Kaip Sabas S.Pippeną į „Žalgirį“ vežė (14)

Kauno „Žalgirio“ klubo istorijoje keli etapai yra ryškiau pažymėti metraščiuose – auksiniai Arvydo Sabonio laikai, Eurolygos šturmas 1999 m., Šarūno Jasikevičiaus era ir... Ir sezonas, kai „Žalgiris“ Europoje nieko nelaimėjo, 2003–2004 m., bet nepaliko abejingų.

Ir tam buvo daug priežasčių, o viskas prasidėjo nuo 2003 m. gegužės mėnesio žinios – A.Sabonis grįžta užbaigti karjeros į „Žalgirį“.

„Nemėgstu ilgai būti skolingas, o po to, ką jūs jau padarėte ir dar – esu tikras – padarysite, jaučiu, kad metas ir man prisidėti prie „Žalgirio“ atgimimo Europoje. Tai va, pagalvojau, pagalvojau ir nusprendžiau – užteks man tų amerikų, reikia kitą sezoną „Žalgiriukui“ padėti“, – tuomet Kauno tarybos posėdyje tarė legenda.

38-erių Lietuvos sporto ikona grįžo į vietą, nuo kurios pakilo į pasaulio elitą, bet tokiai žiniai „Žalgiris“ ruošėsi kurį laiką ir iškart buvo galima suprasti – laukia neeilinis sezonas.

„Uoj, pas mus ten buvo labai ilgi pasiruošimai tam... – Krepsinis.net prisiminimais dalijosi tuometinis klubo vadovas Gediminas Navikauskas. – Labai daug kalbėjomės su Arvydu jam dar būnant Portlande. Jis sakydavo: „Ką aš senukas dar čia žaisiu?“ Bet mes jam įrodėme, kad jis dar nėra senukas.

Kai jis nežaidė Portlande, ilsėjosi, 2001–2002 m. sezone, kilo visokios idėjos. Kalbu apie žaidėjus, kas galėtų atvykti į komandą...“

Pats A.Sabonis, suprasdamas, kaip „Žalgiris“ ruošiasi jo sugrįžimui, tuomet 2003 m. gegužę mįslingai užsiminė apie galimus papildymus komandoje.

„Komanda susirinko visai nebloga, jei dar truputį pasistiprintume, galima būtų ir Eurolygoje visai gražiai pasirodyti“, – kalbėjo A.Sabonis.

Na ir išties. Idėjos, kilusios A.Saboniui, G.Navikauskui ir Ginui Rutkauskui, kai kurios išsipildė, bet viena taip ir liko idėja, kurios įgyvendinimas Eurolygoje būtų amžiams įsiminęs.

Taip, iš pavadinimo supratote teisingai. „Žalgiris“, o konkrečiai A.Sabonis, kalbino vieną ryškiausių Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) asmenybių Scottie Pippeną atvykti į Kauną. Ir tai nebuvo tik utopinė idėja.

Pippenas, Sabonis

Šešiskart NBA čempionas, Michaelo Jordano Robinas tuomet galvojo apie karjeros pabaigą, bet Portlando „Trail Blazers“ klube užmegztas ryšys su Sabu patį skatino užsiminti apie šią beprotišką idėją.

„Tuomet Scottie pasakė: „Su tavimi, Arvydai, norėčiau sužaisti dar.“ Jie labai gerai sutarė ir šią idėją Scottie ne kartą pakartojo Arvydui“, – atskleidė G.Navikauskas.

A.Sabonis ir S.Pippenas viena rūbine Portlande dalijosi tris sezonus, o dar vieną Sabas nuo NBA darė pertrauką, bet pokalbiai tarpusavyje nesibaigė. Būtent dar 2001–2002 m. sezone ir gimė idėja pamatyti S.Pippeną su žaliai baltais marškinėliais Kaune.

„Pippenas jau galvojo irgi apie karjeros pabaigą. Jis nebeplanavo žaisti NBA ir su Sabu buvo kalba visą karjerą kartu vainikuoti „Žalgiryje“.

