Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) ketvirtfinalio mače Panevėžio „7bet-Lietkabelis“ išvykoje 93:90 įveikė Utenos „Uniclub Bet-Juventus“ krepšininkus ir seriją laimėjo 2:0.
Po susitikimo Utenos komandos vyriausiasis treneris Kęstutis Kemzūra išskyrė tai, kad ekipa klijavosi viso sezono metu.
„Manau, kad tai buvo geriausios mūsų rungtynės prieš „Lietkabelį“. Pradėjome su gera energija ir daugiau laiminėjome per puolimą. Gynyba buvo prasta ir per lengvai įsileisdavome varžovus į baudos aikštelę. Ši problema egzistuoja ir jos nepataisėme. Užstrigome trečiajame kėlinyje, kai negalėjome užpulti. Nesusikūrėme progų arba jų neužbaigdavome. Rubštavičiaus ir Danusevičiaus tritaškiai buvo skaudūs, kai nuėjome į per gilias pagalbas. Daug žaidė Gagičius, su kuriuo nesusitvarkėme. Trūko Beniušio, kuris iškrito, nes skilo arba lūžo šonkaulis. Buvome dar labiau limituoti.
Sveikinimai varžovams, jie parodė daugiau patirties ir charakterio. Šitose rungtynėse ir visoje serijoje džiaugiuosi ir mūsų komandos nusiteikimu bei koncentracija. Gaila, kad negalėjome perkelti serijos į Panevėžį ir pralaimėjome namie. Noriu padėkoti visiems žiūrovams ir manau, kad klubas padarė didžiulę šventę. Sezonas nebuvo lengvas, turėjome per dideles transformacijas. Per visą sezoną mes lipdėmės. Kaip ir visi turėjome problemų. Iššvaistėme kai kurias rungtynes, laimėtas rungtynes. Tai gal būtų pakeitę mūsų padėtį. Žaidėjams pasakiau, kad paimtų kaip gerą pamoką ateičiai, kiek reikia įdėti, kad taptum laimėtoju. Darbo, užsispyrimo, charakterio. Jo mums kažkiek trūko“, – išsamiai kalbėjo K.Kemzūra.
– Į „vilkus“ irgi atėjote įsibėgėjus sezonui. Dabar vėl pradėjote Utenoje ne nuo sezono pradžios. Panašios situacijos ir kokias galbūt pasiimate pamokas?
– Situacijos skirtingos. Į „vilkus“ atėjau paskutiniajame rate, dabar – sezono pirmoje pusėje. Pradėjome su vienokia komanda, baigėme su kitokia. Žinojau, kad tų galimybių biudžete kažką keisti daug nėra. Nevisai pasisekė įpūsti charakterio, komandiškumo. Nors manau, kad pažangą padarėme. Šioje serijoje buvome susikaupę, nenulūžome, kada varžovai vedė. Buvome daugiau nusiteikę į tai, ko reikia komandai, o ne į individualybes. Sukurti laiminčią komandą reikia laiko. „Vilkuose“ įšokau į lekiantį traukinį ir viskas atrodė neblogai, bet sugriuvome atkrintamosiose. Tuomet įtakos daug turėjo Tayloro trauma ir buvo šokas ir buvome išsigandę. Nežinau, ar galima lyginti. Treneriui visada yra iššūkis pradėti ne nuo pradžių.
– Ką supratote apie K.Lukošiūną ir L.Beliauską per šį sezoną. Kur jie turėtų tobulėti?
– Kodėl klausiate apie šiuos du? Buvo ir daugiau žaidėjų. Karolis turi patirties, jis turėjo problemų su sveikata. Lukošiūnui buvo sunku ir psichologiškai, tačiau radome, kaip jį panaudoti. Jis specifinis žaidėjas ir Lukošiūnui svarbu, kas aplink. Karolio supratimas vienas geriausių komandoje ir jis turi taiklią ranką. Beliauskas įdomus žaidėjas, taip pat su geru metimu. Jis gavo didelį vaidmenį komandoje. Laurynas turi dėti žingsnį kietume ir asmeninėje gynyboje.
– Ką galvojate dėl ateities Utenoje?
– Aš nežinau. Kol kas pokalbių nebuvo. Buvau susikoncentravęs į rungtynes. Šiuo metu, manau, kad nusipelniau šalto alaus, o paskui žiūrėsime, bet esu atviras diskusijai.
Norėdami komentuoti prisijunkite.