Lietuvos vyrų rinktinės stratego Jono Kazlausko netrukus lauks darbymetis. Specialistas pasidalino mintimis apie Joną Valančiūną, Mantą Kalnietį, Ovidijų Galdiką, Marių Runkauską, Martyną Gecevičių bei šalies nacionalinės komandos žaidimą.
Treneris J.Kazlauskas atskleidė, kad J.Valančiūnas į rinktinės stovyklą atvyks šiek tiek vėliau: „Valančiūnas rinktinėje žais. Jis šiek tiek vėluos atvykti, nes tam tikrų reikalavimų kelia „Toronto Raptors“. Žinoma, Jonas jau išaugo iš amžiaus, kai buvo būtina vykti į NBA vasaros stovyklą, tačiau ir vyresniems žaidėjams vasarą Amerikoje rengiama daug stovyklų, o treneriai individualiai dirba su žaidėjais.“
Kalbėdamas apie M.Kalnietį, J.Kazlauskas pažymėjo, kad dėl sunkios traumos praėjusiais metais iš rikiuotės iškritęs rinktinės atakų organizatorių tiesiog veržiasi į komandą.
„O lengviausia, matyt, bus su Kalniečiu. Į rinktinę jis tiesiog veržiasi. Dėl rinktinės jis nutraukė sutartį su Krasnodaro „Lokomoti-Kuban“, pats susiorganizavo kelio operaciją, kad spėtų laiku pasirengti rinktinei“, – pasakojo J.Kazlauskas
Nors viešojoje erdvėje buvo pasirodę daug kalbų apie Gdynės „Asseco Prokom“ lietuvio Ovidijaus Galdiko progresą ir galimybes įsitvirtinti Lietuvos rinktinėje, J.Kazlauskas pabrėžė, kad net nesvarstė galimybės įtraukti šį krepšininką į išplėstinį sąrašą.
„Galdiko kandidatūros beveik nesvarsčiau, nes nematau bėdų dėl vidurio puolėjo pozicijos. Lietuvos rinktinė turi tikrai gerų ir patyrusių „centrų“ – be Valančiūno, ir Robertą Javtoką, ir Darjušą Lavrinovičių, – kalbėjo J.Kazlauskas. – Koks naudingas buvo Darjušas Lavrinovičius per pastarąjį pasaulio čempionatą! Pakildavo nuo suolo penkiolikai minučių ir per jas pelnydavo 15 taškų. Kiekvieno trenerio svajonė turėti tokį žaidėją. Juolab kad jis universalus, gali žaisti ne tik baudos aikštelėje, bet ir ties tritaškio linija, kai aikštėje Valančiūnas.“
J.Kazlauskas pripažino, kad jam labai patinka Mariaus Runkausko žaidimas Ploješčio „CSU Asesoft“ ekipoje, tačiau jis nemato šio krepšininko pranokstančio kitus rinktinės atakuojančius gynėjus:
„Runkauskas man labai patiko, kai „Asesoft“ žaidė su „Lietuvos rytu“. Tačiau klausimas, ko mums labiau reikia, – įžaidėjo ar atakuojančiojo gynėjo. Runkauskas – „antrasis numeris“, ne įžaidėjas. Tada paklauskite savęs, su kuo jis konkuruotų dėl vietos rinktinėje – su Martynu Gecevičiumi, Artūru Milakniu, Renaldu Seibučiu, Martynu Pociumi. Tuomet atsakykite – ar Runkauskas už juos yra geresnis?“
J.Kazlauskas neslepia, kad pastaruoju metu kur kas daugiau dėmesio skiria Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandoje sėkmingai rungtyniaujančiam Martynui Gecevičiui.
„Jis padarė pažangą. Nesu tikras, ar tikrai didelę, bet neneigsiu, kad šį sezoną Gecevičių stebiu atidžiau, – mintimis dalinosi J.Kazlauskas. – Tačiau yra dalykų, kurių dar negaliu sakyti, truputį per anksti. Kai atkreipiau dėmesį į Gecevičių, jis „Olympiacos“ komandoje sėdėjo ant suolo. „Lietuvos ryte“ jis žaidžia daug, jaučiasi lyderis. Matysime, kaip jam seksis ateityje.“
Lietuvos rinktinės strategas J.Kazlauskas pažymėjo, kad nacionalinė komanda turi apie 40 derinių, tačiau per rungtynes panaudoja tik nedidelę jų dalį. Specialistas taip pat pridūrė, kad dabartinė rinktinė neturi tokių aštrių perimetro linijos žaidėjų kaip anksčiau.
„Rinktinėje turime apie 40 derinių, bet per rungtynes panaudojame tik nedidelę jų dalį. Viskas priklauso nuo to, su kuo žaidžiame, – atskleidė J.Kazlauskas, kuris pridūrė, jog dabartinį rinktinės žaidimo braižą organizuoti atakas per priekinę liniją diktuoja esama krepšininkų selekcija. – Kai ties tritaškio linija turėjome tokius žaidėjus kaip Arvydą Macijauską, Šarūną Jasikevičių, Ramūną Šiškauską, žaisdavome per juos – greitai, su daug tritaškių. Turint tokius aštrius antrosios linijos krepšininkus, būtų kvaila nepasinaudoti geriausiomis jų savybėmis. Turiu konstatuoti, kad dabar tokių metikų mes neturime.“
Eglė Šilinskaitė-Puškorė, „Lietuvos rytas“
Norėdami komentuoti prisijunkite.