Pats Arvydas į komplektacijos reikalus daug nesikišo, bet būtent Pippeno istoriją papasakojo, kad yra noras ir kad jis dar čia padėtų“, – 2003 m. pokalbius įgarsino G.Navikauskas.

Galiausiai ši idėja neišdegė – 2003 m. liepos pabaigoje tuomet 37-erių NBA ikoną susigrąžino Čikagos „Bulls“, kuri įteikė dvejų metų 10 mln. JAV dolerių kontraktą.

Visgi veteranas jo įvykdyti nebesugebėjo – 2003–2004 m. sezone dėl įvairių sveikatos problemų sužaidė 23 mačus, per kuriuos žaidė po 18 minučių ir rinko po 5,9 taško.

Paskutines savo karjeros rungtynes NBA jis sužaidė 2004 m. vasario 2 d. Kai „Žalgiris“ dar kovėsi Eurolygos reg. sezone, kuris vėliau išsirutuliojo iki Tel Avivo košmaro „Top 16“ etape.

Kiek arti realiai S.Pippenas buvo „Žalgirio“?

„Pippenas sakė aš nieko prieš ir linko prie sprendimo atvykti į Kauną, bet būtent tuo metu „Bulls“ ir pasiūlė dar pažaisti ir grįžti ten. Galbūt agentai nugirdo kažką, kad Sabas kalbasi su juo... Tiksliai jau neprisimenu, bet tikrai buvo toks susikabinimas. Mes jau galvojome, kokia čia bomba būtų... Ir kaip tyčia atsirado tas NBA pasiūlymas“, – išdėstė G.Navikauskas.

„Žalgiris“ tikrai negalėjo pasiūlyti finansinius lūkesčius atitinkančių pinigų, bet idėja buvo žaidimas „for fun“ – draugas su draugu, – pratęsė G.Navikauskas. – Jie – dideli žmonės. Nebuvo jokių piniginių klausimų, jei būtų atvažiavęs, tai būtų simbolinė suma.“

Jei galiausiai S.Pippenas būtų atsidūręs Eurolygoje, tai būtų pasaulio akis atkreipęs „Žalgirio“ ėjimas bei tuo metu stipriai pakėlęs Europos krepšinio populiarumą už Senojo žemyno ribų.

Tarp 50 visų laikų geriausių NBA žaidėjų išrinktas amerikietis be kartu su M.Jordanu iškovotų 6 titulų dar 7 sykius žaidė „Visų žvaigždžių“ rungtynėse, kur sykį tapo MVP. Jis dar trissyk buvo išrinktas į pirmą NBA komandą ir net 8 – į geriausiai besiginančių lygos krepšininkų penketą.

Panašaus kalibro žvaigžde Eurolygoje nebent buvo 1995 m. Atėnų „Panathinaikos“ marškinėlius apsivilkęs Dominique‘as Wilkinsas.

„Eurolygai tai čia būtų... Aš vėliau šią istoriją papasakojau Jordi Bertomeu. Jis man su apmaudu sako: „Uoj, koks čia galėjo būti įvykis...“ Jau kai Sabas grįžo, koks Eurolygoje buvo sujudimas, o čia būtų išvis kosmosas“, – sakė G.Navikauskas.

S.Pippenas Kaune nenusileido, „Žalgiris“ Eurolygos nelaimėjo, bet 2003–2004 m. sezonas vis tiek lieka neužmirštamas iki šiol.

Tiek Eurolygos grupių, tiek „Top 16“ etapo MVP tapęs A.Sabonis su „Žalgiriu“ Sabo žodžiais ne tik visai gražiai pasirodė, bet ir kelias minutes mintimis jau buvo nusikėlę į finalo ketvertą. Visgi 2 sekundės Tel Avive tapo ilgiausios „Žalgirio“ istorijoje, o Derricko Sharpo tritaškis iki šiol laikomas vienu įspūdingiausių momentų per Eurolygos gyvavimą.

