K.Maksvytis: apie D.Motiejūno globą, kontaktus su kinais, „Neptūne“ išmoktas pamokas ir griežtą T.Pačėso ranką (6) savaitės interviu

Prasidėjus naujajam sezonui, didžiausias Baltijos šalyse krepšinio naujienų portalas Krepsinis.net tęsia rubriką „Savaitės interviu“. Tradiciškai kiekvieną penktadienį pateikiame jums išskirtinius ir įdomius pokalbius su įvairiomis žinomomis krepšinio pasaulio asmenybėmis.

Nemažai lietuvių trenerių kol kas dar nerado darbovietės ir gyvenimo aktyviu krepšinio ritmu turi palaukti. Vienas tokių specialistų – 38-erių Kazys Maksvytis.

„Šis sezonas yra pirmas toks man, kai pradedu jį be komandos. Kaip sakoma: visada būna pirmas kartas“, – šypsojosi treneris, pastaruosius tris sezonus stovėjęs prie Klaipėdos „Neptūno“ vairo. Vairo, kurį valdant pavyko nustebinti Lietuvos krepšinio aistruolius ir išmokyti Europą tarti „Neptūno“ komandos vardą.

K.Maksvytis neslepia – buvusios ekipos žaidimą jis stebi su nostalgija ir būtent dėl jos treneris nesiima vertinti šiandieninio „Neptūno“. „ Pats neseniai buvau šios organizacijos dalis, gyvenau „Neptūnu“, todėl būtų neetiška veltis į komentarus“, – taktiškas išliko K.Maksvytis.

Strategas papasakojo, kaip išnaudoja šiuo metu turimą laisvą laiką, pasidalino įspūdžiais iš stažuotės už Atlanto, prakalbo apie ateities planus ir Lietuvos krepšinio lygos („Tete-a-Tete Casino“ LKL) klubų pokyčius.

– Treneri, kaip sekasi leisti laiką be didžiojo krepšinio?

– Neblogai, kito pasirinkimo nėra (Šypsosi). Per laisvą laiką teko pakonsultuoti merginų komandas ir stažuotis Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV).

– Paminėjote stažuotę JAV. Kokie įspūdžiai iš jos?

– Man patiko. Svarbiausia, kad laiką išnaudojau naudingai, pamačiau NBA komandų treniruotes, pasisėmiau žinių, supratau, ką ateityje bus galima pritaikyti pačiam. JAV yra krepšinio pradininkė, ji išrado tą dviratį ir pagal pajėgumą pasaulyje pirmauja.

– Ar JAV krepšinio pasaulis labai skiriasi nuo Europos?

– Jis yra kitoks. Visa ta didybė yra įspūdinga, kalbant tiek apie krepšinį, tiek apie tai, kas vyksta šalia jo – didelius pinigus.

– Buvote ir Donato Motiejūno atstovaujamos Hjustono „Rockets“ komandos stovykloje. Ar pavyko kiek pabendrauti su mūsų tautiečiu?

– Donatas yra iš tų žmonių, kurie nėra linkę labai bendrauti su nepažįstamaisiais ar žurnalistais, tačiau su manimi, kaip buvusiu treneriu, jis elgėsi labai šiltai, paglobojo ir padarė viską, ką galėjo, kad mano laikas Hjustone būtų kuo geresnis.

– Ko gero teko pasikalbėti su D.Motiejūnu apie jo savijautą ir norą grįžti į aikštę?

– Pernelyg nelietėme šios temos, jis tiesiog sakė, kad reikalai juda gera linkme. Kada jis grįš ir kaip viskas tiksliai klostosi, nei aš jo klausiau, nei Donatas man labai pasakojo. Nesinorėjo lįsti į dūšią ir kalbėti apie tai, apie ką Donatas galbūt nenori šnekėti.

– Praėjęs sezonas D.Motiejūnui buvo ganėtinai sėkmingas. Kaip manote, ar jis turi daug potencialo parodyti dar geresnius rezultatus?

– Be abejo. Matosi, kad „Rockets“ komandoje jis yra gerbiamas, tik dėl jo traumos klubas pabijojo pratęsti sutartį. Bet kokiu atveju Donatas bus apribotas laisvasis agentas, tad Hjustono ekipa išlieka padėties šeimininke ir pati spręs, išlaikyti jį ar ne.

– Grįžkime prie jūsų. Ar spėjote pasiilgti trenerio darbo?

– Žinoma. Šis sezonas yra pirmas toks man, kai pradedu jį be komandos. Kaip sakoma: visada būna pirmas kartas. Galva ir kūnas jau reikalauja darbo. Aktyviai sportuoju, teko dalyvauti Kauno krepšinio mokyklos ir LSU komandos treniruotėse – nesinori nutolti nuo krepšinio.

– Ar pastaraisiais mėnesiais sulaukėte kokių nors pasiūlymų?

– Šnekėjausi su krepšinio agentais ir jie man patarė bent iki lapkričio pradžios nesukti galvos. Kaip jau matome, nuo dabar rinka po truputį atsiveria, atsiranda judėjimas, vyksta permainos komandose ir netrukus prasidės pats karščiausias laikotarpis. Ruošiuosi ir laukiu progos, kada galėsiu pradėti dirbti.

