Įspūdį palikusiam S.Lukošiui – bręstantis A.Mumbru skambutis: rinktinės sąraše jis – aukštai (9) interviu

Simas Lukošius atkreipė į save dėmesį Čempionų lygos finale, kuomet į Atėnų AEK krepšį sušėrė 7 tritaškius ir tempė Vilniaus „Rytą“ titulo link.

Tokį pusiau lietuvio, pusiau vokiečio pasirodymą stebėjo ir rinktinės treneris Alexas Mumbru, gerai įsidėmėjęs S.Lukošiaus vardą.

Iki šiol S.Lukošius ne kartą viešai deklaravo norą atstovauti mamos, o ne tėčio gimtinei. Tiesa, kol kas tokių progų sulaukęs nebuvo. Vis tik Krepsinis.net A.Mumbru teigė, kad S.Lukošiaus svajonė tikrai turi daug šansų išsipildyti ir trenerio sąraše jo pavardė yra aukštai.

„Džiaugiuosi tuo, labai svarbu, kai žaidėjai jaučia norą žaisti rinktinėje, – apie lietuvio atvirą norą atstovauti vokiečiams sake katalonas. – Tai labai reikalinga, nes norint laimėti, reikia daug žaidėjų noro bei atsidavimo. Kuomet jaunimas tai demonstruoja, tai padeda rinktinei tapti geresnei“.

Šiuo metu be klubo esantis ir tik rinktinėje dirbantis A.Mumbru atidžiai stebi ir Kay‘ų Bruhnkę, kurį jau yra išbandęs „lange“ atrankoje į praeitų metų Europos čempionatą.

„Tai geri žaidėjai, esu tikras, kad per kažkuriuos „langus“ jie bus su rinktine, pamatysime, ar taip nutiks šią vasarą“, – sakė jis.

Krepsinis.net – pokalbis su A.Mumbru ne tik apie „Ryto“ vokiečius, bet ir apie Maodo Lo, sunkią praeitą vasarą, Bilbao klubo titulą bei Valensijos  „Valencia“ Eurolygoje.

Mumbru

– Treneri, šiuo metu dirbate tik rinktinėje, kaip atrodo jūsų standartinė diena, jei galima ją tokia vadinti?

– Priklauso nuo laikotarpio, yra etapų, kai daugiau važinėju iš vienos vietos į kitą, kaip kad dabar, kai prasideda atkrintamosios, taip pat prieš mėnesį buvau Jungtinėse Valstijose. Kai esu namie, stebiu daug krepšinio, ypač popietėmis ir vakarais, o kai nespėju, peržiūriu kitus mačus kitos dienos ryte. Akivaizdu, tai darau tam, kad stebėčiau vokiečių žaidėjų klubus. Apskritai visada stebiu labai daug krepšinio.

– Jūsų nuomone, kiek svarbu rinktinės treneriui yra sezono metu palaikyti ryšį su žaidėjais, su jais kalbėtis ar aplankyti?

– Labai svarbu palaikyti ryšį nuolat. Lieka 2–3 mėnesiai iki labai svarbaus mums turnyro vasarą, dėl to reikia iš anksto užmegzti pasitikėjimą ir ryšį su žaidėjais. Jei pavėluosi savaitę ar dvi, žiūrėk, turnyras jau baigsis. Visada svarbu rodyti žaidėjams pasitikėjimą ir šiek tiek suderinti reikalus. Nuolat su jais kalbuosi, taip pat stebiu įdomus jaunus vaikinus, kaip šiuo atveju ir Simą, kuris sužaidė neįtikėtinas rungtynes Čempionų lygos finale ir padėjo „Rytui“ laimėti. Taip pat stebiu ir universiteto jaunimą, kuris galėtų prisijungti.

– Galite palyginti, kas sunkiau jums: įprastas klubinis sezonas Ispanijoje ar Eurolygoje, ar visiškai kitoks ritmas būnant rinktinės treneriu, kur iššūkiai kiti, bet ne ką lengvesni?

