Kaip svečias į Vilnių grįžęs E.Žukauskas: apie ramybę Italijoje, smūgį Milano ekipai ir etapą „Wolves“ (1) interviu

Eigirdas Žukauskas dvejus pastaruosius metus gynė Vilniaus „Wolves Twinsbet“ garbę, o šį vakarą sostinės arenoje jau stos į kovą su buvusia savo komanda. Puolėjas vilkės Trento „Dolomiti Energia“ marškinėlius.

Trento komanda galingai pradėjo sezoną Italijoje – pasiekė septynias pergales, neklupo nė sykio, maža to – sutrypė Milano „EA7 Emporio Armani“ klubą. Europos taurėje startas ne toks pozityvus – 3 pergalės per septynis turus. O dabar lauks ir pergalių seriją pratęsti bandysiantys „vilkai“.

Pats E.Žukauskas buvo pristabdytas čiurnos traumos, tačiau po truputį grįžta į savo gerąją versiją.

Italijoje jo skaičiai siekia 8,2 taško, 2,8 atkovoto kamuolio ir 7,6 naudingumo balo per 15 minučių. Europos taurėje – 9 taškus, 1,2 atkovoto kamuolio ir 6 naudingumo balus per 15 minučių.

Aukštaūgis neabejotinai tikisi, kad Trente galiausiai turės geresnius metus nei pernai Vilniuje, o kol kas džiaugiasi savo sprendimu keltis į Italiją.

„Tai tikrai viena geriausių organizacijų, kokias esu matęs karjeroje. Gera būti čia. Gera nuotaika, visi užsikūrę, siekiame kuo geresnių rezultatų“, – sako E.Žukauskas.

Krepsinis.net – pokalbis su buvusiu „vilku“ apie sezono pradžią Trente, dvejus nelengvus metus Vilniaus klube, išderinusią traumą ir Rimą Kurtinaitį rinktinėje.

– Pirmąsyk karjeroje žaidžiate Italijoje. Kaip prabėgo šie pora mėnesių Trente?

– Viskas gerai. Geras oras, geras klimatas, Trentas – nedidelis, bet gražus, kalnuotas, su įspūdingais vaizdais. Kas dėl krepšinio, sąlygos labai geros, organizacija sudaryta iš daug žmonių, jie dirba labai aukštame lygyje. Tai ir sukuria bendrumą, gerą atmosferą krepšiniui.

Visi stengiasi kuo geriau atlikti savo darbą, aišku, pavyksta tai geriau, tai blogiau, ne visi sezonai bus vienodai sėkmingi, bet klubas dirba labai nuoširdžiai. Tai tikrai viena geriausių organizacijų, kokias esu matęs karjeroje. Gera būti čia. Gera nuotaika, visi užsikūrę, siekiame kuo geresnių rezultatų.

– Kas jus labiausiai sužavėjo, kuomet sulaukėte Trento komandos pasiūlymo ir nusprendėte toliau nebesidaryti?

– Vasarą pasikalbėjau su sporto direktoriumi, treneriu, jų sistema ir krepšinio supratimas negaliu sakyti, kad užbūrė, bet tikrai sužavėjo. Man viskas patiko ir ilgai negalvojau. Visada norėjau save išbandyti lygose, kuriose nesu žaidęs, plius, Italija visada man atrodė įdomus variantas. Čia žaidžia ir Bendžius, ir Olisevičius, ir Sorokas, kiek kalbėjausi su jais anksčiau, jie buvo labai patenkinti Italija. Galvojau, kad ją reikia išbandyti ir man.

– Sakote, buvo įdomu išbandyti naują lygą. Kokį tą Italijos krepšinį pažinote?

– Didžiausias skirtumas, lyginant su LKL, rungtynių tempas yra greitesnis, krepšinis – laisvesnis, atakų – daugiau, žaidėjai – individualiai stipresni. Kiekviena komanda turi 2–3 žmones, kurie rungtynes gali išspręsti patys. Aišku, gali ne tik patraukti, bet ir nuskandinti.