– O kokie yra jūsų paties norai: dirbti gimtojoje šalyje ar svetur?

– Šiandien dieną aš esu pasiruošęs viskam. Palaikau kontaktus tiek su Lietuvos, tiek su užsienio klubų atstovais, pavyzdžiui, kinais. Šeima gali ir yra pasiruošusi keliauti su manimi kur reikės, tad iš kur sulauksiu pasiūlymo, ten ir vyksiu.

– Vadinasi, nėra šalies, į kurią tikrai nevažiuotumėte dirbti, tiesa?

– Galbūt nevykčiau į teroristų valstybę (Juokiasi). Žinoma, tikrai nėra tokia situacija, kad važiuočiau bet kur. Nėra gerai, kad darbo nėra, bet reikia gerai apmąstyti laukiančias karjeros stoteles.

– Nuo praėjusio sezono jau prabėgo nemažai laiko, tad paklausiu – kokias pamokas gavote dirbdamas „Neptūne“ ir kokios padarytos klaidos jums tapo naudingos ateičiai?

– Laikas „Neptūne“ man davė labai daug, kadangi žaidėme aukščiausio lygio turnyruose. Patirtis yra toks dalykas, kurio nenusipirksi, iš kažkur nepaimsi – viską reikia pereiti savo kailiu. Praėjusį sezoną blogiausią krepšinį demonstravome sezono pabaigoje, nes neapskaičiavome krūvių ir perdegėme – tapo sunku atgaivinti komandą tiek fiziškai, tiek emociškai. Galbūt viskas galėjo būti kitaip, bet praeitis yra tokia, kokia yra. Svarbiausia iš jos pasiimti patirtį. Ne tik teigiamą, bet ir neigiamą.

– Šis sezonas „Neptūnui“ prasidėjo sunkokai: nepaisant pergalių Europos taurėje, LKL pirmenybėse patirti jau 5 pralaimėjimai. Kaip manote, kokios yra to priežastys?

– Jei atvirai, nelabai norėčiau tai komentuoti, ko gero būtų neetiška. Pats dar neseniai dirbau „Neptūne“, buvau tos organizacijos dalis, gyvenau ta komanda. Pasižiūriu, kaip komandai sekasi, apima šiokia tokia nostalgija, bet vertinti „Neptūno“ ko gero negalėčiau.

– Tuomet pakalbėkime ne apie komandos pasirodymą, o apie pačią komplektaciją ir jos pajėgumą.

– Manau, jog sudėtis yra panaši į praėjusių metų, tik vidurio puolėjų pozicija yra galbūt net stipresnė. Mums su dideliais žmonėmis šiek tiek nesisekė. Tuo tarpu šį sezoną į „Neptūną“ gerai įsiliejo Jerai‘us Grantas. Visos kitos pozicijos atrodo apylygiai.

– Ką manote apie šio sezono LKL pirmenybes: ar jos sustiprėjo, ar susilpnėjo, lyginant su praėjusiu sezonu?

– Vertinu dviprasmiškai: iš pradžių viskas atrodė vienaip, o dabar – kitaip. Sugrįžo Prienų komanda, kuri buvo gerokai susilpnėjusi. Kažkiek nustebino Kėdainių „Nevėžis“, kuris sezoną pradėjo be normalaus pasiruošimo ir žaidėjų, bet yra rimtas konkurentas varžovams. Tas pats Vilniaus „Lietuvos rytas“, manau, dar neparodė savo tikrojo veido. Kauno „Žalgiris“ šiandien atrodo geresnis už kitas komandas, bet galbūt, sezonui einant į pabaigą, tokio atotrūkio nebus. Manau, kad šis sezonas bus įdomus ir nenuspėjamas.

– „Lietuvos ryto“ komandoje prasidėjo didieji pokyčiai – atleistas treneris Marcelo Nicola. Kaip manote, šios permainos pagaliau bus naudingos ekipai?

– Kaip sakoma, kiekvieni pokyčiai yra naudingi. Matosi, kad komanda yra gera, bet ji blogai žaidė svarbias rungtynes, tad kažkokių permainų reikėjo.

– Prie Vilniaus klubo vairo jau netrukus turėtų stoti Tomas Pačėsas. Šis specialistas – tinkamas „Lietuvos ryto“ pasirinkimas?

– Pačėsas yra geras, griežtas treneris, kuris yra autoritetas ne tik krepšininkams, bet ir visai Lietuvos lygai. Tomui gerai sekėsi dirbti Lenkijoje, jis treniravo Eurolygos komandą, tad patirties turi, o spėlioti, kaip jam sektųsi „Lietuvos ryte“, dar anksti. Viską parodys laikas. Viščiukus visos komandos skaičiuos pavasarį (Šypsosi).

„Ilgoji pertrauka“: Eurolygos verti Europos taurės ir Čempionų lygos žaidėjai – pasiūlymai „Žalgiriui“, nedidukai gynėjai, snaiperiai, antro šanso nusipelnę aukštaūgiai ir potencialo turintys lietuviai