Jau antras teismas LKF ir NKL atsisakymą licencijuoti „Atletą“ pripažino neteisėtu (1)

2026 m. balandžio 30 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi buvo atsisakyta tenkinti Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) apeliacinį skundą ir paliktas galioti 2026 m. sausio 13 d. Kauno apylinkės teismo sprendimas, kuriuo pilna apimtimi buvo tenkintas „Atleto krepšinio centro“ ieškinys, o NKL buvo pripažinta selektyviai savo veikloje taikanti dvigubus standartus, lygos veiksmai konstatuoti kaip neatitinkantys teisingumo ir sąžiningumo principų.

Tiek 2024/2025 m. sezono argumentus Lietuvos krepšinio federacijai atsisakant licencijuoti „Atletą“, tiek 2025/2026 m. sezono pačios NKL argumentus nelicencijuojant „Atletą“ dėl „neišsivalymo“ nuo neigiamos viešosios informacijos teismai pripažino prieštaraujančiais teisinės valstybės principams ir esmingai pažeidžiančius šalių interesų pusiausvyrą. Teismai konstatavo, kad komandų teisė dalyvauti čempionatuose negali priklausyti nuo viešosios nuomonės, kuri yra subjektyvi ir kintanti. Juo labiau, anot teismų sprendimų, tiek LKF, tiek NKL pačios ženkliai prisidėjo prie viešojoje erdvėje formuojamos neigiamos nuomonės apie „Atletą“, todėl praktika, kai pats kuri neigiamą viešąją nuomonę, o po to vadovaujiesi ja licencijuojant/nelicencijuojant klubus yra ydinga bei netoleruotina.

Taip pat konstatuota, kad LKF (dab. Asociacija „Lietuvos krepšinis) ir tuo pačiu NKL teisines paslaugas teikęs teisininkas netinkamai taikė LR Asociacijų įstatymo nuostatas, savaip interpretavo įstatyme numatytą kolegialių valdymo organų balsavimo tvarką ir 2025 m. birželio 17 d. NKL VK posėdyje viso labo 2 balsais UŽ iš 12 posėdyje dalyvavusių NKL VK narių „buldozeriu“ prastūmė sprendimą nelincencijuoti „Atletą“. Tokiai teisinei anarchijai neprieštaravo 2024 m. po itin įdomių LKF viražų, atimant iš Nacionalinės krepšinio lygos antrosios pagal pajėgumą Lietuvos krepšinio lygos organizatoriaus teises ir po trumpo laiko jas sugrąžinant tai pačiai Nacionalinei krepšinio lygai, NKL prezidentu tapęs verslininkas Arvydas Čėsna, kuris ir buvo vienas iš dviejų balsavusių už „Atleto“ nelicencijavimą NKL VK narių. Antrasis NKL VK narys, pritaręs „Atleto“ nelicencijavimui, buvo 2024 m. vietoje Lietuvos krepšinio federacijos neteisėtai nelicencijuoto  „Atleto“ į NKL komerciniu keliu „prastumtos“ Kauno r. „Omega-Tauras-LSU“ komandos vadovas Dainius Čiuprinskas.

Teismų pripažintų neteisėtais NKL veiksmų pasekmė – padarytas daugiau nei 15 tūkstančių eurų nuostolis lygai už teisines paslaugas, iš kurių beveik 7 tūkstančius eurų kainavo dėl savo neteisėtų veiksmų klientą į teisminius ginčus įvėlusio NKL teisininko paslaugos.

Asociacija „Lietuvos krepšinis“ išplatino atsaką: 

Prieš trejus metus asociacija „Lietuvos krepšinis“ pradėjo veiksmingai spręsti NKL lygoje egzistavusią sutartų varžybų problemetiką. Per pastaruosius metus du NKL žaidėjai buvo oficialiai diskvalifikuoti iš krepšinio sistemos, nuolatos monitoruojami klubų atstovai ir žaidėjai patenkantys į Sportradar teikiamas analitines ataskaitas indikuojančias sportinių varžybų rezultatų manipuliavimo atvejus. Iš esmės neutralizuoti klubai turėję pasikartojančių nesąžiningo elgesio apraiškų, o šiais metais paskirtas naujas Sąžiningo sporto pareigūnas (SPOC) operatyviam gaunamos informacijos apdorojimui ir vertinimui.

Nors 2026 m. balandžio 30 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis niekaip nėra susijusi su Asociacijos “Lietuvos krepšinis” sprendimais, tačiau Nacionalinės krepšinio lygos pasiryžimas kovoti su bet kokiomis nesąžiningo sporto apraiškomis yra neabejotinai sveikintinas.

Asociacija Lietuvos krepšinis nuosekliai ir veiksmingai įgyvendina sąžiningo sporto politiką kurioje nėra vietos manipuliavimui rungtynių rezultatais, ir toliau taikys priemones ir sprendimus ginančius ir stiprinančius pagrindinę sporto vertybę – sąžiningą pergalę.