Vilniaus „Ryto“ klubo prezidentas Antanas Guoga trečiadienį pasižymėjo itin skambia fraze, kuri apskriejo visą krepšinio pasaulį ir sukėlė nepasitenkinimo bangą vilniečių sirgalių gretose.
„Esame klubas, kuriam pagrindinis prioritetas yra Lietuvos rinktinė. Vilniaus ekipa rodo pavyzdį visai šaliai, nes rinktinė yra mūsų turtas. Klubų titulai yra labai svarbūs, tačiau net už Eurolygos trofėjų tautai brangesnis yra olimpinis auksas. Tai – daug didesnė pergalė mums visiems“, – pareiškė verslininkas.
Įdomiausia, kad ši frazė atkeliavo iš klubo pusės, taip akivaizdžiai norint parodyti, kokią poziciją užima „Ryto“ komanda šiame Eurolygos FIBA „langų“ kare. Panašiai prieš sezoną kalbėjo ir Linas Kleiza, tik tą pačią mintį perteikė kitais žodžiais.
„B tribūnos“ atstovai prie „Ryto“ biuro durų padėjo gedulo vainiką ir feisbuke parašė: „Tiesiog... Liūdna, jog pastaruoju metu yra laidojami „Ryto“ prioritetai. Painiojami interesai, žaidžiami užkulisiniai žaidimai... Žmonės atiduoda daug tam, kad „Rytas“ turėtų palaikymą visur ir visada. Kad jis būtų kuo aistringesnis. Tūkstančiai vilniečių renkasi į areną ir išgyvena dėl šio klubo... Mes norim, jog pirmas eilėje visada būtų „Rytas“. Tik taip galima sukurti sėkmingą klubą.“
Nors poelgis ir yra nestandartinis bei labai drąsus, kuris tikrai neturėjo patikti „Ryto“ vadovams, tačiau jį galima pateisinti. „Rytfaniai“ yra klubui atsidavę žmonės, kurie palaiko komandą, nors ši eilę metų nepasiekė skambių pergalių, o praėjusiame sezone tik grįžo į „Betsafe–LKL“ finalą po dvejų metų pertraukos. Šie žmonės keliauja paskui komandą į Kazanę, Barą ar Malagą, gausiai keliauja į išvykas Lietuvoje ir tiki ekipa. Tuomet A.Guoga išstoja ir skambiu pareiškimu pasako, kad jiems rinktinė svarbiau už klubo interesus.
Turbūt jausmas turėtų būti panašus, jeigu jūs esate Jonas ir turite brolį Petrą. Jūs galvojate, kad mama myli jus abu vienodai, bet staiga, prie vakarienės stalo, ji pasako, jog ji labiau myli Petriuką, nes jis gali gyvenime pasiekti daugiau už Jonuką.
Lengva A.Guogai mėtytis tokiais pareiškimais, kai „Rytas“ žaidžia Europos taurėje ir per FIBA „langą“ nereikia žaisti šio turnyro kovų. Jeigu sostinės ekipa žaistų Eurolygoje arba Europos taurėje tyčia nebūtų padaryta pertrauka, įdomu, ką tada sakytų „Ryto“ vadovai.
Be Mindaugo Girdžiūno, abiejų „centrų“, Arno Butkevičiaus, Eimanto Bendžiaus ir vyr. trenerio Dainiaus Adomaičio likęs „Rytas“ vargiai laimėtų prieš Baro „Mornar“, ką jau kalbėti apie Eurolygos kovas. „Siemens“ arenoje šiuo metų sirgalių vidurkis siekia vos daugiau nei 4 tūkstančius ir tai yra apie 10 proc. mažiau nei pernai reguliariajame sezone. Į tokias rungtynes ateitų dar mažiau žmonių, o jeigu būtų pralaimėta, skaičius dar labiau kristų. Labai gerai pasakė „Žalgirio“ vadovas Paulius Motiejūnas, jog žmonės tiesiog nesupratų, jeigu susimokėję pinigus už abonementą nepamatytų Eurolygos kovose įprastos komandos.