– Jums toks žaidimas labiau prie širdies ar gal esate labiau sustyguoto krepšinio mėgėjas?

– Man tikrai patinka mūsų komandos stilius. Norime žaisti greičiau, to reikalauja treneris, aišku, reikia neperskubėti – rasti tinkamą balansą. Kol kas sezono pradžia Italijoje mums tikrai nebloga, Europos taurėje – vidutiniška, žiūrėsime, kas gausis toliau. Dar daug laiko liko.

– Ar turėjote kažkokių variantų likti LKL rinkos klubuose?

– Nebuvo, kas ir buvo, nesakyčiau, kad realūs. Net ir kalbų lygyje tai nebuvo realu. Man švietėsi tik užsienis ir dėl to esu laimingas.

Žukauskas

– Sakyčiau, kad pasakymas „sezono pradžia nebloga“ yra labai kuklus iš jūsų lūpų, kadangi „Dolomiti Energia“ yra Italijos lygos lyderė, nė sykio neklupusi per 7 turus ir sutriuškinusi Milano klubą. Ar tikėjotės tokio starto?

– Niekas nebuvo nusiteikęs, kad startuosime 7/0. Bet kasdien pasirengime smarkiai dirbome, ruošėmės labai rimtai. Pas mus nėra perdėto džiaugsmo po pergalių, niekas netriumfuoja, žiūrime į rungtynes po rungtynių. Buvo ir blogų mačų – Europos taurėje smarkiai gavome nuo Podgoricos ir „Bahčešehir“. Tas balansas yra, neužkeliame nosies, žinome, kad reikia dirbti.

Žaidžiame kas 3–4 dienas, tad gaunasi, kad sužaidei ir turi ruoštis kitam mačui, nėra kada galvoti. Stengiesi spausti iš savęs maksimumą. Jei kažkas treniruotėje nesigauna, iškart treneriai pastato visus į vieną ir dirbame toliau. Per daug negalvojame apie rezultatą dabar, kaip sakome Lietuvoje, viščiukus skaičiuosime pavasarį.

– Triuškinama pergalė prieš „EA7 Emporio Armani“ (91:57) neužaugino jums nors trumpam sparnų?

– Gal buvo emocinis dalykas. Nes po dviejų dienų žaidėme prieš „Joventut“ ir jautėmės emociškai išsikrovę. Visa laimė, kad mums sunkiai pavyko išvargti tą pergalę. Ji labai svarbi turnyrinei lentelei.

– Kuomet sprigtų LKL gauna „Žalgiris“, šurmulio Lietuvoje yra daug. Būdamas Italijoje, ką pastebėjote, ar tokie Milano klubo pralaimėjimai yra stipriai aptarinėjami?

– Šurmulio yra, bet smarkiai nelendu į mediją ir neskaitau. Vietiniai kažką perduoda, bet aš stengiuosi per daug neskaityti. „Virtus“ praeitame mače irgi nusileido Varezės ekipai. Pralaimi ir geros komandos. Italijos lyga – labai apylygė, nėra tokios vienos dominuojančios komandos kaip pas mus „Žalgiris“. Milanas turi gerą komandą, yra Eurolygos ekipa, bet jei ji atvažiuos atsipalaidavus, iškris 1–2 žaidėjai, nebus lengva jiems žaisti Italijoje.

– Turite du ryškius vedlius, ant kurių pastatytas žaidimas – Anthony Lambą ir Jordaną Fordą. Abu jie – buvę NBA žaidėjai. Kiek motyvuoti jie yra Trente ir ar turi norų, įrodę vertę, vėl grįžti į NBA?

– Apie grįžimą į NBA ar kitą sezoną tikrai nėra jokios kalbos. Koncentruojamės į tai, kas vyksta dabar ir viskas.

Žukauskas

– Ar laisvu laiku stebite daugiau Italijos lygos komandų, ar galbūt labiau traukia stebėti lietuviškas kovas?