„Aš visada prisiminsiu mūsų visų nuotaikas grįžtant... Skridome privačiu skrydžiu, tai buvo žiauru, žiauru... – dar šiandien apie tai sunkiai žodžius renka G.Navikauskas. – Net nenorėjome galvoti, kas nutiko, bandėme visaip pasimiršti... Jaučiau, kad jei būtume praėję Tel Avivą, būtume laimėję Eurolygą.“

„Sabonis nesikišo į komplektaciją, jis pasitikėjo mumis, Ginas (Rutkauskas) pagrinde rinko komandą, aš rūpinausi pinigais, – apie to sezono užkulisius išsiplėtė G.Navikauskas. – Bet pamenu, kad jam labai patiko žaisti su Edu Cota, o Tanoka (Beardą) sulaikė neišvykti.

Tanoka tuomet atėjo pas mus į kabinetą ir pasakė, kad labai daug jums kainuoju, nors savo funkcijų neatlieku, esu pagalbinis centras ir noriu nutraukti kontraktą. Viskas buvo prieš rytinę treniruotę ir Sabas tradiciškai atėjo paplepėti. Sako: „Kas čia per susirinkimas?“ Pasakiau, kad Tanoka neranda sau vietos ir Sabas iškart atsisuko paklausti: „Nori, kad aš ketvirtu žaisčiau?“ Beardas žiūri, tyli. Sabas toliau sako: „Galime būti kartu aikštėje, man ketvirtu dar geriau, nereiks stumdytis ten apačioje, trajakėlį išmesiu...“ Tanoka galvojo, kad Sabas nepasitrauks, o jis tik džiaugėsi, jog jį išlaisvino nuo darbų.“

Net ir po Tel Avivo skaudulio tas sezonas padarė didelę įtaką tolimesnei krepšinio raidai Lietuvoje – A.Sabonio sugrįžimas nemažai daliai tuometinių vaikų įskiepijo meilę krepšiniui visam gyvenimui, o vyresniems leido patikėti, kad „Žalgiris“ vėl gali.

Nors dar buvo kalbų, kad tai nėra A.Sabonio paskutinis karjeros sezonas, bet galiausiai Lietuvos krepšinio legenda ant parketo nebegrįžo. Jis tapo „Žalgirio“ prezidentu ir nors pernelyg į komplektaciją nesikišo, darbą kalbėtis su garsiais vardais palengvino.

Jau 2004–2005 m. sezone „Žalgiryje“ žaidė 552 mačus NBA sužaidęs Robertas Packas, vienas ryškiausių pasaulio įžaidėjų Rodas Stricklandas pasirašė sutartį su klubu, nors galiausiai ir neatvyko, o ryškiausias A.Sabonio kulto įrodymas – Kenny Andersonas Kaune.

2006 m. sausį „Žalgiriui“ dėl drausmės pažeidimų atleidus E.Cotą, prireikė įžaidėjo, o A.Sabonis atsisuko į 1996–1998 m. „Trail Blazers“ komandos draugą. 14 sezonų NBA patirtį sukaupęs amerikietis ten sužaidė 858 mačus ir pasirodė „Visų žvaigždžių“ rungtynėse.

Nors Kaune K.Andersonas jau nė per kur nepriminė buvusios NBA žvaigždės, „Žalgirio“ vadovai dėl sprendimo nė kiek nesigailėjo.

„Arvydas prikalbino Kenny Andersoną, – tikino G.Navikauskas. – Jie pasišnekėjo, Andersonui užteko paklausti Sabo: „Kaip ten?“ ir jis greitai atvažiavo, o tai irgi stipriai sudrebino Eurolygą. Buvo rimtas vardas.

Taip, Kenny jau buvo užsiauginęs antsvorio, bet kaip žaidėjas, mąstymas, krepšinio IQ... Kiek jis padėjo aplink buvusiems žaidėjams. Matėsi, kad tai yra didis žmogus, iš kito pasaulio atvykęs, išsilavinęs... Mes tikrai nesigailime, kad jis buvo pas mus.“

„Ilgoji pertrauka“: dėmesys „Neptūnui“ ir „Lietkabeliui“. Naują klubą radęs panevėžiečių sporto direktorius, laukiančios permainos sudėtyje ir galintys atvykti žaidėjai. „Neptūno“ temoje – gandai apie Petrausko ateitį, norą susigrąžinti Maksvytį ir laukiančias sudėties permainas