„Jordan Brand Classic“ treneris įvardijo didžiausią jaunų krepšininkų problemą interviu

Birželio 11–13 dienomis Kauno krepšinio mokykloje „Aisčiai“ Robertas Hanna ves individualaus meistriškumo krepšinio treniruotes pagal Chriso Paulo vardo stovyklų modelį, taikomą Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV).

Sertifikuotas „Jordan Brand Classic“ portalui Krepsinis.net pasakojo apie savo darbo filosofiją, naujoves treniravimo sistemose ir papildomo darbo svarbą.

– Treneri, Lietuvoje lankysitės nebe pirmą kartą. Kokie prisiminimai likę iš anksčiau?

– Taip, tiesa. 2012 m. vasarą dirbau „Camp Orion’12“ vasaros krepšinio stovykloje kartu su kolega Curtisu Berry bei Dariumi Sirtautu. Pamenu, kad vaikinai buvo imlūs darbui, turėjo gerus pagrindus. Plaučiau po Lietuvą pasidairyti neteko, nors Vilniaus senamiestis išlipus iš lėktuvo pasirodė labai gražus ir autentiškas.

– Turite beveik 20 metų individualaus meistriškumo trenerio darbo patirties. Kas paskatino imtis šio amato?

– Galbūt tai, kad nepatyko patekti į NBA kaip krepšininkui, o aš bet kokia kaina norėjau būti žaidime arba bent šalia jo. Dalyvavau Dalaso „Mavericks“ treniruočių stovykloje, tačiau nebuvau pakviestas. Vėliau kelis metus žaidžiau Europoje, Pietų Amerikoje. Tada pamaniau, kad vienintelis būdas išsilaikyti šiame versle ilgam yra šiek tiek persiorentuoti. Pradėjau nuo vaikų, o dabar jau daugiausiai dirbu su profesionalais arba koledžų studentais.

– Amerikos krepšinio rinka yra milžiniška. Ko reikia pradedančiam treneriui, norinčiam ne tik atlaikyti konkurenciją, bet ir sėkmingai kopti karjeros laiptais?

– O, taip! Ši rinka yra tikra mėsmalė. Mačiau jaunuolių, kurie kelis metus pabandė, tačiau nepatenkinti uždarbiu viską metė ir išėjo laimės ieškoti kitur. Kai kurie buvo iš tiesų talentingi jauni treneriai, bet patys netikėjo tuo, ką sakė savo žaidėjams: „Sunkiai dirbk ir pasieksi savo“. Aš visada norėjau būti geresnis už kitus, vesti savo sportininkus pagal pavyzdį, todėl pačioje pradžioje neakcentavau pinigų svarbos, bet visą dėmesį skyriau įdirbiui. Šiandien esu sporto klubo „Game Changer Nation“ įkūrėjas ir vadovas, dirbantis su reikliausiais ir ambicingiausiais treneriais. Mes specializuojamės ne tik į pagalbą krepšininkams, bet ir tinklininkams, amerikietiško futbolo atstovams.

– Dauguma trenerių Europoje išskiria komandinio žaidimo svarbą aukščiau už asmenines ambicijas, vieno ar kelių žvaigždžių kultą. Koks jūsų požiūris šiuo klausimu?

– Panašus. Labai mėgstu San Antonijaus „Spurs“ žaidimo filosofiją. Bet žinote ką? Jie negalėtų žaisti tokio lygio krepšinio, jei neturėtų individualiai stiprių, aukšto intelekto krepšininkų, kurie pasiruošę paaukoti savo statistiką vardan komandinės sėkmės. Paimkime kitą modelį – Kobe Bryantas „Lakers“ klubui laimėjo eilę rungtynių dėl savo neįtikėtino meistriškumo. Sutinkate? Matote, kaip tai susiję? Reziumuojant vistiek galima teigti, kad individualus žaidėjų meistriškumas nulemia rungtynių baigtį.

– Kokios individualaus meistriškumo ugdymo tendencijos vyrauja Amerikoje šiandien?

– Mes mėgstame sakyti, kad sunkus darbas yra raktas į sėkmė. Tai – dalis tiesos. Sunkus darbas iš tiesų duoda vaisių, kuomet yra atliekamas protingai ir tikslingai. Mūsų, kaip trenerių darbas, yra kiek įmanoma labiau priartinti pratimus treniruotėse prie varžybinių situacijų. Tam tikslui pasitelkiame prietaisus: kopetėles, teniso kamuoliukus, gumas, ir panašiai. Aš išskirtinai dirbu su MAXX technologija – tai bene naujausias dalykas Amerikoje. Žaidėjo kūnas yra šiek tiek suvaržomas diržais, todėl atliekant judesius jam reikia labiau pasistengti, dirba kiekvienas raumuo, o kostiumą nusivilkus sportininkas pajunta tikrąsias savo kūno galimybes ir jo išnaudojimo svarbą.

– Ar tokio pobūdžio treniruotes taikysite ir Lietuvoje?

– Žinoma. Atsivešiu MAXX kostiumų iš Amerikos. Dirbsime pagal CP3 (Chriso Paulo) stovyklų modelį. Paprašysiu, kad stovyklos dalyviai būtų dėmesingi užduotims, alkani tapti geresniais ir sunkaus darbo neatidėliotų rytojui, bet kibtų į tobulinimąsi po pirmo mano švilpuko.

– Panašu, kad jūsų sistemoje asmeninė motyvacija yra ne paskutinėje vietoje…

– Aš galiu būti geriausias oratorius, bet jeigu žaidėjas man sako: „Noriu būti kaip Stephenas Curry“, o viskas, ką jis daro, yra tik video klipų peržiūra, tada mes turime problemą. Mano naudojama motyvacija yra per praktika – padirbėsime kelias dienas kartu, pajausite skirtumą savo žaidime, tada automatiškai kils alkis dar geresniam rezultatui, noras įdėti dar daugiau darbo. Tokią treniruočių etiką aš sveikinu.

Krepsinis.net primena, kad stovykloje gali dalyvauti 14–18 metų jaunuoliai, o registracijos formą bei papildomą informaciją rasite ČIA