– Žiūriu daugiau Italijos lygą nei LKL. Ji vis tiek man nauja, norisi pažiūrėti, prieš ką žaisi ateityje, kokie kitų komandų stiliai, ką jos rodo puolime ir gynyboje. Renku informaciją. Dažniausiai sekmadienį po rungtynių stengiuosi įsijungti mačus, bet kai su komanda esame išvykose, žiūrime rungtynes kartu.

– Neseniai grįžote į aikštę po čiurnos traumos. Ar jau jaučiate atsistatęs visiškai?

– Buvo sunkoka pradžia, persekiojo tos mini traumelės, buvo sunku įsivažiuoti. Dabar eina gal ketvirta savaitė, kojos po truputį grįžta, vėl priprantu prie komandos draugų, nes treniruotės yra treniruotės, rungtynės – kitas reikalas. Dar iki galo nesu 100 proc. formos, bet manau, laiko klausimas, kai viskas atsistatys.

– Pastaraisiais metais „Wolves Twinsbet“ gretose nebuvote tarp lyderių. Ar renkantis naują klubą buvo labai svarbu, kad vaidmuo tektų didesnis? Aišku, kol kas trauma vis tiek buvo jus išmušusi iš minučių.

– Faktas, kad norėjosi geresnio sezono nei buvęs prieš tai. Man rodosi, normalu, kiekvienas krepšininkas to nori ir aš ne išimtis. Pakalbėjau treneriu, kokią sistemą jis propaguoja, ko jis nori, koks jo stilius. Įsivaizdavau, kad viskas bus gerai, bet stengiausi neapsikrauti, kad ambicijos nebūtų per didelės.

– Porą metų praleidote po padidinamuoju stiklu esančioje komandoje. Kiek ramiau dabar yra rungtyniauti Trete?

– Nežinau, kad po pirmo sezono „vilkuose“ jau buvome įpratę prie visko, sugėrę (Juokiasi). Yra kaip yra, žmonių nepakeisi, visi Lietuvoje mėgsta pašnekėti apie krepšinį. Nelabai į tai kreipėme dėmesį. Paskaitai – gerai. Jei žmonės pasijaučia geriau šnekėdami – tegul. Šį darbą dirbame ne pirmus metus, viskas suprantama. Italijoje medija taip tiesiogiai tavęs nepasiekia, koncentruojiesi į savo darbą, savo komandą ir tiek.

Žukauskas

– Grįžtate į „Twinsbet“ areną, kuri prieš tai buvo jūsų namais. Kokie atsiminimai likę iš tų poros metų „Wolves Twinsbet“?

– Nežinau, ką visi įvaizdavo, bet ką įsivaizdavome mes, mūsų komanda tų tikslų nepasiekė. Negali vertinti, jog viskas bus tik gerai. Bet kaip komanda man čia patiko. Buvo surinkti geri žmonės, geri žaidėjai, geras personalas. Visi dirbo stipriai ir norėjo rezultato. Bet toks krepšinis. Ne visada pavyksta ir traumos pamaišo taip pat. Galėjome geriau, bet dabar jau kiti laikai, gyvename toliau.

– Galima tai pavadinti neišsipildžiusių lūkesčių metais ar taip negatyviai neįvardintumėte?

– Ne, aš taip negatyviai nežiūriu. Žinau, kad kiekvienas stengėsi, įdėjo daug darbo, bet išėjo kitaip ir nieko nepakeisi. Kai įdedi darbo, bet rezultato nepasieki, bent jauti, jog padarei, ką galėjai. Visi buvę žmonės tikrai padarė, ką galėjo. Čia sportas, žaidžia dvi komandos, nugali viena.

– Ne vienas ir ne du buvę ar esami „vilkų“ nariai sakė, kad jautėsi žaidžiantys nemylimiausioje komandoje. Kaip komandos viduje reaguodavote į „heitą“? Gal jis pykdė, erzino, o gal trikdė?

– Ne, gal tik pirmais metais buvo įdomiau stebėti visas reakcijas, o antrais jau buvome viską praėję. Niekas per daug nekreipdavo dėmesio. Šneka? Gerai. Žmonės šneka ir šnekės. Prieš pasirašant sutartį nemaniau, kad dėmesio bus tiek daug, bet tai normalu. Atėjo naujas klubas su ambicingais tikslais. Automatiškai gauni dėmesio, jis dar auga, kai aplink tave – žinomi žmonės, o kiti klubai tai matydami dar labiau pasitempia.

