Kai liepos 20 dieną Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės kandidatai rinksis į pirmą treniruočių stovyklą Palangoje, 13 metų nacionalinei ekipai atstovavęs Kšištofas Lavrinovičius su žmona, dviem sūnumis ir dukra greičiausiai ilsėsis kur nors užsienyje, rašo „Lietuvos žinios“.
„Mes su broliu viską suprantame, esame suaugę žmonės. Juk ne už nuopelnus reikia kviesti į rinktinę. Ir nereikia visko priimti asmeniškai, reikia žiūrėti plačiau. Medalį laimiu ne aš, o Lietuva“, – per pokalbį su „Lietuvos žiniomis“ kalbėjo K.Lavrinovičius.
– Ar dar pamenate, kaip rinktinės treneriai prieš svarbias varžybas drabužinėje žaidėjus drąsindavo?
– A. Sireika mėgdavo pakalbėti. Jis, geras psichologas, ir mus nuteikdavo savo kalbomis. Visuomet stengdavosi pasakyti ką nors naujo. Parinkdavo citatų iš knygų. Kad žaidėjai po pergalės neatsipalaiduotų ir kitą dieną vėl kovotų taip, kaip prieš tai. Kęstutis Kemzūra mums pasiūlydavo įvairių vaizdo klipų. Ramūnas Butautas taip pat mus motyvuodavo, sunku dabar prisiminti citatas. Jonas Kazlauskas irgi moka nuteikti. Kartais pakanka vien jo žvilgsnio, kad suprastume, ko jis iš mūsų nori. (Šypsosi.)
– Ar J. Kazlauskas iš šio trenerių ketverto buvo griežčiausias?
– Nepasakyčiau. Tačiau jis visiems, ypač jauniesiems žaidėjams, kuriems rinktinė yra pradinė stotelė, yra autoritetas. Visi treneriai buvo griežti, bet geri treneriai išlaiko balansą. Jie neturi būti tokie griežti, kad visi žaidėjai jų bijotų. Jie turi iš tam tikrų situacijų pasijuokti, kai reikia – nuteikti ar pasakyti griežtesnį žodį.
– Kaip sužinojote, kad Darjušas kviečiamas į rinktinę, o jūsų kandidatų sąraše nebeliko?
– Brolis sužinojo iš interneto portalų, o aš... Man paskambino žurnalistai ir pasakė. Jau tą patį vakarą su juo kalbėjausi. Jis mane pasveikino, sakė: „Pagaliau tu pailsėsi.“ Mes viską suprantame, juk esame suaugę žmonės. Nereikia visko priimti asmeniškai, reikia žiūrėti plačiau. Ne aš laimėsiu medalį, o Lietuva. Juk ne už nuopelnus reikia kviesti į rinktinę. Treneris pasirenka sistemą ir vertina, kurie žaidėjai labiau tinka. Žinoma, ir J. Kazlauskui nelengva apsispręsti, kuriuos žaidėjus imti. Juk reikia ir jaunimą auginti. Aš nesėdėsiu rinktinėje iki 60 metų. Ir taip jau ačiū, kad tiek metų mane visi kentė.
– Pavydite broliui? O gal jis labiau pavydi jums?
– Aš džiaugiuosi dėl Darjušo, kad jis dar reikalingas rinktinei, Lietuvai. Tik kai brolis patiria traumą, man labiau skauda, nei pats būčiau susižeidęs. Norisi, kad brolis atsigautų, nes šis sezonas jam irgi nekoks – kankino traumos. Dabar, regis, viskas gerai. Tikiuosi, ir toliau jam pavyks išvengti traumų.
Saulius Ramoška, „Lietuvos žinios“.
Norėdami komentuoti prisijunkite.