Jonas Vainauskas savo autorinėje laidoje „Krepšinis pagal Joną“ atsakė į sirgalių klausimus. Kalbėdamas apie teisėjų darbą trečiose Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finalo serijos rungtynėse, J.Vainauskas teigė, neįžvelgęs didelių klaidų arbitrų sprendimuose.
„Arbitrai pakankamai nuosekliai dirbo viso mačo metu ir leido „Lietuvos rytui“ žaisti pagal tą dinamiką, kuri buvo numatyta prieš rungtynes. Teisėjams, kurie galimai šiek tiek pataikavo vilniečiams, nemažą spaudimą sukūrė arenoje susirinkę sirgaliai. Tas spaudimas virto nervine įtampa mačo pabaigoje, o tai išprovokavo keletą klaidelių. Pagrindinė jų kilo ne dėl sirgalių spaudimo, o dėl sekretoriato klaidos. Bet tai, kad nė vienos komandos atstovai neaptarinėjo teisėjų veiksmų, rodo, jog visi puikiai suprato – „Lietuvos rytas“ turėjo šansą laimėti rungtynes ir tuo nepasinaudojo, tad teisėjus kaltinti nėra pagrindo. Teisėjai šioje serijoje dirba pagirtinai, pasitaiko nebent viena kita žmogiška klaidelė, nedaranti įtakos mačo baigčiai“, – sakė J.Vainauskas
Jis taip pat išsakė savo nuomonę, ar Nymburko ČEZ klubą palikęs Kęstutis Kemzūra galėtų stoti prie Vilniaus „Lietuvos ryto“ vairo.
„Kemzūra yra gabesnis specialistas nei, kurie treniravo „Lietuvos rytą“ pastaraisiais sezonais, tačiau nemanau, kad jis išsprendė vidinio nepasitikėjimo klausimus. „Lietuvos rytas“ yra pakankamai sergantis klubas, kuriame yra daug vidinės ir išorinės įtampos. Nemanau, kad Kemzūra susitvarkytų su ta įtampa, kuri slegia šį klubą. Jo žinios leistų neblogai vadovauti komandai, bet „Lietuvos rytas“ nėra tas klubas, į kurį turėtų taikytis Kemzūra“, – savo poziciją dėstė J.Vainauskas.
Laidos autorius taip pat apžvelgė ir Mariaus Runkausko, kuris sužaidė puikų sezoną Ploseščio „CSU Asesoft“ ekipoje, galimybes prisijungti prie sostinės klubo.
„Sunku pasakyti, ar žaidėjas tiktų šiai ekipai, nes sunku suprasti kriterijus, pagal kuriuos „Lietuvos rytas“ renkasi sudėtį. Runkauskas šį sezoną žengė rimtą žingsnį pirmyn, jis iš klasikinio metiko tapo neblogai aikštėje mąstančiu krepšininku. Jis galėtų būti įdomus „Lietuvos rytui“, tik viskas priklausytų nuo to, kokie komandos draugai jį suptų. Kaip žaidėjas Marius „Lietuvos rytui“ našta nebūtų ir siekiant vidutinių rezultatų Europos taurėje ir kuo aukštesnės vietos Lietuvoje Runkauskas ekipai tiktų“, – mano J.Vainauskas.
J.Vainauskas taip pat atskleidė, kokį biudžetą kitą sezoną turėti gali „Lietuvos ryto“ komanda.
„Pačios blogiausios prognozės, kad po pastarųjų ketverių metų nuo „Lietuvos ryto“ visi nusisuks ir biudžetą sudarys savivaldybės pinigai. Miestas, panašu, net nuo prastai dirbančios ekipos nusisukti neketina. Šis biudžetas būtų 4 milijonai litų – nebloga pradžia. Nemanau, kad iš „Lietuvos ryto“ rėmimo trauktųsi „Norfa“, tad mažiausias biudžetas, kokį gali surinkti komanda, yra 2 mln. eurų. Maksimali suma būtų 4 mln. eurų, bet neįsivaizduoju, kaip ją galima pasiekti, žaidžiant tuščioje mažoje „Lietuvos ryto“ arenoje. Pajamos iš bilietų nėra pagrindinė klubo pajamų dalis, bet ji tikrai galėtų padidėti. Tam sostinės klubui reikėtų iš naujo sudominti sirgalius, grįžti į „Siemens“ areną, suburti konkurencingą sudėtį, sukurti naują komandos dvasią – padaryti labai daug dalykų. Jų trūksta, kad klubas būtų patrauklus rėmėjams. Jei „Lietuvos rytas“ nepriims kertinių sprendimų dėl klubo valdymo, biudžetas gali tolygiai mažėti. Šiemet jis dar buvo pakankamai gero lygio, tačiau biudžeto didėjimui pagrindo nematau“, – kalbėjo laidos autorius.
J.Vainauskas išsakė savo nuomonę apie tai, ar ilgametis „Lietuvos ryto“ trenerio asistentas Arvydas Gronskis, galėtų tapti pagrindiniu komandos vairiniku.
„Gronskis per daugelį metų tapo išskirtinio lygio asistento. Pagal jo charakterį, manau, kad būtent tokia pozicija yra jo stiprybė. Neabejoju, kad jis „Lietuvos rytui“ būtų vadovavęs sėkmingiau nei Šeškus ar net Nicola, bet tai būtų kompromisinis sprendimas, po kurio laiko privertęs Gronskį grįžti į asistento poziciją. Gronskis yra vienintelis žmogus „Lietuvos ryte“, esantis savo vietoje“, – teigė J.Vainauskas.
Norėdami komentuoti prisijunkite.