– Dabar stebint „vilkus“ iš šono, kuo pasikeitusią šią ekipą matote?

– Treneris kitas, jo kitokios mintys ir sistema, žaidėjai taip pat kiti. Pasikeitimų yra, jie sezoną pradėjo sunkiai, daug kas jau šnekėjo, kaip treneris blogas. O dabar ką – jie laimėjo keletą rungtynių iš eilės, vėl gerai. Tos kalbos nelabai ką reiškia. Svarbiausia, kas komandos viduje, kaip visi dirba, jei bus rezultatai – kalbos bus nesvarbu.

– Kiek jūsų strategui Paolo Galbiati yra gerai pažįstamas „Wolves Twinsbet“ specialistas iš Italijos?

– Žinoma, vis tiek Magro keletą metų dirbo Italijoje, buvo metų treneris. Štabas tikrai jį pažįsta, bet nežinau, kiek tai lengvins pasiruošimą. Jie mums parengė planą – stengsimės jį įgyvendinti.

– Ar likote nustebęs, kad dabar „Wolves Twinsbet“ vienu lyderių yra Tre‘Shawnas Thurmanas, prieš metus čia atvykęs kaip vienas pigiausių žaidėjų?

– Jau pernai jis turėjo gerą sezoną. Gal kartais užbanguodavo, tai normalu, kad šiemet jis tapo vienu lyderių. Tai – geras, individualiai stiprus žaidėjas, nieko stebėtino.

– Pamenu, kai pernai sėdome filmuoti podkasto su Kristupu Žemaičiu, buvo visai rimtai juokauta, kad įdomu, ar įrašas spės išeiti į viešumą, o gal jis iki to laiko persikels į kitą klubą. Kiek džiugu, kad jam vis tik pavyko turėti savo vietą Vilniuje?

– Faktas, tikrai smagu. Už visus lietuvius smagu, kai jie sužaidžia. Norisi, kad jie toje komandoje turėtų didesnį vaidmenį ir žaistų geriau, išpildytų, ko nori treneris. Kad jiems tik sektųsi. Visi turi surasti save, yra trenerio sistema, reikia įsilieti. Tikiuosi, sezono metu lietuviai bus naudingesni nei dabar bei tą savo vietą ras.

– Kaip manote, kas bus svarbiausia, norint, kad Trentas užgrobtų „vilkų“ teritoriją?

– Įvykdyti namų darbus. Tiek jie bus juos paruošę, tiek mes. Žiūrėsime, kas sustartuos geriau, nes manau, jog daug svarbos bus tame, kas labiau norės laimėti. Reikės kovoti, stengtis išnaudoti pranašumus ir žiūrėti, ar atkarpas geriau pavyks sužaisti jiems, ar mums.

– Artėja FIBA „langas“. Gal sulaukėte Rimo Kurtinaičio kvietimo?

– Ne, yra daug žaidėjų, manau, pasirinkimo jam bus, jis susidėlios, ko reikia, surinks gerą sudėtį.

– Kadangi pas Rimą žaidėte, kaip manote, ar jis bus tinkamas strategas nacionalinei komandai?

– Sunku pasakyti, reikia pažiūrėti bent pirmą „langą“, kaip seksis komandai, kokios bus trenerio mintys ir kaip tai pavyks išpildyti. Dabar gali šnekėti bet ką, bet pirmiausiai reikia pažiūrėti bent kelias rungtynes. Visi žino Rimą nuo senų laikų, kaip jis dirba, kokios jo treniruotės. Kiekvienas pasirenka pagal save, bet tikrai nemanau, kad jo metodai turės įtakos žaidėjų sprendimams vykti ar nevykti į rinktinę.

„„Ilgoji pertrauka“: LKL klubų biudžetai, jų išnaudojimas, brangiausi žaidėjai, savivaldybių indėlis ir algų lubos