Istorija apie „indą“ S.Bhullarą, kurios pripažinti NBA ir žiniasklaida nenori (4)

Balandžio 9-oji – istorinė diena daugiau nei milijardo gyventojų šaliai, nors joje krepšinio gerbėjų – itin maža dalis. Savaitę Sakramento „Kings“ marškinėlius vilkintis Simas Bhullaras pelnė pirmuosius taškus Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA). Kodėl ši diena tokia ypatinga? 22 metų 226 cm ūgio milžinas tapo pirmuoju indų kilmės krepšininku, pasižymėjusiu pajėgiausioje planetos krepšinio lygoje.

Tačiau didelė dalis Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir likusio krepšinio pasaulio žiniasklaidos pasakoja neteisingą istoriją. S.Bhullaras nėra indas. Emigrantų iš Indijos valstijos Pandžabo sūnus gimė ir užaugo už Indijos ribų, Kanadoje. Jis nešioja ir likusią gyvenimo dalį nešios etiketę, ant kurios paryškintu šriftu užrašyta „emigrantų vaikas“. Ir nors milžinas yra aplankęs kraštą, iš kurio kilę jo tėvai, ten jis lankėsi ne kaip vietinis. „Emigrantų vaiko“ statusas jį išskyrė iš ten gyvenančių žmonių, kuriems NBA pastaruoju metu stengiasi įpiršti patrauklų produktą.

Kai žiniasklaida ir NBA kalba apie S.Bhullarą, dažnai pamirštama, kad šis krepšininkas yra tik vienas iš eilės Kanados aukštaūgių, kurie rungtyniavo ir šiuo metu žaidžia NBA pirmenybėse. Jis žengia krepšinio šlovės muziejuje įamžinto Bobo Houbregso, savo laiku ryškiai spindėjusio Jamaalo Magloire‘o ir pėdsaką palikusių Toddo MacCullocho, Billo Wenningtono, Joelo Anthony bei Mike‘o Smreko pėdomis. Šie vyrai vystė Kanados krepšinio infrastruktūrą, kuri pastaraisiais metais tapo labai glaudžiai susijusi su NBA. Būtent Kanadoje S.Bhullaras buvo maitinamas, prižiūrimas ir treniruojamas.

Tačiau mes girdime istoriją apie indą, kuris rungtyniauja indų verslininko valdomoje komandoje, ir kaip ši istorija turėtų (a) priversti Indijos žmones milžinu didžiuotis, (b) padėti parduoti NBA produktą Indijoje. Net kai kurie Indijos žurnalistai S.Bhullarą priskiria saviškiui, mat tai generuoja kur kas didesnius „paspaudimų“ srautus, kitaip tariant – pajamas.

S.Bhullaras nėra indas. Kai jis apsilanko Indijoje, jis laikomas „emigrantų vaiku“ ir niekas jo išskėstomis rankomis nepasitinka. Jis, kaip ir kiti „emigrantų vaikai“, dėl to, kad gimę ir augę pliuralistinėse visuomenėse, už Bharata (Indijos savivardis vietine kalba) ribų, laikomi „netikrais indais“. Vadinti S.Bhullarą indu yra veidmainiška ir nesąžininga.

Indijoje bet kuris vietinis „emigrantų vaikus“ valandų valandas galėtų dėti į šuns dienas. Nebent tas žmogus kažką pasiekė. Indija niekada nepalaikė ir nerėmė tokių asmenybių kaip Norah Jones ar Freddie Mercury, kol jos netapo plačiai žinomos. Lygiai tas pats vyksta su S.Bhullaru. Krepšininkas dabar Indijai parduodamas kaip indas, nors Senojo pasaulio mentalitetas ir gilios tradicijos niekada nė nesvarstytų šio žmogaus kaip vieno saviškių, nė nesuteiktų jam teisės tokiu save įvardinti.

