Įspūdingiausias „Lietuvos ryto“ ir „Žalgirio“ mūšis „Siemens“ arenoje – su lemtingu A.Jomanto tritaškiu (13)

Po metų pertraukos Vilniaus „Lietuvos ryto“ ir Kauno „Žalgirio“ komandos vėl susitinka „Siemens“ arenoje. Pastarąjį kartą žalgiriečiai palaužė dar Virginijaus Šeškaus vadovaujamą sostinės komandą 84:82. Tačiau LKL retro rubrikoje – ne apie tai. LKL.lt prisimena turbūt įspūdingiausią „Lietuvos ryto“ ir „Žalgirio“ akistatą, kokią matė „Siemens“ arena.

2009-ieji. Finalo serija iki keturių pergalių. „Lietuvos rytas” pirmauja 2-1 ir savo žiūrovų akivaizdoje gali padėti lemiamą psichologinį tašką.

Tačiau „Žalgiris“ supranta rungtynių svarbą ir daro viską, kad rezultatas būtų išlygintas ir serija grįžtų į Kauno sporto halę.

Gegužės 14-osios vakarą net trys žalgiriečiai Vilniuje pelnė bent po 20 taškų: Mantas Kalnietis (22), Jonas Mačiulis ir Paulius Jankūnas (po 20).

„Lietuvos ryto“ gretose Chuckas Eidsonas tada įsūdė 39 taškus, atkovojo 10 kamuolių, išprovokavo 14 pražangų ir surinko 39 naudingumo balus.

Bet vakaro žvaigždė buvo ne šie krepšininkai. O Artūras Jomantas.

Vien iš lietuvių dėl krizės sudarytas „Žalgiris“ jau laikė pergalę savo rankoje, kai pirmavo 84:81 ir ruošėsi atremti lemiamą „Lietuvos ryto“ išpuolį. Rimas Kurtinaitis nebeturėjo minutės pertraukėlių, o atakai liko vos 7 sekundės.

Beje, dar prieš akimirką P.Jankūnas galėjo įtvirtinti svarbią „Žalgirio“ pergalę, bet pataikė tik vieną baudą iš dviejų ir paliko „Lietuvos rytui“ šansą išsigelbėti tritaškiu.

A.Jomantas greitai pačiupo kamuolį užribyje ir perdavė jį Ch.Eidsonui. Šis nesižvalgydamas atgal ir spaudžiamas M.Kalniečio pasileido į priekį.

Kai „Lietuvos ryto“ lyderis ėmė veržtis į kairę, jį jau pasitiko du žalgiriečiai. Netikėtas perdavimas atgal. Kamuolys atsidūrė A.Jomanto rankose.

Ne toks buvo derinys. R.Kurtinaitis lemiamą ataką patikėjo nesulaikomam Ch.Eidsonui. Bet su dviguba gynyba susidūręs amerikietis nebeturėjo kito pasirinkimo.

Ne pats patikimiausias vilniečių snaiperis jau žinojo, ką darys. A.Jomantas neieškojo kitų atakos tęsinių. Jis sugriebė kamuolį, drąsiai pažvelgė krepšio link ir nieko negalvodamas iš maždaug 8 metrų, Gintaro Krapiko akivaizdoje, paleido šūvį iš toli. J.Mačiulis dar spėjo aukštai iškelti ranką.

Bet buvo per vėlu. Kamuolys skrodė tinklelį ir raudonais marškinėliais „Siemens“ arenoje apsirengę aistruoliai pašokę iš savo vietų ėmė klykti iš laimės. 84:84.

„Žalgiris“ nebeturėjo minutės pertraukėlių, o 0,7 sek. buvo per maža surengti protingą ataką. Desperatiškas metimas iš aikštės vidurio ir pratęsimas.

„Lietuvos rytas“ per papildomą 5 minučių atkarpą laimėjo 100:93. Dar po kelių dienų Kaune „Lietuvos rytas“ kėlė į viršų LKL trofėjų.

Keli tų rungtynių liudininkai po šešerių metų susitiks akis į akį sekmadienį. „Lietuvos ryto“ aprangą vilki vienintelis tada žaidęs Mindaugas Lukauskis, ant suolo sėdės Arvydas Gronskis. „Žalgirio“ gretose tame mače dalyvavusiųjų daugiau – G.Krapikas, M.Kalnietis ir P.Jankūnas.

A.Jomantas tą vakarą ilgai negalėjo sumerkti akių. Tokia buvo saldi lemtingo metimo kaina, galbūt pakeitusi visos serijos baigtį.

„Ilgoji pertrauka“: V.Sirvydžio (ne)pagrįsti priekaištai dėl sūnaus, kodėl „Wolves“ nepildo sudėties, kodėl pyksta Thurmanas, ar Rubštavičius pasiruošęs keltis į „Žalgirį“, Petrauskas prie „Neptūno“ vairo ir lažybininkų reklamos likimas klubų pavadinimuose