– Sunku palyginti, tai skirtingi dalykai. Kas man patinka klubiniame krepšinyje, tai kasdienis adrenalinas, mėgstu jį ir jo man reikia. Su klubu daugiau spaudimo jauti ištisus metus, o nacionalinėje komandoje tas spaudimas koncentruotas į „langus“ ir vasarą. Nes reikia laimėti. Pavyzdžiu, Vokietijos rinktinėje yra apie 20 žaidėjų, kurių negalime pasikviesti į „langus“ ir mus tai apsunkina.

Mumbru

– Negaliu nepasiteirauti, kaip jūsų sveikata? Ar visiškai atsistatėte po visų problemų?

– Taip, esu 100 procentų sveikas. Atsistačiau fiziškai, vėl priaugau svorio, sportuoju, buvo sunku, bet viskas praeityje.

– Su kokiomis emocijomis pats prisiminsite Europos čempionatą? Laimėjote titulą, tačiau jums pačiam tai buvo sudėtingas periodas.

– Esu labai patenkintas dėl komandos, dėl žaidėjų, dėl trenerių ir dėl savęs, nes sunkiai dirbome, gerai pasiruošėme čempionatui ir tai pasiteisino. Aišku, tuo pačiu patyriau sunkių išgyvenimų, kai norėjau stotis nuo suolo, bet negalėjau to padaryti. Turėjau kalbėtis su asistentu, kad jis padėtų mums vykdyti užduotis. Nelengva, bet svarbiausia, kad kaip komanda – laimėjome.

– Ar galiu pasakyti, kad po tokio čempionato užmezgėte dar didesnį ryšį su savo asistentais?

– Manau, kad taip. Apskritai, kai laimi, užmezgi su tais žmonėmis ryšį visam gyvenimui, tiek su žaidėjais, tiek su treneriais. Tos pergalės vienija komandą.

– Kaip ir dauguma sportininkų bei trenerių, esate kovotojas. Kiek jums kaip buvusiam žaidėjui ir treneriui buvo sunku norėti padaryti daugiau nei leidžia fizinės jėgos?

– Sunku, daug ištvėriau, kartais jaučiausi tikrai labai labai blogai, bet vis tiek stengiausi likti su komanda. Manau, komanda to nusipelnė, kad kaučiausi iki galo, palaikyčiau su jais ryšį, bendraučiau. Tapome čempionais, o galiausiai po daug metų visi prisiminsime tai, o ne mano istoriją.

– Kaip manote, ar treneriams įmanoma derinti darbą rinktinėje ir aukštame klubinio krepšinio lygyje?

– Eurolygoje yra Atamanas – Turkijos rinktinės treneris, prancūzus treniruojantis Fauthoux dirba Europos taurėje, Alonso treniravo latvius, Spanoulis dirbo ir Monake, ir Graikijos rinktinėje. Yra tikrai pakankamai gerų pavyzdžių, kurie šiuos darbus derina. Ir manau, kad tai gerai, reikia nacionalinėse komandose turėti geriausius trenerius, o treneriams reikia komandos, su kuria galėtų treniruoti ir žaisti.

Vokietija

– Jau aišku, kad Vokietija su 3 pergalėmis turi vietą kitame atrankos į Pasaulio taurę etape. Ar jau esate ramesnis, ar galvojate apie tolimesnę ateitį?

– Ne, galvoju apie „langus“ birželį ir rugpjūtį. Tie „langai“ labai svarbūs, reikia laimėti, nes pergalės keliasi į kitą etapą. Taip pat svarbu būti geros formos, reikia susikaupimo, kad tai įgyvendintume, nes vėliau lauks rungtynės ir lapkritį, ir vasarį. Nieko lengvo nebus.

– Papasakokite, kokį stresą treneriai išgyvena prieš „langus“, kai nežino, kurie žaidėjai atvyks, ką iš Eurolygos bus galima turėti, o taip pat iššūkis yra ir paruošti komandą per kelias dienas?

