu palyginti šių metų Lietuvos jaunimo (U-20) rinktinės žaidėjus su jau gerai žinomais Lietuvos krepšininkais.
Galbūt kai kurios mintys pasirodys fantastinės, tačiau tik laikas parodys, kaip žaidėjams pavyks siekti aukštesnio lygio. Jei jie nenustos tobulėti, jau artimiausiu metu galėsime išvysti juos pajėgiausiose šalies ekipose.
Donatas Motiejūnas – jaunasis Arvydas Sabonis
Ar kas nors prisimena, kaip Sabas žaidė, kai jam buvo 17 metų?.. Taigi, septyniolikmetis Sabonis 1981 metais Salonikuose tapo Europos jaunučių čempionu ir buvo išrinktas geriausiu pirmenybių vidurio puolėju. Tais pačiais metais krepšininkas TSRS pirmenybėse debiutavo Kauno "Žalgirio" komandoje.
Didžiausias šių dviejų krepšininkų skirtumas – Sabonis buvo 220 cm ūgio, Donatas – 213 cm ūgio. Tačiau tai leidžia jaunajam Lietuvos talentui rungtyniauti ne tik vidurio, bet ir sunkiojo krašto puolėjo pozicijoje.
D.Motiejūnas – greitas, koordinuotas ir gerą krepšinio uoslę turintis aukštaūgis. Be to, žaidėjas sunkiai dirba, netinginiauja ir supranta, kad norėdamas pasiekti aukščiausią lygį, dar turės ilgai stengtis.
Žygimantas Janavičius – Šarūnas Jasikevičius
Tikras komandos lyderis tiek aikštelėje, tiek už jos ribų. Atrodo, kad šių krepšininkų net veido išraiškos panašios. 19 metų 193 cm ūgio Ž.Janavičius gerai mato aikštelę, yra aštrus įžaidėjas, galintis staigiai prasiveržti, atmesti kamuolį, atakuoti iš toli. Jis nebijo imtis iniciatyvos lemiamais rungtynių momentais.
Nors pirmosios Europos čempionato rungtynės Ž.Janavičiui susiklostė ne itin sėkmingai, dabar jis atrodo kur kas geriau. Krepšininkas renka po 8,6 taško, atkovoja 4,4 kamuolio ir atlieka 4,4 rezultatyvaus perdavimo.
Yra vertinamas dėl šaltų nervų, protingų sprendimų ir lyderio savybių.
Adas Juškevičius – Ramūnas Šiškauskas
Nors devyniolikmetis A.Juškevičius yra 191 cm ūgio, jis gali žaisti trijose pozicijose. Dažniausiai sutinkamas atakuojančio gynėjo pozicijoje. Į aikštelę dažniausiai įbėga nuo atsarginių žaidėjų suolelio ir per 16 minučių surenka po 10 taškų.
Adas gerai valdo kamuolį, mėgsta žaisti vienas prieš vieną ir veržtis po krepšiu, tačiau gali rungtyniauti ir atsitraukęs, atakuoti iš trijų taškų zonos. Artėjant kėlinuko pabaigai treneriai dažnai patiki A.Juškevičiui paskutines atakas.
Yra vertinamas dėl universalumo ir techniškumo.
Martynas Gecevičius – Arvydas Macijauskas
Šiuo palyginimu greičiausiai nenustebinsiu nė vieno. Panašus žaidimo stilius, tik Martynas kol kas mažiau veržiasi po krepšiu. Tačiau turi taiklią ranką, išprovokuoja daugybę pražangų ir pritraukia po du – tris gynėjus, suteikdamas komandos draugams daugiau laisvės.
20 metų 194 cm ūgio M.Gecevičius yra rezultatyviausias Lietuvos rinktinės žaidėjas, vidutiniškai surenkantis 19,8 taško ir atkovojantis 5,4 kamuolio.
Stipriausia M.Gecevičiaus savybė – šaltakraujiškas taiklumas. Varžovai žino, kad šio žaidėjo negalima palikti vieno nei baudos aikštelėje, nei už tritaškio linijos. Būdamas laisvas meta praktiškai be klaidų.
Vaidas Čepukaitis – Eurelijus Žukauskas
Devyniolikmetis 206 cm ūgio alytiškis dėl nuolatinių kojos skausmų šiame čempionate neturi galimybės parodyti visko, ką moka. Tačiau krepšininko judėjimas aikštelėje, metimas ir krepšinio supratimas artimas daugelį metų rinktinėje žaidusiam E.Žukauskui. E.Čepukaitis pranoksta vyresnįjį kolegą kur kas taiklesniu metimu iš vidutinio nuotolio.