Tačiau ši istorija yra apie pinigus. Tik niekas nenori to pripažinti. Kažkas S.Bhullaro situaciją prilygino Yao Mingo pirmiesiems karjeros žingsniams NBA. Skirtumas tas, kad Y.Mingas gimė Kinijoje. Antra, jis yra Kinijos krepšinio infrastruktūros produktas. Trečia, jis buvo pakankamai geras patekti į NBA be dešimties dienų kontraktų ir kitų triukų NBA komandos savininko, kuris nori valdyti komandą neapsieidamas be įvairių gudrybių.

Y.Mingas į NBA prasibrovė pats ir pelnytai parodė krepšinio pasauliui Kiniją. Tačiau Indija neturi nieko bendra su S.Bhullaru. Deja, NBA ir Vivekas Ranadive‘as pasinaudos šia netikra istorija, kad parduotų produktą didžiulei ir vis dar nepaliestai rinkai. Jie nori įpiršti televizijos transliacijas. Jie nori parduoti „Kings“ marškinėlius. Jie nori susižerti tuos šlamančius. Arba rupijas. Arba kad ir kas tai bebūtų.

Indija yra patraukli ir turtinga rinka. Rinka, kurioje sparčiai auga angliškai kalbančių auditorijos bei turtingėja vidurinioji klasė. Indijoje krepšinis yra socialinio statuso žaidimas, priešingai nei kriketas, kuris žaidžiamas bet kur. Krepšiniui reikia aikštelės, tinkamo aukščio krepšių ir blizgančių batelių, kuriuos įpirkti gali tik pasiturintys indai. Tai žaidimas, kuris vis dažniau rodomas Bolivudo filmuose.

NBA į šią šalį pastaraisiais metais siunčia tokias žvaigždes kaip Kyle‘as Korveris ir Pau Gasolis arba legendas kaip Dominique'as Wilkinsas. Sportinės avalynės kompanijos („Adidas“ su Kevinu Garnettu priešakyje) Indijoje pamatus dėjo dar anksčiau nei taikiklį į šią šalį nukreipė NBA.

Kai paskutinį kartą gyvenau Indijoje, aš nuolatos veluodavau į darbą, nes laukdavau, kol pasibaigs NBA rungtynės. Jie nerodo NBA susitikimų per televizijas, nekalba apie tai laikraščiuose. Tačiau dėka technologinio progreso šioje šalyje galima užsidirbti didžiulius pinigus. Indija yra gudrus ėjimas, ypač žinant faktą, kad NBA komandą treniruoja indų verslininkas, kuris deda visas pastangas, jog apie „Kings“ šioje šalyje sužinotų kuo daugiau žmonių. O žmonių Indijoje – labai daug. Net jeigu didelė dalis jų neturi tiek pinigų, kad įpirktų NBA produkciją, milijardas vis tiek yra milijardas.

Tačiau naudotis S.Bhullaru siekiant šio tikslo – apgailėtina. Vietoje to, kad pasakotume, kaip sunkiai šis vaikinas dirbo, jog patektų į NBA, mes nutiesiame jam raudoną kilimą. Ar jis bent jau pranoksta Kyrylą Fesenko ar Francisco Elsoną? Andrį Biedrinį? Pasaulyje yra daugybė kur kas geresnių vidurio puolėjų už S.Bhullarą. Taigi tai nėra žingsnis krepšinio tikslais.

Pirmieji S.Bhullaro taškai NBA – didelis pasiekimas. Tačiau neapsigaukime. Indija neturi nieko bendra su šio žmogaus kelione į pajėgiausią planetos krepšinio lygą. Be tinkamos sveikatos priežiūros, mitybos, treniruočių ir dėmesio, kurio S.Bhullaras sulaukė Kanadoje, šio krepšininko NBA mes nepamatytume.

parengta pagal „SBNation“

„„Ilgoji pertrauka“: įtakingiausių Lietuvos krepšinio asmenų „Top 15“: krepšininkai, esami ir buvę treneriai, funkcionieriai, klubų vadovai, agentai ir net podkasteriai.