– Turime 2–3 dienas, per kurias reikia daug padirbėti, viską susitvarkyti, kad nekiltų problemų, kai ateis laikas žaisti. Žinome, kad neturėsime NBA žaidėjų, Eurolygos – greičiausiai taip pat, tad net nesinori apie tai galvoti. Vienintelis blogas dalykas yra tas, kad reikia sudaryti 15 žaidėjų sąrašą ir kai kuriuos žmones įtraukti, kuomet dar nežinome, ar jie žaisti galės. Bet šiaip kol kas esu patenkintas, kaip tvarkomės su „langais“.

– Ar matote, kaip ateityje šis klausimas su Eurolygos žaidėjais galėtų išsispręsti?

– Tiesiog tikiuosi, kad ateityje FIBA ir Eurolyga pasieks susitarimą, čia gal reikės minėti jau ir „NBA Europe“. Manau, kad būtų teisinga, jei čia būtų kaip futbole, kuomet dėl rinktinės čempionatai sustoja. Nemanau, kad rinktinės turėtų kentėti dėl to ir jausti žaidėjų nuostolį.

– Kiek įprastai žaidėjų yra jūsų stebimų vokiečių sąraše?

– Manau, kad turiu jame apie 40–50 pavardžių, žaidėjų iš skirtingų lygių, kurie galėtų žaisti rinktinėje. Visus juos stebiu atidžiai, kaip jiems sekasi klubuose, kartais būna situacijų, kai klube žaidėjui sekasi ne taip gerai, bet rinktinėje yra visai kitaip. Bet taip pat yra ir situacijų, kuomet krepšininkai žaidžia gerą klubinį sezoną, bet rinktinėje tokie nebūna. Stebiu ir tuos jaunuolius, kurie yra ateities žaidėjai, galintys augti ir padėti Vokietijai.

Lo

– Galbūt esate bendravęs su „Žalgirio“ žmonėmis dėl Maodo Lo galimybių žaisti rinktinėje per „langus“?

– Dėl praeitų „langų“ ne, vis tik jis yra veteranas, jis liko su komanda. O dėl vasaros bus kitas klausimas. Bet apskritai Maodo yra svarbus žaidėjas mūsų komandai, ne tik dėl savo žaidimo, mąstymo aikštelėje, bet ir to, koks yra rūbinėje.

Džiaugiuosi dėl Maodo sezono, džiaugiuosi, kad jis lieka Kaune dar bent metams, kad jo šeimai čia gerai. Aišku, jam „Žalgiryje“ nėra viskas taip lengva, kai šalia tokie gynėjai kaip Sylvainas ar Nigelas. Labai svarbu, kaip išeini į aikštelę, kartais žaidi daugiau minučių, kartais mažiau, bet kai tik Maodo jas gauna, jis atrodo gerai.

– Kokioje jūsų 50 žaidėjų sąrašo vietoje galėtume rasti du Vilniaus „Ryto“ atstovus – Kay‘ų Bruhnkę ir Simą Lukošių?

– Jie yra aukštai. Bruhnke jau yra buvęs rinktinėje per „langą“, jį žinau ir juo labai tikiu. Matau jį tiek kaip „trečią“, tiek „ketvirtą“ numerį.

– K.Bruhnke rinktinėje buvo prieš pusantrų metų, kokį jo progresą matote?

– Jis žaidė Lietuvoje, tada išvyko į „Turk Telekom“ ir dabar labai gerai tobulėja „Ryte“. Esu labai patenkintas tiek jo progresu, tiek Lukošiumi, ypač po jo pasirodymo finale. Tai geri žaidėjai, esu tikras, kad per kažkuriuos „langus“ jie bus su rinktine, pamatysime, ar taip nutiks šią vasarą, ar vėliau.

Lukošius

– Kokį įspūdį jums patiko tie šaltakraujiški S.Lukošiaus tritaškiai Badalonoje?

– Tai buvo labai svarbūs metimai komandai, atsižvelgiant į jų svarbą, momentą, jie padėjo komandai įgauti energijos ir laimėti finalą. Labai džiaugiuosi, kad žaidėjai, kurie gali žaisti mūsų rinktinėje, finale pademonstruoja tokį pasirodymą kaip kad padarė Simas.