Nenuostabu, kad spaudoje periodiškai pasirodydavo įvairios naujienos, susijusios su Europos komandų rodomu dėmesiu V.Čepukaičiui.
Vytenis Lipkevičius – Saulius Štombergas / Mindaugas Žukauskas
Kalbant apie devyniolikmetį 200 cm ūgio V.Lipkevičių, sunku apsispręsti, ar jo žaidimo stilius panašesnis į S.Štombergo, ar M.Žukausko.
Tai vienas stabiliausių Lietuvos rinktinės žaidėjų. Vytenis rungtyniauja ir arčiau, ir toliau nuo krepšio, o treneriai patiki gintis prieš pavojingus varžovų komandos žaidėjus.
Vytenis yra vienas taikliausių Europos čempionato snaiperių (7/15 tritaškių – 47 proc.), be to, krepšininko prasiveržimai dažnai stabdomi pražangomis, todėl jis stoja prie baudų metimo linijos ir per penkerias rungtynes yra metęs 26 baudos metimus (22 buvo taiklūs).
Lukas Brazdauskis – Linas Kleiza
Nors Europos jaunimo čempionate 20 metų 203 cm ūgio Lukas dažniausiai rungtyniauja sunkiojo krašto puolėjo pozicijoje, jo žaidimo stilius yra artimas L.Kleizos krepšiniui.
Krepšininkas daug juda aikštelėje, dažnai atsitraukia už tritaškio linijos ir atakuoja iš toli. Tiesa, šiame čempionate kol kas nelabai sekasi – tikslą pasiekė tik vienas tritaškis iš 14.
L.Brazdauskis vertinamas dėl patikimos gynybos ir sėkmingo žaidimo arčiau krepšio. Jis turi visas savybes būti komandos lyderiu.
Marius Valukonis – Jonas Mačiulis
Kovingumas galėtų būti savybė, kuriuo reikėtų apibūdinti 20 metų 198 cm ūgio marijampolietį Marių Valukonį. Panašaus stiliaus žaidėjas prieš kelis metus buvo J.Mačiulis.
M.Valukonis daugiausiai laiko praleidžia baudos aikštelėje ir jos apylinkėse. Krepšininkas pirmauja Lietuvos rinktinėje pagal atkovotus kamuolius – vidutiniškai po 5,6 per rungtynes. Žaidėjas mėgsta kovoti - ne veltui susirenka daug pražangų.
Manoma, kad M.Valukonis čempionate nedemonstruoja visų savo galimybių ir gali rungtyniauti daug geriau.
Šarūnas Vasiliauskas – ?
Devyniolikos metų 190 cm ūgio Šarūnas Vasiliauskas yra ramesnis įžaidėjas, labiau propaguojantis pozicinį, tvarkingą žaidimą. Gynėjas nebijo imtis iniciatyvos, veržtis ir atakuoti krepšį.
Ilgai mąsčiau, su kuriuo Lietuvos žaidėju galėčiau palyginti Š.Vasiliauską, tačiau tokio žmogaus neradau. Laukiu jūsų pasiūlymų :).
Šiame čempionate krepšininkas dar neranda savo žaidimo – žaisdamas po 15 minučių Šarūnas surenka 4,6 taško ir atlieka 2,4 rezultatyvaus perdavimo.
Lietuvoje pastaruoju metu gana aktuali įžaidėjų problema. Š.Vasiliauskas turi visas galimybes tobulėti, lieti prakaitą treniruotėse ir tapti patikimu aukščiausio lygio įžaidėju.
* * *
Be išvardintų krepšininkų Lietuvos jaunimo rinktinėje taip pat žaidžia Pranas Skurdauskas, Rokas Ūzas ir Evaldas Žabas – juos palyginti dar spėsiu.
Dalis Lietuvos jaunimo rinktinės neabejotinai rungtyniaus po trijų metų mūsų šalyje vyksiančiame Europos vyrų čempionate. Jeigu šie jaunuoliai nesustodami tobulės, nereikėtų jaudintis, kad neturime perspektyvaus jaunimo, kuris 2011 metais turės pakeisti rinktinę paliksiančius veteranus.
Panašu, kad naujoji Lietuvos krepšinio karta bus ne ką prastesnė nei ta, kuri pamažu baigia karjerą.
Norėdami komentuoti prisijunkite.