Ir čia galima pridėti ne tik aistruolius, bet ir rėmėjus, kurie skiria savo lėšas klubui ir nori jo pergalių. Bet kuri įmonė norėtų būti tapatinama su laiminčia komanda, o ne ta, kuri prioritetus skiria kažkam kitam.
Šioje vietoje galima suprasti, ką daro A.Guoga ir „Ryto“ klubas – pats europarlamentaras rinktinę rėmė ne vienerius metus, prisidėjo prie vardinio kvietimo įsigijimo į 2010 metų Pasaulio taurės kovas. Taip pat L.Kleiza daug metų žaidė rinktinėje. Tiems vyrams iš tiesų rūpi nacionalinė komanda.
Žinoma, čia daugelis įžvelgė A.Guogos populistinius šūkius, bet kol kas juos pagrįsti sudėtinga. Anksčiau sklandė kalbos, kad A.Guoga sieks Vilniaus mero posto, bet jau yra paskelbęs, jog rinkimuose nedalyvaus. Prezidento rinkimuose jo taip pat nematysime, tad šioje vietoje ieškoti paaiškinimų sudėtinga.
Dar viena galima tokio elgesio priežastis – bandymas pritraukti daugiau gerbėjų simpatijų į savo gretas. Kai žaidžia rinktinė, susidomėjimas krepšiniu Lietuvoje išauga 3–4 kartus. Tada rungtynes stebi net tie, kurie viso sezono metu nematė nei LKL rungtynių, nei domėjosi situacija klubiniame krepšinyje. Yra žmonių, kuriems rūpi tik rinktinės reikalai, ką aiškiai rodo kasmet įvairių čempionatų metu drastiškai išaugantys krepšinio portalų reitingai. Galbūt rinktinės iškėlimas aukščiau už klubą kažką privers kitomis akimis pažvelgti į „Rytą“?
Rinktinė neabejotinai yra visuotinis reiškinys, kuris suvienija tautą. Tai yra reiškinys, kurį žmonės išgyvena tarsi savo asmeninį gyvenimą. Kiek verkė po pralaimėjimo Makedonijai, kiek kėlėsi naktimis ar paryčiais stebėti atrankos kovas Venesueloje, kiek džiaugsmo buvo patekus į Europos čempionato finalus, kiek negalėjo užmigti po skaudaus dūrio pernai aštuntfinalyje.
Toks klubo pozicijos išsakymas rodo visišką palaikymą D.Adomaičiui, kas yra tikrai gražus ženklas. Strategas pats dėl nacionalinės komandos atmetė ne vieną pasiūlymą treniruoti komandą, todėl sezoną praleido be darbo. Matoma aiški linija, kad „Rytas“ kol kas visiškai palaiko trenerį. Sakome „kol kas“, nes krepšinyje viskas labai greitai keičiasi.
Rinktinė yra svarbi ne tik „Rytui“, svarbi ji ir „Žalgiriui“, ir šios komandos žaidėjams, bet krepšinis yra verslas ir pirmiausia reikia žiūrėti į klubo interesus. Kiekviena pergalė Eurolygoje „Žalgiriui“ atneša piniginę injekciją, o kiekvienas laimėtas mačas potencialiai artina prie dar didesnio uždarbio. Praėjusio sezono sėkmė atnešė ne tik pinigų tuomet, bet neša ir dabar, nes kol kas į visas namų rungtynes Eurolygoje buvo išparduoti visi bilietai. „Žalgirio“ žaidėjai padės rinktinei vasarą ir nebus jokios problemos tame. Juolab, kad ir be žalgiriečių pagalbos rinktinė laimėjo šešis mačus. Dar dvi pergalės buvo pasiektos su Edgaru Ulanovu bei pateko į Pasaulio taurę.
Aišku tiek, kad šis „Ryto“ pozicijos išsakymas neklausus sukėlė tik nereikalingas aistras ir ginčus, taip pat pablogino santykius tarp klubo bei sirgalių.
Norėdami komentuoti prisijunkite.