Kaip atrodytų kito sezono Eurolyga, sudaryta sportiniu principu (137)

Eurolyga paskelbė ateinančio sezono dalyvių sąrašą – jame pokyčių nedaug. Valensijos „Valencia“ ekipa keliauja į Europos taurę, o jos vietą užims praėjusio sezono šios lygos laimėtoja Paryžiaus „Paris“ ekipa.

Akivaizdu, kad Eurolyga savo krypties artimiausiu metu nekeis ir apie sportiniu principu paskirstomas vietas mažesni klubai gali tik pasvajoti.

Trylika klubų, turinčių A licencijas, dėl savo žaidimo lygoje yra ramūs iki 2040 metų. Be abejo su viena išimtimi – Maskvos CSKA nors ir turi licenciją, tačiau lygoje žaisti negali.

Tuo pačiu Europoje finišavo ir nacionaliniai čempionatai, tad galima pažiūrėti, kiek stipriai keistųsi Eurolygos sudėtis, jeigu vietos būtų skirstomos geriausiai savo šalių lygose pasirodžiusioms komandoms.

Kiekvienai šaliai buvo skirta lygiai tiek vietų, kiek ji ir turės kitų metų Eurolygoje, tačiau atsižvelgiant tik į šio sezono rezultatą.

Ispanija. Kitą sezoną Eurolygoje matysime tik tris ispanų klubus: Madrido „Real“, Barselonos „Barcelona“ ir Vitorijos „Baskonia“. Būtent čia turbūt ir būtų didžiausi smūgiai, o Barselonos organizacija turėtų itin riebiai susimokėti už savo avantiūras, kadangi sportiniu principu Eurolygoje žaistų Madrido „Real“, Mursijos UCAM bei Malagos „Unicaja“. Katalonus šioje vietoje galėtų gelbėti nebent rungtynės dėl trečiosios vietos su Malagos klubu, kadangi šiam aukštesnė skirta dėl geresnės pozicijos reguliariajame sezone, o pusfinalius abi ekipos pralaimėjo.

Prancūzija. Prie Monako „AS Monaco“ ir Vilerbano ASVEL ekipų kitą sezoną prisijungs „Paris“ klubas, kuris laimėjo Europos taurę. Visi trys klubai išsaugotų savo pozicijas ir sportiniu principu. Monako ir Paryžiaus klubai patektų kaip Prancūzijos finalo dalyviai, o Europos taurėje iškovota papildoma vieta atitektų trečiąją poziciją užėmusiai ASVEL komandai. Itin apmaudžiai be Eurolygos liktų Breso Burgo JL klubas, kuris liko ketvirtas Prancūzijoje ir antras Europos taurėje.

Graikija. Kaip matysime ir tolimesniuose pavyzdžiuose, pokyčiai yra daugiau išimtis nei taisyklė. Graikijos du grandai ir toliau žaistų Eurolygoje – Pirėjo „Olympiacos“ ir Atėnų „Panathinaikos“ pozicijos nejudinamos.

Vokietija. Šioje šalyje intrigos nacionaliniuose čempionatuose būna nemažai ir prieš metus pokyčių būtume turėję, tačiau šįmet Eurolygos pozicijas Berlyno ALBA ir Miuncheno „Bayern“ būtų išsaugoję.

Turkija. Dar viena lyga, kurioje grandams lengva nebūna. Ankaros „Turk Telekom“, Izmiro „Pinar Karsiyaka“ prieš metus sujaukė standartinę situaciją, tačiau šįmet vėl viskas grįžo į savo vietas. Tiek Stambulo „Fenerbahče“, tiek to paties miesto „Anadolu Efes“ savo pozicijas išlaikytų.

Italija. Nors Bolonijos „Virtus“ strigo Italijos čempionate, tačiau iki finalo nusikapstė. Jame pergalę šventė Milano „EA7 Emporio Armani“, tad italų klubai taip pat kitą sezoną būtų tie patys, kuriuos ir matysime.

Adrijos lyga. Logiškiausia vietas į Eurolygą būtų skirti ne dviems Serbijos komandoms, o būtent dviems Adrijos lygos ekipoms. Tai, kad prie jos jungiasi ir Dubajaus komanda, intrigos kitų metų varžybose įneštų dar daugiau. Vis tik kol kas pokyčių nebūtų ir Belgrado „Crvena Zvezda“ bei Belgrado „Partizan“ išsaugotų savo vietas.

Izraelis. Itin daug vargo kiekvienais metais išsikovoti savąjį kelialapį turėtų Tel Avivo „Maccabi“ ekipa, kadangi pozicija tik viena, o Izraelio čempionatas yra itin konkurencingas. Vis tik šįmet „Maccabi“ sugebėjo tapti savosios šalies čempione.

Lietuva. Ir pabaigai – desertas. Tikrai prastais sprendimais šį sezoną išsiskyręs Kauno „Žalgiris“ liktų be Eurolygos, o jo vietą užimtų „Rytas“. Nors LKL tikrai nėra priskiriama prie konkurencingiausių lygų Europoje, tačiau kauniečiai antrą kartą per trejus metus lieka be čempionų titulo. Be abejo, jeigu Eurolyga nebūtų duotybė, galbūt ir Kauno komandos požiūris ir prioritetai šiek tiek keistųsi ir argumentas apie skirtingą žaidėjų motyvaciją prarastų prasmę.

Eurolygos komandų sąrašas, sudarytas sportiniu principu: Madrido „Real“, Mursijos UCAM, Malagos „Unicaja“, Monako „AS Monaco“, Paryžiaus „Paris“, Vilerbano ASVEL, Pirėjo „Olympiacos“, Atėnų „Panathinaikos“, Berlyno ALBA, Miuncheno „Bayern“, Stambulo „Fenerbahče“, Stambulo „Anadolu Efes“, Milano „EA7 Emporio Armani“, Bolonijos „Virtus“, Belgrado „Partizan“, Belgrado „Crvena Zvezda“, Tel Avivo „Maccabi“, Vilniaus „Rytas“.

Sportinio principo įvedimas bent jau trumpalaikėje perspektyvoje vis tik neatrodo toks grėsmingas ir pokyčių kitų metų dalyvių sąraše būtų minimaliai. „Baskonia“, „Barcelona“ ir „Žalgirio“ vietas užimtų „Unicaja“, UCAM ir „Rytas“.

Pokyčių būtų ir dar mažiau, jeigu Ispanija tiesiog turėtų įprastas sau 4 pozicijas. Eurolyga galėtų netgi ir įsidėti saugiklį – „wild cardą“. Apsisaugant nuo vieno iš didžiųjų klubų iškritimo toks saugiklis būtų visai logiškas.

Akivaizdu, kad patiems Eurolygos klubams toks modelis nėra priimtinas, kadangi jie nori užtikrintumo eilei metų į priekį. Kaip matome, dauguma jų dėl savo pozicijų bus ramūs net iki 2040 metų. Lyga taip pat nenori įsileisti mažų klubų, kurie iššauna viename iš sezonų.

Vis tik akivaizdu, kad net ir įvedus sportinį principą pokyčiai nebūtų drąstiški, mažiesiems klubams atsirastų šansas pasinaudoti vieno sezono sėkme. Turbūt net nereikia sakyti, kokiu impulsui Vilniaus komandai galėtų tapti bent jau vieno sezono sugrįžimas į Eurolygą.

„Ilgoji pertrauka“: variantai „Žalgiriui“ vietoje Wallace‘o, ryškiausi NCAA lietuviai ir ko iš jų tikėtis ir NBA lūkesčiai NBA lietuviams