– Prieš kiek laiko apskritai išgirdote, kad šis vaikinas, kuris turi du pasus, gali būtu aktualus rinktinei?

– Kurį laiką jį žinojau ir stebėjau „Ryte“. Stebėjau ne vienerias rungtynes su Kay‘umi ir Simu prieš išvysdamas jį gyvai finale.

– Kalbant apskritai, ne tik apie Simą, ar toks finalas žaidėjams atveria galimybes, ar neturi tokios didelės įtakos karjerai?

– Esu tikras, kad tai labai svarbu. Kai pasirodai taip svarbiame mače, tai atkreipia dėmesį, tai padaro žaidėją geresniu, nes kai esi jaunas, tokie pasirodymai įkvepia daug pasitikėjimo savimi. Manau, tokios rungtynės bus svarbios pačiam Simui, apie kurį turiu tik gerus žodžius, man jis tikrai patinka.

– Kiek suprantu, yra nemaži šansai jį pamatyti rinktinėje artimiausiu metu?

– Tikrai taip gali būti, kodėl ne? Yra daug žaidėjų, reikės iš jų rinktis, bet jis tikrai yra tarp tų, kurie turi daug šansų.

– Kiek jums kaip treneriui svarbu išgirsti, kad du pasus turintis žaidėjas atvirai reiškia norą žaisti jūsų komandoje?

– Svarbu, džiaugiuosi tuo, labai svarbu, kai žaidėjai jaučia norą žaisti rinktinėje. Tai labai reikalinga, nes norint laimėti, reikia daug žaidėjų noro bei atsidavimo. Kuomet jaunimas tai demonstruoja, tai padeda rinktinei tapti geresnei.

– Ar planuojate skambutį į sostinę S.Lukošiui?

– Palaukime sezono pabaigos. Kai ji ateis, lauks birželio „langas“, tada kalbėsiuosi su žaidėjais. Tegul pirmiausiai jie užbaigia klubinį sezoną, o tuomet pasikalbėsime.

Montero

– Keli klausimai ne apie rinktinę. Ką manote apie įspūdingą „Valencia“ sezoną Eurolygoje ir užimtą antrą vietą? Galėjote apie tai pagalvoti?

– Kodėl ne? Tai gera komanda su daug gerų žaidėjų. Jie turi jaunimą, kaip Montero, de Larrea, taip pat patyrusius žaidėjus kaip Thompsonas, centrus kaip Costello ar Pradilla, kurie daug metų žaidžia Eurolygoje. Tai subalansuota komanda, gerą žaidimą demonstravusi visus metus ir išgyvenanti gerą etapą Eurolygoje. Matysime, kaip jis baigsis.

– Kalbame prieš lemiamą mūšį, koks jūsų spėjimas, ar matysime „Valencia“ finalo ketverte?

– Tegul laimi geriausi (Juokiasi).

– Esate tikra Bilbao ekipos legenda, o šiemet klubas iškovojo antrą tarptautinį titulą istorijoje. Kaip jautėtės, tai matydamas?

– Jaučiau labai didelį džiaugsmą. Daug metų esu praleidęs šiame klube, ten arenoje kabo mano marškinėliai, esu didelis komandos gerbėjas, tai mano komanda ir mano pasididžiavimas. Labai džiugu, kad jie iškovojo FIBA Europos taurę.

– Lietuvoje Margirį Normantą apibūdiname kaip kovingumo pavyzdį. Kokį įspūdį jums palieka šis Bilbao klubo lietuvis?

– Jis rodo labai fizišką gynybą, turi daug energijos, kuri užkuria žiūrovus. Šiai Bilbai komandai jis tikrai svarbus.

Dėl „PlayStation 5“ verta trumpam tapti ir futbolo ekspertu! Spėk Pasaulio taurės rezultatus „Sportas.lt“ portale ir laimėk.