Įstatymų pataisas sukritikavusio P.Motiejūno žinutė valdžios atstovams: nepamirškite, kad rinktinių žaidėjai auga klubuose (77)

Portale Krepsinis.net pasirodžius straipsniui apie Seimo norą uždrausti valstybės ir savivaldybės remiamoms įmonėms skirstyti paramą, į tai sureagavo Kauno „Žalgirio“ komandos vadovas Paulius Motiejūnas.

P.Motiejūnas išdėstė savo nuomonę apie šiuos valdžios užmojus. Pateikiame neredaguotą klubo vadovo poziciją. 

*

Kasdieniame gyvenime mes labai dažnai bėgame nuo atsakomybės. Ieškome kaltų dėl mūsų problemų. Laukiame, kad problema išsispręs pati. Jeigu problemos sprendimui reikia įdėti daug pastangų ir analizės, politikoje geriausia tiesiog uždrausti problemos atsiradimo priežastį. Naujausias veiksmas, kuris ruošiamas dabar – draudimas valstybinėms ar valstybės valdomoms įmonėms suteikti paramą.

Kalbame ne tik apie paramą krepšinio klubams ar sportui apskritai. Remdamiesi pavieniais blogais pavyzdžiais politikai užsimojo visiškai uždrausti paramos suteikimo galimybę. Tai paliestų ne tik sportą, bet ir kultūrą, mokslą, teatrų veiklą, paramos negalėtų gauti vaikų dienos centrai ir net onkologinėmis ligomis sergančių vaikų rėmimui sukurtos iniciatyvos.

Kalbant apie mus, parama Kauno „Žalgirio“ komandai visada pasitinkama su džiaugsmu ir padėka. Visada žiūrime atsakingai ir džiaugiamės, kad valstybinės įmonės įvertina komandos svarbą šaliai. O vertinti yra už ką. Esame tarp 16 stipriausių Europos klubų. Esame tarp tų, kurių biudžeto vidurkis yra 21 mln. eurų. Mes esame tarp jų su kukliais 8 mln. eurų. Esame ne pastumdėliai. Nekalbu apie rezultatus tik aikštelėje. Kalbu apie tai, kad laimime marketingo apdovanojimus, kad klubo vykdomos socialinės akcijos naudojamos kaip pavyzdys kitiems klubams, kad pagal lankomumą esame tarp lyderių metai iš metų. Kad „Žalgirio“ arena renkama geriausia Europoje. Kad fanai vieni geriausių Europoje... Ir tai tik keli veiksniai, kaip formuojame lietuvių ir Lietuvos įvaizdį Europoje. Ir ne tik Europoje. Pasaulyje. Mūsų rungtynes rodo 6 kontinentuose. 200 pasaulio šalių. Ir mato ant marškinėlių Vyčio herbą. Ir girdi užsienio komentatorius juokingai tariant mūsų lietuvių žaidėjų pavardes. Kartu su atsiprašymais, kad nemoka taisyklingai tarti LIETUVIŠKŲ pavardžių.

Visi klubo darbuotojai, komandos žaidėjai, sirgaliai ir rėmėjai (iš kurių kasmet apie 40–50 įmonių yra privačios) jaučia, kad reprezentuoja šalį. Ir, manau, teisingai jaučia, kad valstybės ar valstybės įmonių parama yra normalus ir, sakyčiau, privalomas dalykas (noriu pabrėžti, kad ir kitos sporto šakos neturėtų būti paliktos nuošalyje). Ar tikite, kad viskas turi būti daroma tik iš privačių lėšų? Pabandykite nueiti į neseniai išspausdintų dešimtuką daugiausia mokesčių sumokančių įmonių vadovų kabinetus paprašyti paramos komandai (ar sportui). Dauguma yra užsienio kapitalo. Kaip galvojate, ar užsieniečiai turėtų skirti pinigus Lietuvos sportui tarptautinėse arenose? Ar jie sulaukia tokių pačių prašymų ir savo šalyse? Kuriuos paremti rinktumėtės jūs patys?

Pabaigai pagalvokime dar kartą – ar tikrai draudimas yra išeitis? Gal geriau sukurti sistemą, vertinimo kriterijus ir pagal juos paremti Lietuvos sportą? Motyvuokite sporto klubus ir sportininkus siekti rezultatų tarptautinėse arenose. Prisidedate paramomis už rinktinių pergales, bet nepamirškite, kad rinktinių žaidėjai auga klubuose ir tobulėja varžydamiesi su geriausiais tarptautinėse arenose.

Visiškai pabaigai, jeigu iš klubo biudžeto, kuris yra 8,4 mln. atimsite 300 tūkst. eurų – atrodo ganėtinai nedaug. Bet tie 300 tūkst. eurų yra trijų sezonų jaunimo komandos biudžetas...

„Ilgoji pertrauka“: pokalbis su agentu Mariumi Rutkausku – Lekavičiaus situacija, Radzevičius Eurolygoje, tikėjimas Sirvydžiu, Maksvyčio skyrybos su „Žalgiriu“ ir atmestas pasiūlymas bei Kriisos galimas sugrįžimas į Kauną