J.Mačiulis apie grandų mūšius: negaliu tvirtinti, kad teisėjai specialiai kažką palaikė, bet nuoskaudų likdavo (14)

„Lietuvos ryto” ir „Žalgirio” akistatas Jonas Mačiulis prisimena kaip milžiniškos įtampos, neapsakomo grožio ir jaudinančios dramos dvikovas. Pirmąsias šį sezoną šalies krepšinio milžinų rungtynes puolėjas stebės kaip paprastas žiūrovas. Per visą profesionalo karjerą J.Mačiulis niekada neturėjo tiek laiko mėgautis krepšiniu kaip paprastas sirgalius.

Nors sėdėdamas Kauno „Žalgirio” ar Vilniaus „Siemens” arenų tribūnose besišypsantis rudų akių puolėjas nešokinėja iš vietos, keikiasi tik sau po nosimi, o per pertrauką neskuba į barą išmaukti dar vieno alaus bokalo, jo širdyje verda aistros.

Po traumos jau pasveikęs ir naujos sutarties besidairantis 26 metų krepšininkas įdėmiai stebėjo abiejų Lietuvos krepšinio milžinų kovas: „Žalgirio” – Eurolygoje, „Lietuvos ryto” – Europos taurės turnyre, abiejų klubų – VTB jungtinėje lygoje.

O šįvakar J.Mačiulio, kaip ir visų šalies krepšinio sirgalių, dėmesys nukryps į Vilnių, kur „Siemens” arenoje „Lietuvos rytas” ir „Žalgiris” šį sezoną pirmą kartą išmėgins jėgas tarpusavyje.
 

Prisiminimai apie šiuos mūšius puolėjui vis dar kelia emocijų. Bet jos tik teigiamos: „Per šias rungtynes, kad ir kur jos vykdavo – Kaune ar Vilniuje, visada buvo nereali atmosfera.

Ir mes, krepšininkai, jausdavomės išskirtinai, nes žinojome, kad žaidžiame su sau lygiais varžovais, todėl niekada nereikėdavo papildomų paskatų nusiteikti. Didžioji dalis tų dvikovų vykdavo taškas į tašką.”

Net po pralaimėtų rungtynių J.Mačiulis nejausdavo pykčio varžovams. Jei ir likdavo nuoskaudų, – tik dėl abejotinų teisėjų švilpukų.

„Tačiau negaliu tvirtinti, kad kada nors teisėjai specialiai palaikė juos ar mus.

Manau, kad ir mes, ir „Lietuvos rytas” jautėsi panašiai – teisėjai kartais klydo dėl abiejų komandų žaidimo. Bet niekada neturėjau jokių priekaištų varžovams. Niekada vieni prieš kitus nežaidėme labai švariai – dėl pergalės abi pusės stengėsi padaryti viską”, – nusijuokė J.Mačiulis.